Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1379-961/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
eII-1379-961/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01634-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1379-961/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01634-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23635-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23635-2024 (ROIK 24252576137) L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 15 d. 10.24 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Honda Acord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,64 promilės girtumas. Šiais veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23635-2024. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 10.24 val. policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, pareigūnų prašymu papūtė į bekontaktį alkoholio detektorių, kuris užfiksavo alkoholį. Papildomai pasitikrinus pareigūnų alkotesteriu pareiškėjui nustatytas 0,66 promilės neblaivumas. Pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 0,64 promilės neblaivumas. Su pažeidimu nesutiko, nes pora valandų prieš jį sustabdant policijos pareigūnams vartojo tik nealkoholinį alų „Švyturys Ekstra“. Nemanė, kad gali būti neblaivus, nes Lietuvos valstybės deklaruojama, jog šis alus yra nealkoholinis. Todėl drąsiai sėdo už automobilio vairo ir vyko namo. Neblaivumo nustatymo akte yra pažymėta, kad jis gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau šių pratimų jo net nebuvo prašyta atlikti. Tokių duomenų nurodymas neblaivumo nustatymo akte suponuoja, kad duomenys yra klaidingi, neatitinkantys tikrovės. Nuo neblaivumo patikros neatsisakė, jos nevengė. Policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje, sutiko tai padaryti, apmokant šią patikrą savo lėšomis. Į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) nuvyko savarankiškai, pareigūnams baigus surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Ligoninėje atlikus momentinį kraujo tyrimą buvo nustatyta 0,117 promilės, po ko kraujo mėginys buvo pristatytas į TME, kur pateikta išvada: „L. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta“. Išvada buvo pateikta tyrėjui, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta, taip pat nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, peržiūrėti BODY įrašai, kur jis akivaizdžiai yra blaivus. Remdamasis išdėstytu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23635-2024 nepakeistą. Nurodė, jog pareiškėjui įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0261, 2024 m. rugpjūčio 15 d. 10.24 val. buvo nustatytas 0,66 promilės (±0,017 prom.) neblaivumas ir 10.41 val. buvo nustatytas 0,64 promilės (±0,017 prom.) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra, todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi vairuotojo būseną vairavimo metu. RVUL kraujas tyrimui paimtas 2024 m. rugpjūčio 15 d., 13.05 val., t. y. praėjus apie 2 valandoms 24 minutėms po antrojo patikrinimo alkotesteriu. Nors pareigūnų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Vidutinio sudėjimo suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013), todėl po tam tikro laiko nuo patikrinimo alkotesteriu alkoholio koncentracija kraujyje natūraliai sumažėjo ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-218-813/2019). Institucijos nuomone, ginčijamą nutarimą priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teismo posėdžio metu L. J. skundą palaikė ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. vairavo automobilį. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam tikrino blaivumą. Tą dieną buvo išgėręs tik du butelius nealkoholinio alaus. Įpūtė neleistiną alkoholio kiekį, bet su tuo nesutiko. Blaivumo patikrinimo akte nustatyta, kad jis gali eiti tiesiai, nors tokio patikrinimo net nebuvo. Aktas pradėtas rašyti 10.22 val., tuo tarpu pirmas jo blaivumo patikrinimas atliktas tik 10.24 val. Policija aiškino, kad jis į medicinos įstaigą privalo prisistatyti per valandą laiko, tuomet jie patys ir turėjo nuvežti. Jie to nedarė, vyko į ligoninę priduoti kraujo jis pats. Patikrinę medicinos įstaigoje rado leistiną alkoholio kiekį organizme. Kraujo ekspertizė išvis nieko neparodė. Jis per valandą prisistatė į medicinos įstaigą, nors tai galėjo padaryti tik po to, kai policija baigė rašyti protokolą. Nori panaikinti skirtas nuobaudas arba bent jau sumažinti. Jam buvo paskirta maksimali bauda ir trylikai mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nors L. J. teigia, kad prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę vartojo tik nealkoholinį alų ir negalėjo būti apgirtęs, tačiau byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog taip nebuvo. Iš paties pareiškėjo parodymų ir bylos medžiagos matyti, kad jo girtumas buvo fiksuotas skirtingu laiku ir skirtingais prietaisais net tris kartus. Pirmiausia alkoholį jo iškvepiamame ore parodė bekontaktis alkoholio detektorius, po ko buvo nuspręsta patikrinti vairuotoją įprastu alkotesteriu. Patikrinus pareiškėją alkotesteriu, L. J. iškvėptame pirmu pūtimu ore buvo nustatyta 0,66 promilės alkoholio koncentracija, antru pūtimu – 0,64 promilės alkoholio koncentracija. Patikros sertifikatas Nr. 2067312 patvirtina, jog alkotesteris Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB-0261 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2024 m. spalio 7 d. Galima alkotesterio paklaida ribose nuo 0,01 iki 1,00 promilės ne didesnė nei 0,017 promilės. Įvertinus galimą prietaiso paklaidą, konstatuotina, jog alkotesteriu nustatytas vairuotojo girtumas siekė 0,623 promilės, t. y. akivaizdžiai viršijo leistiną vairuotojams normą.

Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjo girtumas vairavimo metu buvo toks, kokį parodė pareigūnų naudotas alkotesteris ir viršijo leistiną ribą.

Blaivumo patikrinimą policijos pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai teismų praktikoje laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Kaip matyti, L. J. neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir jokių asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimų, kurie leistų suabejoti pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatų patikimumu. Pareiškėjas akcentavo, kad neblaivumo nustatymo akte nepagrįstai pažymėti jo būklės vertinimo duomenys, kad jis gali eiti tiesia linija ar pataikyti pirštu į nosies galą, nes tokie testai net nebuvo atliekami. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia paties alkotesterio rezultatų.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu, svarbu įvertinti tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebeparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr.56-2000). Jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).

Nors pareiškėjo byloje pateiktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės tyrimų protokolas 2198645, pagal kurį alkoholio koncentracija pareiškėjo kraujo serume nebeviršijo transporto priemonių vairuotojui leistinos alkoholio koncentracijos organizme normos (nustatyta 0,117 promilės), tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys savaime paneigia pirminio L. J. patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas yra visiškai klaidingai įsitikinęs, kad medicinos įstaigoje atliktas kraujo tyrimas automatiškai anuliuoja pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatus.

Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-57-851/2022, AN2-462/2018 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Pažymėtina, kad po daugiau nei dviejų valandų nuo patikrinimo alkotesteriu (10.41 val.) RVUL atlikto kraujo paėmimo metu (13.08 val.) gauti duomenys rodė jau leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs L. J. vairavimo metu, o abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais objektyvaus pagrindo nėra. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020).

L. J. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai – tik logiškai patvirtina pastaruosius, kadangi 2024 m. rugpjūčio 15 d. 10.41 val. patikrinus pareiškėją alkotesteriu, jam buvo nustatyta 0,64 promilės (įvertinus galimą paklaidą – 0,623 promilės) alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o pagal 13.08 val. paimto kraujo vieną iš tyrimų nustatytas 0,117 promilės girtumas, pagal kitą alkoholio neberasta visai, kas tiesiog atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą). Pažymėtina, kad Serumo alkoholio rodiklis būna 10–15% didesnis nei kraujo alkoholio koncentracija, nustatyta iš tos pačios kraujo porcijos. Pavyzdžiui, 1,12 promilė serume atitinka maždaug 1,00 promilę kraujyje (žr. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras G. Z.). Taigi prieštaravimų tarp tyrimų rezultatų nenustatyta. Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, gautų policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu bei pakartotinio patikrinimo, atlikto RVUL, teismo vertinimu, nėra, o tik toks būtų reikšmingas ir leistų suabejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais. Kaip minėta, net trys skirtingi patikrinimai fiksavo alkoholį pareiškėjo organizme, kas leidžia teismui atmesti klaidos tikimybę.

Teismo vertinimu, jokių esminių prieštaravimų tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo rodmenų, leidžiančių įtarti, kad alkotesterio rodmenys buvo netikslūs, iškreipti prietaiso, patikinimo procedūros trūkumų ar pareiškėjo organizmo ypatumų, nėra. Kraujo rodmenys rodo natūralų promilių nugaravimą daugiau nei dviejų valandų laikotarpiu ir nesudaro teismui pagrindo abejoti priminiais patikrinimo rezultatais.

L. J. skundo argumentas, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti pareigūnų Body kamerų įrašai, kuriuose yra matyti, kad jis visiškai blaivus, nepagrįsti. Jo girtumas nebuvo toks didelis, kad tai pasireikštų akivaizdžiais koordinacijos ar kalbos sutrikimais, neadekvačiu elgesiu (nei vienas iš šių požymių pareigūnų ir nebuvo fiksuotas neblaivumo nustatymo akte), tačiau tai savaime nereiškia, kad asmuo yra blaivus ir gali vairuoti, jei alkoholio organizme matavimo prietaisai rodo kitaip. Net ir minimalus girtumas įtakoja vairuotojo reakcijos laiką, budrumą, pastabumą, adaptaciją aplinkos sąlygoms, t. y. rodiklius, kurie paprastai neatsispindi asmens išorinėje elgsenoje. 0,4 promilės leistina girtumo riba buvo nustatyta, atsižvelgiant būtent į šių rodiklių pokyčius, neigiamai įtakojančius asmens vairavimo saugumą.

Savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu L. J. akcentavo, jog savarankiškai vykti patikrai galėjo tik tuomet, kai, kai policijos pareigūnai įformino pažeidimą ir jį paleido, dėl ko jis objektyviai neturėjo galimybės per valandą nuo pirminės patikros pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Ta aplinkybė, jog medicininėje įstaigoje pakartotinė pareiškėjo patikra buvo atlikta daugiau nei po valandos, jos metu gautų rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai, nepaisant jų gavimo laiko, yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,10-0,25 promilės alkoholio, o L. J. per daugiau dvi valandas alkoholio koncentracija sumažėjo iki 0,117 promilės (kraujo serume) ir iki 0,00 promilės (kraujyje), t. y. apie 0,20 prom. per valandą, abejoti alkotesteriu atlikto L. J. girtumo patikrinimo rezultatais jokio pagrindo nėra. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis L. J., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, o jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

L. J. konstatavus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybę nebuvimą, buvo paskirta nežymiai sankcijos minimumą viršijanti bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti L. J. atžvilgiu ABK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numato įstatymas, nėra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie teisės vairuoti būtinumą darbui yra tik aplinkybė, vertintina skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu L. J. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas. Pareiškėjas nesvarstė galimybės įrengti antialkoholinį variklio užraktą jo vairuojamame automobilyje, nes, jo įsitikinimu, jis apskritai nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, todėl administracinio poveikio priemonė taip pat nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo L. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23635-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė