Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. G, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. G. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. LAR statute nėra draudžiama Susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį. Pareiškėjui uždraudus dalyvauti Susirinkime per įgaliotą asmenį, buvo šiukščiai pažeista Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnyje garantuojama pareiškėjo teisė jame dalyvauti ir balsuoti.

4. LAR veiksmai sukėlė neigiamas procesines pasekmes, nes pareiškėjas laikomas be pateisinamos priežasties praleidęs Susirinkimą ir pažeidęs LAR veiklos reglamentą. LAR yra pradėjusi administracines procedūras prieš pareiškėją, todėl jis gali būti pašalintas iš LAR narių ir prarasti savo pragyvenimo šaltinį. Klausimo dėl pareiškėjo pašalinimo iš LAR narių viešas iškėlimas ir svarstymas neigiamai paveikė (pablogino) jo, kaip auditoriaus reputaciją. Auditoriaus reputacija audito versle yra svarbi. Dėl to klientams, ketinusiems sudaryti ilgalaikes audito atlikimo sutartis, kilo abejonių dėl pareiškėjo profesinės veiklos tęstinumo ir jie atsisakė sudaryti su auditoriumi paslaugų sutartis. Tas pats ir su esamais klientais. Jie svarsto sutarčių pratęsimo klausimą ir prašo paaiškinti susidariusią situaciją. Visą tai sukėlė ir sukelia įtampą, dvasinius išgyvenimus, neapibrėžtumo, pažeminimo, beprasmiškumo jausmą, reputacijos pablogėjimą. Dėl didelės emocinės įtampos, pablogėjo jo fizinė sveikata.

7. Pareiškėjo teisė būti registruotu ir dalyvauti Susirinkime yra pasibaigusi, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas šiuo savarankišku pagrindu.

8. Pareiškėjas, įgaliodamas auditorę L. R. atstovauti jį Susirinkime, nesiekė realiai įgyvendinti savo balsavimo ir pasisakymo teisės Susirinkime. LAR nariai savo valią Susirinkimo darbotvarkės klausimais išreiškia balsuodami (balsavimas yra valios išraiškos forma). Tačiau iš 2022 m. lapkričio 3 d. įgaliojimo turinio matyti, kad pareiškėjas neišreiškė valios konkrečiai balsuoti Susirinkimo darbotvarkės klausimais, t. y. neįgaliojo auditorės L. R. išreikšti jo valią konkrečiai balsuojant darbotvarkės klausimais („už“ ar „prieš“) ar pagarsinti kokį nors konkretų pranešimą pareiškėjo vardu. Pareiškėjas suteikė Įgaliotinei teisę jos nuožiūra balsuoti Susirinkime. Taip pat Įgaliotinei buvo suteikta teisė jos nuožiūra teikti prieštaravimus, prašymus ir komentarus, pareiškėjo vardu pasirašyti dokumentus ir pan. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė Susirinkime išreikšti valios Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Todėl ir atsisakymas pareiškėją registruoti Susirinkime, priešingai negu teigia pareiškėjas, neturėjo įtakos pareiškėjo balsavimo teisės įgyvendinimui. Sprendžiant iš pareiškėjo į bylą pateikto įgaliojimo turinio, darytina išvada, kad šis įgaliojimas turi balsavimo teisės perleidimo sutarties požymių, kadangi Įgaliojime nurodoma, kad Įgaliotinė turi teisę Susirinkime balsuoti jos nuožiūra. Pareiškėjui perleidus atitinkamą teisę trečiajam asmeniui, akivaizdu, kad tokios teisės realizavimas (po perleidimo) tampa susijęs su teisės įgijėjo interesais, kas tuo pačiu reiškia, jog balsavimo teises įgijusio asmens negalėjimas (savo nuožiūra) pasinaudoti įgyta balsavimo teise niekaip nedaro įtakos ir nepažeidžia balsavimo teisę perleidusio asmens materialinių teisinių interesų. Tokia situacija gali turėti įtakos tik balsavimo teisę įgijusio asmens interesams, tačiau esamu atveju, auditorė L. R. į teismą su skundu nesikreipė.

9. Atsisakymas registruoti pareiškėją Susirinkime, pats savaime nereiškia, kad pareiškėjas „laikomas nedalyvavusiu susirinkime be pateisinamos priežasties“. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų Susirinkimo sprendimas dėl pareiškėjo pašalinimo iš LAR narių arba (galbūt) LAR narystės.

11. Pareiškėjas prieš teikdamas skundą teismui dėl LAR administracijos atsisakymo registruoti pareiškėją Susirinkime, privalėjo pateikti skundą LAR prezidiumui, tačiau tokia išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjas nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad esama pagrindo nutraukti šios administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti LAR administracijos atsakymą registruoti pareiškėją Susirinkime.

12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Susirinkime priimtus sprendimus. Susirinkime priimtais sprendimais niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai (LAR administracijos atsisakymas registruoti pareiškėją Susirinkimo dalyviu, nėra LAR narių visuotinio Susirinkimo sprendimas).

13. Atsakovas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to ar pareiškėjo teisė dalyvauti Susirinkime buvo pažeista ar ne (atsakovo įsitikinimu tokio pažeidimo nebuvo), iš pareiškėjo argumentų nėra aišku kaip, pareiškėjo nuomone, jo neregistravimas Susirinkime susijęs su šiame Susirinkime priimtų sprendimų tariamu neteisėtumu.

II.

18. Teismas, įvertinęs teisės aktų (Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p., LAR Statuto 22.5 p., 22.6 p., 41.42 p.) nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjas, prieš teikdamas skundą teismui dėl LAR administracijos atsisakymo registruoti jį Susirinkime, privalėjo pateikti skundą LAR prezidiumui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

19. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į LAR prezidiumą dėl jo neregistravimo Susirinkime, taigi nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl byla dėl reikalavimo atsisakyti registruoti pareiškėją Susirinkime nutrauktina.

21. Teismas, įvertinęs 2022 m. lapkričio 3 d. įgaliojimo turinį, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neišreiškė valios konkrečiai balsuoti Susirinkimo darbotvarkės klausimais, t. y. neįgaliojo auditorės L. R. išreikšti savo valią konkrečiai balsuojant darbotvarkės klausimais („už“ ar „prieš“) ar pagarsinti kokį nors konkretų pranešimą jo vardu. Pareiškėjas suteikė Įgaliotinei teisę jos nuožiūra balsuoti Susirinkime. Taip pat Įgaliotinei buvo suteikta teisė jos nuožiūra teikti prieštaravimus, prašymus ir komentarus, pareiškėjo vardu pasirašyti dokumentus ir pan. Pareiškėjas nesiekė Susirinkime išreikšti valios Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Todėl ir atsisakymas pareiškėją registruoti Susirinkime, neturėjo įtakos pareiškėjo balsavimo teisės įgyvendinimui. Pareiškėjui perleidus teisę trečiajam asmeniui balsavimo teisės realizavimas (po perleidimo) tampa susijęs su teisės įgijėjo interesais, kas tuo pačiu reiškia, jog balsavimo teises įgijusio asmens negalėjimas (savo nuožiūra) pasinaudoti įgyta balsavimo teise niekaip neįtakoja ir nepažeidžia balsavimo teisę perleidusio asmens materialinių teisinių interesų. Tokia situacija gali turėti įtakos tik balsavimo teisę įgijusio asmens interesams, tačiau nagrinėjamu atveju, auditorė L. R. į teismą su skundu nesikreipė.

23. Teismas, įvertinęs Susirinkimo protokolo turinį, konstatavo, kad Susirinkimo darbotvarkė nebuvo pažeista, Susirinkimas vyko nepažeidžiant LAR reglamento nuostatų. Visi be išimties Susirinkimo sprendimai, už kuriuos buvo balsuojama, buvo priimti absoliučia balsų dauguma arba itin reikšminga persvara. Nustatytos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leido konstatuoti, kad vienas papildomas pareiškėjo balsas Susirinkime negalėjo daryti jokios įtakos balsavimo rezultatams. Teismas, įvertinęs Susirinkimo protokole užfiksuotą Susirinkimo eigą, balsavimo rezultatus, konstatavo, kad ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, kad Susirinkimo metu buvo pažeistos LAR reglamento procedūrinės nuostatos, todėl darė išvadą, kad priimti sprendimai yra teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti.

III.

26. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta LAR statuto 2017 m. rugpjūčio 3 d. redakcija. Redakcijos punktai ir formuluotės nesutampa su teismo cituojamais. Kokiu dokumentu remdamasis teismas padarė išvadas yra neaišku.

27. LAR statute nėra nei vienos formuluotės, draudžiančios LAR narių visuotiniame susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį. LAR nario dalyvavimo susirinkime teisė įtvirtinta Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nėra nuostatos, kad asociacijos šią teisę gali apriboti, ar šios teisės buvimas ar nebuvimas siejamas su šios nuostatos perkėlimu į asociacijos nuostatus. Ši teisė egzistuoja nepriklausomai ar ji atskirai aptarta asociacijos įstatuose, šiuo atveju LAR statute.

29. Po skundo padavimo administraciniam teismui, LAR inicijavo procedūrą, pagal reglamento 20 p., dėl pareiškėjo narystės LAR panaikinimo, kadangi LAR traktuoja, kad pareiškėjas be pateisinamų priežasčių praleido visuotinį susirinkimą. LAR sustabdė svarstymą ir nutarė atidėti pareiškėjo nedalyvavimo susirinkime svarstymą iki teisminio proceso pabaigos. Atsižvelgiant į tai, dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius ne tik negalėjo pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise, tačiau šie veiksmai auditoriui sukėlė neigiamas procesines pasekmes.

30. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, pažeidžiantis asmens teisę į gynybą ir formuojantis klaidingą, ydingą praktiką. Byloje neatsakytas pagrindinis klausimas – LAR veiksmų teisėtumas paneigiant pareiškėjo teisę ir pareigą dalyvauti Susirinkime. Bylos neišsprendus iš esmės, išliks teisinis neapibrėžtumas, kuris suponuos ginčo pasikartojimą ateityje. Teismas bylą sprendė remdamasis byloje nesančiais dokumentais, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.

31. LAR statutas yra norminis aktas. Teismas sprendime savo motyvais konstatavo, kad LAR statutas neatitinka FAAĮ 76 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 23 straipsnio 5, 6 dalies, Asociacijų įstatymo 8 straipsnio reguliavimo. Kadangi žemesnės galios teisės aktas negali savo reguliavimu prieštarauti įstatyminiam reguliavimui, turi būti pradėtas tyrimas dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumo.

34. Išankstinė neteisminė LAR administracijos sprendimų apskundimo tvarka galiojo tiek 2017 metų, tiek 2021 metų redakcijos LAR statutuose. Tokia pati tvarka yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje LAR statuto redakcijoje.

35. Argumentai, kad neva LAR statuto nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neturi jokio pagrindo. Šiuo požiūriu, taip pat akivaizdu, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, privalėjo stabdyti bylą ir pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo.

36. Tuo atveju, jeigu teismo sprendime nurodytais pagrindais administracinė byla nebūtų nutraukta dėl reikalavimo panaikinti LAR administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą atsisakyti registruoti pareiškėją Susirinkime, nebūtų jokio pagrindo tokį pareiškėjo reikalavimą tenkinti.

37. Pareiškėjas neprašė ištirti jokio norminio administracinio akto teisėtumo, nesuformulavo tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 3 dalies reglamentavimą pats administracinis teismas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą inicijuoja tik tokiu atveju, jeigu teismas suabejoja tokio norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu. Šiuo atveju, Vilniaus apygardos administraciniam teismui tokių abejonių nekilo, todėl neturi jokio pagrindo pareiškėjo argumentai, kuriais bandoma teigti, kad pirmosios instancijos teismas neva neįvykdė pareigos dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

38. Sprendime pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, dėl ko jis nesutinka su Susirinkime priimtais sprendimais. Ginčijamais Susirinkimo sprendimais niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

39. Sprendimu taip pat pagrįstai nebuvo tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Sutiktina su sprendimo motyvais, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

40. Atsakovas taip pat pažymi, kad kiekvienu konkrečiu laikotarpiu aktuali LAR statuto redakcija yra skelbiama viešai – LAR interneto svetainėje (https://lar.lt/www/new/page.php?203), taip pat LAR statutas yra registruojamas viešame registre (JAR).

41. Apeliaciniame skunde yra išdėstyti nauji argumentai, kurie nebuvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, t. y. pareiškėjas teigia, kad byloje nėra pateikta ginčui aktuali 2021 m. gruodžio 10 d. LAR statuto redakcija.

42. LAR paaiškina, kad bylos iškėlimo teisme metu iki JAR įregistruojant 2022 m. gruodžio 9 d. LAR visuotiniame narių susirinkime priimtą statuto redakciją, viešai LAR svetainėje buvo publikuojama ginčui aktuali 2021 m. gruodžio 10 d. LAR statuto redakcija, taigi tiek teismui, tiek bylos šalims šis dokumentas buvo žinomas. Minėta LAR statuto redakcija LAR internetinėje svetainėje yra pakeista šiuo metu aktualia 2022 m. gruodžio 9 d. statuto redakcija, kuri JAR įregistruota 2023 m. sausio 31 d. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LAR interneto svetainėje yra skelbiama naujausia LAR statuto redakcija, LAR Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikia ir prašo prie bylos prijungti LAR statuto redakciją, kuri yra aktuali nagrinėjamam ginčui (2021 m. gruodžio 10 d. LAR visuotiniame narių susirinkime patvirtinta ir 2022 m. balandžio 1 d. JAR įregistruota LAR statuto redakcija) (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. (žodinio) atsisakymo registruoti pareiškėjo dalyvavimą tos pačios dienos Visuotiniame Rūmų narių susirinkime (toliau – ir Atsisakymas) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti visus šiame susirinkime priimtus sprendimus (toliau – ir Susirinkimo sprendimai) bei iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl Atsisakymo panaikinimo nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkto pagrindu (pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti), o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo

46. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo kitą auditorių atstovauti jam 2022 m. gruodžio 9 d. Visuotiniame Rūmų narių susirinkime (toliau – ir Susirinkimas) ir pakartotiniame susirinkime, jeigu jis būtų šaukiamas. Tačiau susirinkimo dieną, pateikus įgaliojimą, buvo žodžiu atsisakyta registruoti pareiškėją ir jį įrašyti į Susirinkimo dalyvių registracijos žurnalą.

47. Kaip minėta, pareiškėjo skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinės bylos dalį dėl šio Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 10 punkto pagrindu, iš esmės vertindamas, kad jis nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kaip tai buvo numatyta pagal Lietuvos auditorių rūmų statuto (toliau – ir Statutas; tekste remiamasi Juridinių asmenų registre 2022 m. balandžio 1 d. įregistruota šio dokumento redakcija) 22.5, 22.6 ir 41.42 punktus.

48. Šiuo klausimu pirmiausia paminėtina, kad, vadovaujantis Finansinių ataskaitų audito įstatymo (FAAĮ; toliau tekste remiamasi (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-96 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, „[Rūmų] sprendimai <...> gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.“

49. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei ši aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo metu), teismas šį skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu dar galima pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 105 str. 1 p.), arba bylą nutraukia, jeigu nebegalima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ 103 str. 10 p.).

50. Minėtos Statuto nuostatos, kurias pirmosios instancijos teismas vertino kaip nustatančias privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, įtvirtina, kad: (i) „tikrieji LAR nariai turi teisę: <...> 22.5. Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAR dokumentų nustatyta tvarka ginčyti visuotinio LAR narių susirinkimo sprendimus, taip pat kitų LAR organų sprendimus, jei tokiais sprendimais pažeistos juos ginčijančio LAR nario teisės ir teisėti interesai; 22.6. LAR prezidiumo darbo reglamento nustatyta tvarka teikti LAR prezidiumui skundą dėl <...> LAR administracijos priimtų sprendimų“; (ii) „<...> LAR prezidiumas vykdo šias funkcijas: <...> 41.42. nagrinėja LAR narių skundus dėl LAR administracijos priimtų sprendimų ir priima nutarimus LAR prezidiumo darbo reglamento nustatyta tvarka“.

51. Tačiau teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad, skirtingai nei iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, šios nuostatos, nustatančios tikrojo nario teisę skųsti jose nurodytus sprendimus (veiksmus) Rūmų prezidiumui, negali būti aiškinamos kaip (aiškiai) numatančios privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Paminėtos Statuto nuostatos (be kita ko, kaip yra matyti iš jų formuluočių) numato tik galimybę, tačiau ne pareigą prieš kreipiantis į teismą atitinkamus sprendimus (veiksmus) ginčyti minėta neteismine tvarka.

52. Maža to, aiškinant ir taikant minėtas ABTĮ nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka būtų aiškiai numatyta būtent įstatyme, o ne žemesnės teisinės galios akte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-1047/2023 ir joje nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Kadangi įstatymų leidėjas eksplicitiškai nustatė, kad ginčai dėl Rūmų sprendimų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (FAAĮ 76 str. 1 d.), šios teisenos (teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo) taisyklės yra aktualios ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamu atveju.

53. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamą administracinės bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 10 punkto pagrindu. Kadangi dėl tokio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo aptariama pareiškėjo skundo dalis liko neišnagrinėta, administracinės bylos dalis dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo paprastai turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

54. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir spręsdamas dėl vienos iš civilinės atsakomybės elementų – Rūmų neteisėtų veiksmų – (ne)buvimo, iš esmės pasisakė dėl Atsisakymo teisėtumo bei pagrįstumo. Iš tiesų pareiškėjas žalą sieja su Atsisakymo, t. y. su Rūmų sprendimo, kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikra įstatymų leidėjo yra priskirta administracinių teismų kompetencijai, neteisėtumu ir šios proceso šalies reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su aptariama skundo dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Rūmų civilinės atsakomybės pagrįstumo nagrinėjimas iš esmės reiškia Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, juolab proceso šalių argumentai dėl šių pareiškėjo skundo dalių (t. y. dėl Atsisakymo ir aptariamo civilinės atsakomybės elemento) yra tie patys.

55. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad Atsisakymas nesukelia pareiškėjui jokių (materialinių) pasekmių – šiuo sprendimu Rūmai ne tik atsisakė leisti pareiškėjui dalyvauti Susirinkime per įgaliotą atstovą, bet taip pat įrašyti jį į Susirinkimo dalyvių registracijos žurnalą, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų ir Statuto nuostatų, be kita ko, yra naudojamas kontroliuoti kaip Rūmų tikrieji nariai vykdo savo pareigą dalyvauti Visuotiniuose Rūmų narių susirinkimuose. Tai, be kita ko, reiškia, kad aplinkybė, jog Susirinkimas jau įvyko, savaime nepaneigia pareiškėjo suinteresuotumo dėl Atsisakymo panaikinimo.

56. Šiomis aplinkybėmis bei Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniu skundu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju klausimo dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo grąžinimas Regionų administraciniam teismui atskirai nagrinėti iš naujo yra perteklinis ir beprasmis – iš naujo nagrinėdamas šią skundo dalį pirmosios instancijos teismas vis vien būtų įpareigotas laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto vertinimo dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Savo ruožtu, pasisakant dėl aptariamos skundo dalies pirmiausia pastebėtina, kad, konstatuodamas, kad nebuvo neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš privalomų civilinės atsakomybės elementų, pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo pozicijai, kad Statuto nuostatomis neleidžiama Visuotiniame Rūmų narių susirinkime (tikriesiems) nariams dalyvauti per įgaliotą atstovą. Apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka, be kita ko, prašydamas inicijuoti tyrimą dėl Statuto nuostatų atitikties Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 daliai (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), be kita ko, įtvirtinančiai, kad „<...> visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats <...> arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį <...>.“

58. Statuto 27 punktas įtvirtina, kad „aukščiausiasis LAR organas yra visuotinis LAR narių susirinkimas. Visuotiniame LAR narių susirinkime balso teisę turi tik tikrieji LAR nariai <...>“. „Tikrieji LAR nariai turi teisę <...> balsuoti visuotiniuose LAR narių susirinkimuose“ (Statuto 22.1 p.). Vadovaujantis Statuto 25.4 punktu, Rūmų nariai privalo „dalyvauti visuotiniuose LAR narių susirinkimuose (ši prievolė netaikoma asocijuotiesiems nariams“.

