Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.2S-1031-544/2016

Justė Kliučinskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00738-2016-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. B. – A. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1165-1006/2016 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei V. B. – A. dėl 300 Eur priteisimo turtinei žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Anykščių rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-884-1006/2016 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo teismas patenkino ieškovo P. D. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės V. B. – A. 300 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys yra pakankami išvadai, kad atsakovei V. B. – A. priklausantis šuo papjovė tris ieškovo P. D. kalakutus, t. y. atsakovė neužtikrino, kad jos šuo nepatektų į kito asmens privačias valdas, ir dėl to buvo padaryta žala kito asmens turtui. Žala ieškovui atsirado dėl atsakovės veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), dėl ko atsakovė šią žalą turi atlyginti.Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad, gavusi ieškovo ieškinį bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, intensyviai ieškojo būdų su ieškovu susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Ne kartą kalbėjo su ieškovu dėl taikaus ginčo išsprendimo, tikėjosi, kad jis atsisakys ieškinio, todėl atsiliepimo ir įrodymų, suklaidinta ieškovo, per teismo nustatytą terminą nepateikė. Todėl teismo sprendimas buvo priimtas įvertinus tik ieškovo pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d. nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovės šuo sudraskė ieškovo kalakutus, todėl byloje nebuvo jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos, leidžiančios priimti sprendimą už akių, nes atsakovė nustatytu terminu be svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o, atlikus byloje esančių įrodymų formalų tyrimą, buvo pagrindas priimti sprendimą už akių ieškinį tenkinti. Teismo nuomone, byloje nenustatyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, o atsakovė, kreipdamasi dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes ar priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė V. B. – A. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad, neturėdama teisinio išsilavinimo ir galimybės iš karto gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, negalėjo žinoti, kad byla bus išnagrinėta be parengiamojo teismo posėdžio, todėl sąžiningai suklydo dėl proceso eigos ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kadangi atlyginusi ieškovui turtinę žalą išvyko į užsienį, nespėjo kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Pabrėžia, jog niekas nesvėrė tiek jos atsakovui nupirktų, tiek atsakovo žuvusių kalakutų. Tačiau nepaisant to, ieškovo kalakutai negalėjo sverti po 25 kg, o vienas mėsos kilogramas kainuoti 8 Eur. Papildomai apeliantė nurodo, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaraujantį CK 1.5 str. principams ir akivaizdžiai neteisingą, net formaliai nepagrįstą sprendimą visiškai tenkinti ieškinį, nes, be ieškovo paaiškinimo, byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašomos priteisti žalos dydį, o į faktą, kad ji žalą atlygino nupirkdama ieškovui tris kalakutus, kuriuos jis priėmė, net formaliai neatsižvelgta. Viešojoje erdvėje esanti informacija patvirtina, kad kalakutų kaina yra žymiai mažesnė, nei sprendimu už akių priteistas žalos dydis ieškovui.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovas P. D. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, be pateisinamų priežasčių nepateikė teismui procesinių dokumentų. Taigi nevykdė įstatymiškai nustatytų proceso šalies pareigų. Iš teismo pateiktų procesinių dokumentų turinio buvo aišku, kad, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bus priimtas sprendimas už akių. Tokia informacija yra visiškai aiški ir jos supratimui nereikalingas teisinis išsilavinimas. Nurodė, kad atsakovė nepateikė ir nenurodė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, be to, klaidina teismą tvirtindama, jog bandė taikiai susitarti su ieškovu, kadangi su juo ji niekada nebuvo bandžiusi susisiekti

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės V. B. – A. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas už akių panaikinamas, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo Anykščių rajono apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 str. ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimas taip pat turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2008; Nr. 3K-3-154/2010; 3K-3-396/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime rėmėsi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje priimtas procesinis sprendimas nubausti ją pagal ATPK 110 str. 10 d., duomenimis. Atsakovė tvirtino, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jos šuo sudraskė ieškovo kalakutus ir kad ieškovas siekia neteisėtai praturtėti (b. l. 18-20). Pagal bylos duomenis, nors ieškovas prašė, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) išreikalauta nebuvo (b. l. 4). Tai reiškia, kad atsakovė ginčijo visų savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o savo prašymą grindė tiek byloje buvusiais, tiek ir joje nebuvusiais įrodymais, jos nuomone, paneigiančiais jos civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, net ir atsakovei nepateikus jokių iki tol byloje nebuvusių įrodymų, bei turėjo pareigą peržiūrėti, ar, priimant sprendimą už akių, buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos bei ar formaliai įvertinti įrodymai tą patvirtino (CPK 285 str. 2 d.), nes teismas negali apsiriboti formalaus teisingumo vykdymu ir įrodymus tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles.Šiuo atveju byloje esantys duomenys iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie pagal formuojamą teismų praktiką turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-554/2008; Nr. 3K-3-45/2014; Nr.e3K-3-272-916/2016; kt.), juos formaliai įvertinus, galėjo patvirtinti, jog egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (neužtikrino, kad jos šuo nepatektų į kito asmens privačias valdas ir dėl to nepadarytų žalos), priežastinis ryšys (atsakovės netinkamai laikomas šuo papjovė ieškovo kalakutus), kaltė (atsakovė yra šuns šeimininkė ir turėjo pareigą užtikrinti, kad jos gyvūnas nepadarytų žalos) bei ieškovo patirta žala/nuostoliai (buvo sudraskyti 3 ieškovui priklausantys naminiai paukščiai). Tačiau 16 punkte nurodyti formaliai įvertinti faktiniai duomenys niekaip nepagrindžia ieškovui galimai padarytos žalos dydžio, nes byloje yra duomenų, kad atsakovė atlygino žalą ieškovui nupirkdama tris kalakutus, kuriuos ieškovas priėmė kaip žalos atlyginimą (tai ieškovas pripažino ieškinyje) ir administracinėje byloje materialinių reikalavimų neiškėlė. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovės jam atpirkti paukščiai yra mažesnio svorio ir vertės, nei sudraskyti, dėl ko jis reikalauja papildomai priteisti 300 Eur patirtiems nuostoliams atlyginti. Anykščių rajono apylinkės teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, nenurodė, kokių formaliai įvertintų duomenų pagrindu daro išvadą, kad žalos dydis 300 Eur sumai įrodytas, nes ieškovas tokiam reikalavimui pagrįsti nebuvo pateikęs įrodymų, o įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose taip pat nėra konstatuota, kokios rūšies, kokio svorio, vertės buvo ieškovui priklausę ieškovės šuns papjauti (sužaloti) kalakutai ir kokio svorio bei vertės buvo ieškovės atsakovui kaip žalos atlyginimas atpirkti kalakutai. Taigi, šiuo atveju net ir formalus įrodymų vertinimas žalos dydžio nustatymo klausimu atliktas nebuvo.Atsižvelgdamas į visas virš išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai, susiję su atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos ir jos dydžio nustatymu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi nebuvo galimybės atlikti formalų įrodymų, susijusių su žalos dydžiu, vertinimą bei įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, nes tokių įrodymų išvis pateikta nebuvo. Kadangi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo net formaliai konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, tai sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 str. 2 d., 288 str. 4 d. 1 ir 2 p.).Taigi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 288 str. 4 d.).Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – viešojoje erdvėje esančius duomenis apie naminių paukščių (įskaitant ir kalakutų) ir gaminių iš jų mėsos kainas, kuriais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 str., priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina visų įrodymų visumoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.