Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-27 · Civilinė byla Nr. e2A-78-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
e2A-78-425/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01013-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
AB „Neo Finance“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-78-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01013-2020-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4615-1027/2020 pagal ieškovės AB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6172,82 Eur negrąžintos kredito dalies, 237,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 192,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3825,95 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-20), 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2348,87 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-12-23), 2220,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 9,81 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-24, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 15 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3823,95 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2348,87 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-12-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199 Eur žyminį mokestį, 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui V. G. ieškinys ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdžio neprašė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteista 6172,82 Eur negrąžintos kredito dalies, 237,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 192,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-28 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 411,33 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 9,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-24, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-28), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7037,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 317,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis buvo atmesta.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl iš jo ieškovei priteistinos negrąžinto kredito dalys, pelno palūkanos iki sutarčių nutraukimo, kompensacinės palūkanos, tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas su atsakovui taikyta ir sutarties specialiosiose dalyse nurodyta nuolaida, procesinės palūkanos, o taip pat proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas.

5. Tačiau, pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės reikalavimas dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ar ieškovės įvardijamo negauto pelno už laikotarpį nuo kredito sutarčių nutraukimo iki sutarčių termino pabaigos negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė su atsakovu kredito sutartį nutraukė prieš terminą (2020-09-16), dėl ko, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, be to ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Neo Finance“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo atitinkamai 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 823,95 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-20) bei 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 348,87 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-12-23); atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi buvo tenkintas visas materialinis ieškovės reikalavimas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo.

6.2. Pabrėžia, jog tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1016,68 Eur (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 828,01 Eur (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

6.3. Papildomai pažymima, jog apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.

6.4. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. Rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Apelianto nuomone, išdėstyta aukščiau, Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog Apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog Apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi, pelno palūkanų priteisimu bei tarpininkavimo mokesčio dydžiu, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atitinkamai 15 bei 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir faktinių bylos aplinkybių nekartoja bei dėl to plačiau nepasisako.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019-11-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4100 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2022-11-20 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 1016,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 15 proc.) bei 250,71 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. liepos 28 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Be to, 2019-12-23 tarp šalių taip pat buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2450,15 Eur -vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2022-12-23 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 828,01 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20 proc.) bei 160,62 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. liepos 28 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove po skundžiamo sprendimo priėmimo, byloje nėra.

10. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su reikalavimu priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procentais, o ne konkrečia pinigų suma, negautų pajamų už negrąžintą kreditą nuo vartojimo sutarčių nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, pažymėtina kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Pabrėžtina, kad šiuo atveju aktualu tai, jog kasacinis teismas pasisakė, jog pirmiau aptarto aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga <...> nutraukus sutartį nustoja galioti.

11. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei suformuluotas reikalavimas leidžia spręsti, kad ji iš esmės prašo priteisti atitinkamai 15 bei 20 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius), nors mokėjimo (pelno) palūkanų reikalavimas po sutarties nutraukimo prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui ir nesudaro pagrindo spręsti apie tokio reikalavimo pagrįstumą.

12. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs pareikštą ieškinį iš esmės, nurodė, kad ieškovė neįrodė ir patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, juo labiau kad pati apeliantė pripažįsta, jog sudarytose vartojimo kredito sutartyse atsakovo mokėtina visa palūkanų suma buvo nurodyta apibrėžta ir aiškia pinigų suma, o ne procentais.

13. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamu sprendimu buvo tenkintas visas materialinis reikalavimas, kadangi reikalavimas priteisti negautą pelną (nuostolius) yra konkretus piniginis reikalavimas, kuris yra savarankiškai įrodomas, gali būti ieškinio dalyku ir atitinka savarankiško materialinio reikalavimo esmę.

14. Kiti apeliantės skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, iš esmės nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas