Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys 2016-10-10 pasirašė povedybinę sutartį, pagal kurią visas turtas įgytas po sutarties pasirašymo yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendro turto, įgyto iki šios sutarties pasirašymo, šalys neturi, todėl turto padalinimo klausimas nesprendžiamas. Šalys taip pat neturi bendrų kreditorių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Bikinienė palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovas G. S. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 198) sudarė santuoką (5 b. l.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė G. S., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (6 b. l.). Šalys 2016-10-10 sudarė povedybinę sutartį, kuria išsprendė klausimus dėl turto įgyto iki santuokos sudarymo ir po povedybinės sutarties sudarymo režimo, t. y., kad turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (8-11 b. l.). Registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties ir po povedybinės sutarties sudarymo šalys neįgijo (13-17 b. l.). Ieškovei kas mėnesį mokamas 356,32 Eur darbo užmokestis (18 b. l.). Iš 2016-12-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-409/2016 matyti, kad atsakovas G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 260 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė (19-29 b. l.).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo G. S. kaltės ir prašė išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl sutuoktinio (-ių) kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, santuoka laikoma iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė sutuoktinio pareigų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, po ko būdavo agresyvus, neprognozuojamas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, be to, jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2016-12-08 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius tris tyčinius nusikaltimus, nustatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje, ir nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka šiuo metu. Taigi išvardinti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, ir, nesant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CPK 385 straipsnyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovas G. S. yra nepilnamečio vaiko G. S. tėvai. Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina E. S. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (37-38 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. S.

Ieškovė ieškiniu taip prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaiko išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 400,00 Eur bei priteistino išlaikymo dydžio (200,00 Eur).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės kasmėnesinis darbo užmokestis yra 356,32 Eur per mėnesį (18b. l.), ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso 23 500,00 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 24 200,00 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini) (14, 15 b. l.). Ieškovė kito registruotino turto, išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie ieškovės sveikatos problemas byloje nėra.

Atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (13, 17 b. l.), kitų išlaikytinių neturi. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, laikytina, kad jis yra darbingas ir gali (taip pat ir bausmės atlikimo vietoje) dirbti ir gauti pajamų, reikalingų išlaikyti nepilnametį vaiką.

Todėl teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, kad ginčo dėl išlaikymo vaikui dydžio nėra, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl kitų santuokos nutraukimo byloje spręstinų klausimų.

Ieškovė nurodė, kad abi šalys yra darbingos, todėl išlaikymas nereikalingas, ir jis vienai šaliai iš kitos nepriteistinas.

Be to, kaip nustatyta šioje byloje šalys yra pasirašiusios povedybinę sutartį, kuria nustatė turto, įgyto iki santuokos sudarymo ir po povedybinės sutarties sudarymo režimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas yra laikymas jos asmenine nuosavybe ir nedalintinas šioje civilinėje byloje. Kito dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Įsiteisėjęs sprendimas pateiktinas Vedybų sutarčių registro tvarkytojui povedybinės sutarties nutraukimui įregistruoti.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl tėvo bendravimo nepilnamečiu vaiku nėra. Pažymėtina, kad siekiant suteikti galimybę bendrauti su vaikais kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga – šiuo atveju atsakovės, motinos. Todėl, net ir nenustačius konkrečios tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, ieškovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, bet kokiu atveju motina turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgus į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 172,00 Eur žyminis mokestis (100,00 Eur + (200,00 Eur x 12 x 3/100) = 172,00 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovę byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos paskirta advokatė Violeta Savickienė (30-31 b. l.). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl 195,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (49 b. l.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 195,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra 3,52 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 198, nutraukti dėl atsakovo G. S. kaltės.

Palikti ieškovei „S.“ pavardę, o atsakovui – „S.“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-09-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 172,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 3,52 Eur (trijų eurų, 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 195,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – santuokos nutraukimui įregistruoti.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą pateikti Vedybų sutarčių registro tvarkytojui Povedybinės sutarties nutraukimui įregistruoti.