Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-26 · Civilinė byla Nr. e2S-661-657/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-26
Bylos Nr.
e2S-661-657/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02159-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
kooperatinės bendrovės ARKU

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-661-657/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02159-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.1.18.2.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kooperatinės bendrovės ARKU kredito unija atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6427-947/2022, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė KB ARKU kredito unija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Druskis“ ir UAB „Medilita“ 15 168,81 Eur skolą, kurią sudaro 14 749,19 Eur negrąžintas kreditas, 145,98 Eur palūkanos ir 273,64 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias ir gautinas atsakovių banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, atsakovė yra tikėtinai nemoki. Turtinio reikalavimo suma yra didelė, vengimas atsiskaityti su ieškove rodo atsakovės nesąžiningumą. Tikėtina, kad galimai palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas dėl atsakovių nesąžiningumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje lentelėje nurodyti duomenys „Atsakovo finansiniai duomenys (tinklalapio www.okredo.lt duomenys)“ negali būti laikomi pakankamu ir objektyviu teisiniu pagrindu daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą. Šie duomenys nėra informatyvūs ir objektyviai patikrinti. Darytina išvada, kad nėra pateikta konkrečių ir objektyvių duomenų apie atsakovės UAB „Druskis“ nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

5. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas dėl sumos, kuri tikėtinai yra didelė atsakovei UAB „Druskis“, o jos finansinė padėtis yra bloga, nesuponuoja išvados, kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis gali siekti nevykdyti jai nepalankų teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Vien tik ieškovės subjektyvus pagrindinės skolininkės elgesio vertinimas prievoliniuose santykiuose nėra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nors byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų atsakovių atžvilgiu, nėra pateikta duomenų apie atsakovių turtinę padėtį ir jų finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo.

6. Ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių abiejų atsakovių atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų galimą atsakovių nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė KB ARKU kredito unija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

8. Atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl didelės ieškinio sumos. Teismo reikalaujamas nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti, dėl to tampa aktuali didelės ieškinio sumos prezumpcija. Ieškovė pagrįstai, atsižvelgdama į Lietuvos teismų praktiką, rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi, kuris savaime patvirtina, kad yra grėsmė, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Teismas neatsižvelgė į šią prezumpciją, pagrįstą duomenų visuma, todėl pažeidė CPK 144, 183, 185 straipsnius. Su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Druskis“ finansinė padėtis yra bloga. Iš viešai prieinamų atsakovės finansinių duomenų, kurie pateikti su ieškiniu, galima matyti, jog jos turimi įsipareigojimai, įvertinus neigiamą nuosavą kapitalą, gana ženkliai viršija turtą, o tai reiškia, jog įmonė, galimai, yra nemoki. Atsakovė veikia šiek tiek daugiau nei 3 metai, turi žemiausią viešą kredito patikimumo reitingą, turi tik vieną darbuotoją, neatsiskaito ne tik su ieškove, bet turi skolų ir valstybei, kas rodo, jog vengia atsiskaityti su kreditoriais, todėl elgiasi nesąžiningai, tikėtina, net nevykdo veiklos. Atsakovė visiškai nereaguoja į ieškovės darbuotojų skambučius, elektroninius laiškus. Šių aplinkybių kontekste yra nustatytas ir gana tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, teismas turi išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovės atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai proporcingos teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus tikslus, nevaržo atsakovės akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka atsakovės nepateikė.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nenustatyta konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų galimą atsakovių nesąžiningumą, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad nagrinėjamu atveju grėsmę sprendimo įvykdymui ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia didelė ieškinio suma bei gana tikėtinas atsakovių nesąžiningumas.

15. Pažymėtina, kad pagal vyraujančią aktualią teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija ir atsakovo turtinė padėtis, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžiančios aplinkybės, jau ne kartą paneigtos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-910/2022).

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1340-302/2021).

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio sumos atsakovui dydžiu, kurį nurodo pats ieškovas, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką. Tokios aplinkybės, kaip didelė atsakovei ieškinio suma ir prasta atsakovės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės nurodytos deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės nepaneigia atsakovių sąžiningumo prezumpcijos. Ieškovė atsakovės UAB „Druskis“, jos nuomone, tikėtiną nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais, nereaguoja į ieškovės darbuotojų skambučius, elektroninius laiškus, tačiau vien nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad atsakovė vengtų vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės UAB „Druskis“ nesąžiningą elgesį ir jos kryptingą siekį išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu jokių duomenų pagrįsti atsakovės UAB „Medilita“ nesąžiningumui ieškovė apskritai nenurodė, nors laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti abiejų atsakovių atžvilgiu. Teismas aplinkybių, rodančių atsakovės UAB „Medilita“ nesąžiningumą, taip pat nenustatė. Akcentuotina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

19. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

20. Nenustačius atsakovių nesąžiningumo, atsižvelgus į teismų praktiką, atsakovių turtinės padėties vertinimas neturi esminės teisinės reikšmės. Be to, byloje šalių 2022 m. balandžio 7 d. sudaryta taikos sutartis, kurią 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas patvirtino, paneigia ieškovės teiginius dėl atsakovių vengimo bendradarbiauti su ieškove ir atsiskaityti. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad atsakovės ginčo finansinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įsipareigojo įkeisti UAB „Druskis“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – ultragarso sistemą MyLabX5 ir druskos sauso aerozolio Halogeneratorių HaloSpa-03, kas papildomai patvirtina grėsmės sprendimo (nutarties) įvykdymui nebuvimą. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje nurodyti tinklalapio www.okredo.lt duomenys yra komercinio pobūdžio, nėra oficialūs (CPK 197 str. 2 d.), be to, nėra informatyvūs ir objektyviai patikrinti, todėl nustatytų aplinkybių nepaneigia.

21. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė