Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. G. skundą atsakovei asociacijai Lietuvos auditorių rūmai dėl sprendimo panaikinimo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad jis yra auditorius. 2023 m. lapkričio 30 d. įgaliojimu, patvirtintu 30-ojo notarų biuro notarės R. S., įgaliojo auditorę L. R. atstovauti jam 2023 m. gruodžio 8 d. šaukiamame visuotiniame LAR narių susirinkime ir pakartotiniame susirinkime, jeigu jis būtų šaukiamas. LAR narių visuotinio susirinkimo dieną, pateikus įgaliojimą, žodiniu sprendimu buvo atsisakyta registruoti jį LAR narių visuotiniame susirinkime. Konkrečiu atveju nėra rašytinio sprendimo, faktinis sprendimas yra priimtas ir jis jam sukėlė neigiamas pasekmes.

Remiasi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir FAAĮ) 70 str., Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 3 str., 8 str., 13 str., 18 str., LAR statuto 20 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 str. 1 d., 2.138 str. 1 d. 2 p. ir 6.246 str. nuostatomis. Pažymi, kad nei Asociacijų įstatyme, nei FAAĮ, nei CK nenumatyta galimybė asociacijai nustatyti kitokį reglamentavimą. LAR statute nėra nei vienos formuluotės, draudžiančios LAR narių visuotiniame susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį. Žemesnės galios teisės aktas negali pakeisti ar panaikinti aukštesnės galios teisės akto turinio ir galiojimo.

Teigia, kad LAR buvo pateiktas tinkamos formos ir turinio įgaliojimas, suteikiantis įgaliotiniui teisę veikti įgaliotojo vardu, tačiau LAR nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė registruoti jį LAR narių visuotiniame susirinkime. LAR netinkamai taikydama Asociacijų įstatymą, netinkamai įgyvendino įstatymų suteiktus įgalinimus ir tuo pažeidė jo teisę balsuoti (Asociacijų įstatymo 13 str., LAR statuto 22.1. str.) bei sutrukdė atlikti pareigą dalyvauti susirinkime (LAR statuto 24.5 str.), tuo sukeldama jam neigiamas pasekmes ir turtinę žalą. LAR neturėdama tam įstatyminio pagrindo, tyčia apribojo jo teises.

Nurodo, kad siekdamas įgyvendinti savo teises, išdavė įgaliojimą atstovauti jį visuotiniame susirinkime ir patyrė įgaliojimo notarinio tvirtinimo išlaidas. Įgaliojimas skirtas tik 2023 m. gruodžio 8 d. susirinkimui. Dėl neteisėtų LAR veiksmų įgaliojimu nebuvo galima pasinaudoti, jis neatliko savo funkcijos, tapo nepanaudojamu, todėl jis patyrė 48,12 Eur išlaidas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Remiasi LAR administracijos darbo reglamento 13.12. (10.12) p., Visuotinio LAR narių susirinkimo organizavimo, vedimo ir dalyvavimo visuotiniame LAR narių susirinkime tvarkos, patvirtintos LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1.4-14.4.13.2 ir patikslinta 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1.4.-45.16.15.1 (toliau – ir Tvarka), 8.4. p. ir 9 p., Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p., LAR statuto 22.5 p., 22.6 p. nuostatomis. Pažymi, jog įstaigos ar organizacijos gali priimti vidaus tvarką ir taisykles nustatančius organizacinius dokumentus. LAR statutas yra vidaus teisės aktas, kuriame nustatoma organizacijos valdymo sistema, institucijos, paskirstomos galios tarp valdymo institucijų. LAR administracija turėjo kompetenciją nuspręsti dėl atsisakymo pareiškėją registruoti susirinkime.

Teigia, kad pagal LAR statuto 41.42 p. LAR narių skundus dėl LAR administracijos priimtų sprendimų nagrinėja LAR prezidiumas, todėl pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Pareiškėjas siekia, kad būtų konstatuotas tariamas jo teisių pažeidimas, tačiau tokie jo tikslai neatitinka administracinių teismų funkcijų ir kompetencijos. 2023 m. gruodžio 8 d. susirinkimas yra pasibaigęs, jame yra priimti sprendimai visais darbotvarkės klausimais ir pareiškėjas nebeturi jokios galimybės nei dalyvauti, nei balsuoti šiame susitarime, net jeigu Skundžiamas sprendimas būtų pripažintas neteisėtu. Skundžiamo sprendimo pripažinimas neteisėtu nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes galimybė pasinaudoti teise yra pasibaigusi. Dėl patirtų nuostolių pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Akcentuoja, kad Skundžiamas sprendimas yra procedūrinio pobūdžio, nes yra susijęs su registracijos susirinkime procedūrų vykdymu. Pareiškėjo dalyvavimas 2023 m. gruodžio 8 d. susirinkime per įgaliotinę ir balsavimas negalėjo turėti absoliučiai jokios įtakos balsavimo susirinkime rezultatams, pareiškėjas susirinkimo rezultatų ir priimtų sprendimų nekvestionuoja. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Vertina, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. LAR statuto 24.5 p. numato auditoriaus pareigą dalyvauti visuotiniuose LAR susirinkimuose. 2017 m. vyko aktyvios LAR bendruomenės diskusijos (dalyvaujant ir pareiškėjui) dėl LAR narių tiesioginio dalyvavo LAR narių susirinkimuose būtinybės. 2017 m. birželio 16 d. visuotinio LAR narių susirinkimo nutarimu (2017 m. birželio 28 d. protokolas Nr. 1.4-40.1.1) patvirtinta pakeista LAR statuto redakcija, kurioje, be kita ko, buvo panaikinta anksčiau galiojusi nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą. Pareiškėjas šio LAR visuotinio narių susirinkimo sprendimų neskundė. Tokia pati LAR statuto nuostata yra įtvirtinta ir ginčui aktualioje, t. y. 2022 m. gruodžio 9 d. LAR visuotiniame narių susirinkimo sprendimu patvirtintoje LAR statuto redakcijoje. LAR statuto nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą buvo panaikinta siekiant tikslo, kad auditoriai tiesiogiai įsitrauktų į asociacijos veiklą, išreikštų savo valią balsuodami LAR visuotiniuose narių susirinkimuose tiesiogiai, o ne suteikdami balsavimo teisę kitiems asmenims. Pareiškėjui nuo 2017 m. yra žinoma apie jo pareigą LAR visuotiniuose narių susirinkimuose dalyvauti tiesiogiai, tačiau jis atkakliai siekia suteikti įgaliojimus kitam auditoriui ir susirinkimuose betarpiškai nedalyvauti.

Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes neegzistuoja priežastinis ryšys tarp jo patirtų išlaidų įgaliojimo tvirtinimui ir neva neteisėtų atsakovės veiksmų. Nepriklausomai nuo to ar pareiškėjas būtų registruotas susirinkime ar ne, jis bet kuriuo atveju būtų patyręs 48,12 Eur išlaidas įgaliojimo tvirtinimui, t. y. jo patirtos išlaidos nebuvo sąlygotos atsakovės veiksmų. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, ir juo pareiškėjas įgaliojo kitą asmenį balsuoti susirinkime. Užmokestis notarei sumokėtas už tokio sandorio tvirtinimą, nepaisant, ar šiuo įgaliojimu pasinaudota, ar ne.

Teismui pritariant atsakovės argumentams, prašo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto – LAR statuto teisėtumo dalyje dėl nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir draudimo LAR narių visuotiniame susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį, teisėtumo.

Teisėjų kolegija nustatė:

ginčas kilęs dėl 2023 m. gruodžio 8 d. Lietuvos auditorių rūmų (toliau-LAR) sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėją registruoti dalyviu LAR narių visuotiniame susirinkime, teisėtumo ir 48,12 Eur žalos, kurią sudaro įgaliojimo išdavimo išlaidos, priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra LAR tikrasis narys (juridinio asmens dalyvis). Jis 2023 m. lapkričio 30 d. notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo kitą auditorių atstovauti jam 2023 m. gruodžio 8 d. visuotiniame LAR narių susirinkime (toliau – ir Susirinkimas). Už įgaliojimo tvirtinimą pareiškėjas patyrė 48,12 Eur išlaidų, sumokėtų už notarinius veiksmus.

Susirinkimo dieną, pateikus įgaliojimą, buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėją (jo atstovą) Susirinkimo dalyviu, Susirinkimo dalyvių registracijos žurnale pareiškėją pažymint, kaip nedalyvaujantį Susirinkime.

Tarp šalių ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjo, kaip LAR nario, teisės visuotiniame LAR narių susirinkime (toliau – ir Susirinkimas) dalyvauti per įgaliotą atstovą.

Pareiškėjas savo teisę Susirinkime dalyvauti per įgaliotą atstovą, o tuo pačiu atsisakymą jam leisti tai daryti ginčija, remdamasis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), be kita ko, įtvirtinančiai, kad „<...> visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats <...> arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį <...>.“

Atsakovė nurodo, kad teisės visuotiniame LAR narių susirinkime dalyvauti per įgaliotą atstovą nenumato LAR statutas. Anksčiau LAR statute buvusi nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą buvo panaikinta siekiant tikslo, kad auditoriai tiesiogiai įsitrauktų į asociacijos veiklą, išreikštų savo valią balsuodami LAR visuotiniuose narių susirinkimuose tiesiogiai, o ne suteikdami balsavimo teisę kitiems asmenims.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde teismui suformulavo reikalavimą- „pripažinti neteisėtu 2023-12-08 Lietuvos auditorių rūmų sprendimą atsisakyti registruoti Š. G. LAR narių visuotiniame susirinkime, kuriuo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime“, tačiau iš jo skundo turinio akivaizdu, kad jis iš esmės siekia „Lietuvos auditorių rūmų sprendimą atsisakyti registruoti Š. G. LAR narių visuotiniame susirinkime“ panaikinti, nes iš šio sprendimo neteisėtumo jis ir kildina turtinės žalos jam padarymo faktą.

Lietuvos auditorių rūmų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas (1 str.). Šio įstatymo (toliau- FAAĮ) 70 straipsnyje nustatyta, kad „Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Asociacijų įstatymo nuostatos yra taikomos bei privalomos LAR veiklai tiek, kiek FAAĮ nenustato ko kita.

Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), nustatyta, kad „<...> visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats <...> arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį <...>.“

Iš FAAĮ matyti, kad jame nėra jokių taisyklių, kurios konkuruotų su Asociacijų įstatymo nuostatomis byloje nagrinėjamu klausimu.

Tai lemia, kad minėta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata atsakovei yra taikoma ir atsakovė savo veikloje privalo jos reikalavimus vykdyti. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad atsakovės atsisakymas leisti Susirinkime dalyvauti pareiškėjo įgaliotam atstovui yra neteisėtas.

Dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi bei atmetami.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asociacijos nario teisė dalyvauti visuotiniame susirinkime ir jame balsuoti yra įstatymu saugoma asmens subjektinė teisė (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 str., LAR statuto 22.1. str.), todėl atsakovė neteisėtai atsisakydama leisti Susirinkime dalyvauti pareiškėjo įgaliotam atstovui, pažeidė šią pareiškėjo subjektinę teisę. Dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovės argumentai, kad tai nėra susiję su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu, nesukelia teisinių pasekmių ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi.

Tai, kad tokia atsakovės veika neatitinka Asociacijų įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei yra susijusi su asmens subjektinių teisių pažeidimu yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogišką ginčą tarp tų pačių šalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-543-1047/2024).

Nagrinėjamu atveju nepagrįsti ir tie atsakovės teiginiai, kuriais teigiama, kad pareiškėjas nepatyrė žalos, nes „nepriklausomai nuo to ar Pareiškėjas būtų registruotas Susirinkimo dalyviu ir ar jo Įgaliotinė būtų balsavusi susirinkime ar ne, Pareiškėjas bet kuriuo atveju būtų patyręs 48,12 Eur išlaidas įgaliojimo tvirtinimui.“

Šiuo atveju neteisėtai neleidus pareiškėjo įgaliotam atstovui dalyvauti Susirinkime, liko neįgyvendinta pareiškėjo subjektinė teisė dalyvauti ir balsuoti Susirinkime per įgaliotą atstovą, o tuo pačiu nerealizuotas liko įgaliojimas, t. y., įgaliojimu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nebuvo galima pasinaudoti pagal paskirtį, dėl ko įgaliojimo išdavimo išlaidos pripažįstamos pareiškėjo patirta žala, kurią sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai (CK 6.245-249 str.).

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-543-1047/2024, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepatenka į Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio taikymo sritį ir, atitinkamai, į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d.), tačiau žalos atlyginimą pareiškėjas sieja būtent su atsakovės veiksmų neteisėtumu, t. y. veiksmais, kurių teisėtumo patikra yra priskirta administracinių teismų kompetencijai. Todėl, be kita ko, atsižvelgiant į proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus, yra tikslinga kilusį ginčą baigti nagrinėti administraciniuose teismuose – reikalavimai šiuo atveju nėra tiek teisiškai nutolę, kad negalėtų būti kartu nagrinėjami administraciniame teisme, jų neišskaidant skirtingų kompetencijų teismams (šiuo klausimu, pvz., žr. 2021 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1062/2021; Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-52/2023).

Dėl paminėto tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl 48,12 Eur žalos atlyginimo.

Nepagrįsti bei neteisingi ir tie atsakovės teiginiai, kuriais teigiama, kad byloje kilusiam ginčui yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, nes įstatyminė teisės norma reglamentuojanti šiuos teisinius santykius tokios tvarkos nenustato (FAAĮ 76 str. 1 d.). Dėl ko remtis poįstatyminiu teisės aktu – Statutu ir pan., nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 26 str.1 d.).

Netenkinamas ir prašymas ištirti Statuto nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, kiek tai susiję su LAR narių teise dalyvauti visuotiniame susirinkime per atstovus ir pan..

Minėta, kad šiems teisiniams santykiams spręsti yra tiesiogiai taikomos atitinkamos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kurios teisės normų hierarchijos aspektu, yra aukštesnės galios nei Statutas ar kiti poįstatyminiai teisės aktai, dėl ko šiam ginčui spręsti Statuto ar kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos nėra aktualios. Pažymėtina, kad toks šio teisinio santykio aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogišką ginčą tarp tų pačių šalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-543-1047/2024).

Pilnai patenkinus pareiškėjo reikalavimus, tenkinamas ir jo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo, kurias sudaro 715 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 23 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 40 str.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pažymėtina, kad 715 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio nustatyto Rekomendacijose, jų dydis taip pat atitinka šios bylos apimtį, sudėtingumą, joje taikytų teisės aktų pobūdį bei jų sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti 2023 m. gruodžio 8 d. Lietuvos auditorių rūmų sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėją registruoti dalyviu LAR narių visuotiniame susirinkime.

Priteisti Š. G. iš Lietuvos auditorių rūmų 48,12 Eur žalai atlyginti ir 738 Eur bylos vedimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.