59. Vertindama šias ir kitas Statuto nuostatas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad jomis nustatoma tik tikrųjų narių teisė ir pareiga dalyvauti minėtuose susirinkimuose, tačiau nėra detalizuojamas šios teisės (pareigos) įgyvendinimo tvarka, t. y. nei iš Statuto nuostatų formuluočių, nei iš jų sisteminio vertinimo nematyti, kad būtų ribojama minėtoje Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija) numatyta narių galimybė aptariamuose susirinkimuose dalyvauti per įgaliotą atstovą. Be to, FAAĮ 70 straipsnyje ir Statuto 2 punkte nustatyta, kad Rūmai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, Asociacijų įstatymu tiek, kiek FAAĮ nenustato ko kita, o Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija) taikymas nėra siejamas su jos perkėlimu į asociacijos įstatus (nagrinėjamu atveju – Statutą) ar kitus (vidaus) dokumentus. Pastebėtina ir tai, kad Statute nėra jokių taisyklių, kurios konkuruotų su įtvirtintomis aptariamoje Asociacijų įstatymo nuostatoje.

60. Atskirai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad FAAĮ nereglamentuoja santykių, susijusių su asmenų dalyvavimu visuotiniame narių susirinkime, o šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalis („Auditorių rūmų narių teises nustato Auditorių rūmų statutas.“), negali būti aiškinama kaip paneigiančią Asociacijų įstatymo 8 straipsnio („Visuotinis narių susirinkimas“) 4 dalies (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), reglamentuojančios (asociacijos) narių dalyvavimo (visuotiniame narių susirinkime tvarką, taikymą Rūmų veikloje (taip pat žr. Asociacijų įstatymo 1 str. 1 ir 2 d., 3 str. 1 d (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1969. Redakcija).

61. Tokio vertinimo negali paneigti atsakovo nurodomos ir pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės, susijusios su 2017 m. atliktais Statuto pakeitimais, kuriais buvo siekiama pašalinti nuostatą dėl Rūmų tikrųjų narių dalyvavimo Visuotiniame Rūmų narių susirinkime per įgaliotą atstovą. Iš tiesų vien teisėkūros subjekto ketinimas ir siekis įtvirtinti tam tikrą reguliavimą savaime nereiškia, kad būtent toks reguliavimas ir buvo įtvirtintas – Statuto nuostatos, kaip minėta, nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nepaneigia aptariamoje Asociacijų įstatymo nuostatoje numatytos Rūmų tikrųjų narių galimybės dalyvauti visuotiniame narių susirinkime per įgaliotą atstovą (atsakovo vien kitais (procedūriniais) dokumentais grindžiamas reguliavimas neatsispindi Statuto nuostatose).

62. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad Atsisakymas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl jis yra naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl Susirinkimo sprendimų panaikinimo

63. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ginčo visuotiniame narių susirinkime, kuriame jam nebuvo leista dalyvauti per įgaliotą atstovą, priimtus sprendimus, t. y. sprendimus, įformintus 2022 m. gruodžio 9 d. Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų susirinkimo protokolu (toliau – ir Protokolas)

64. Pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, pažymėdamas, kad aptariamas susirinkimas vyko ir sprendimai buvo priimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, o pareiškėjo (jo atstovo) dalyvavimas ir balsavimas nebūtų turėjęs jokios įtakos balsavimo rezultatams (visi Susirinkimo sprendimai buvo priimti reikšminga balsų dauguma).

65. Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad Protokolo 7–10 ir 12 punktais priimti sprendimai buvo dėl Statuto, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo darbo reglamento bei Lietuvos auditorių rūmų veiklos reglamento nuostatų pakeitimų, taip pat dėl atitinkamų laikotarpių Rūmų biudžeto pakeitimo tvirtinimo, t. y. dėl asociacijos bendro pobūdžio teisės aktų, be kita ko, minimų ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-554-629/2020; taip pat pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-666-438/2020).

66. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo (ABTĮ 21 str. 2 d.). Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs ir iš esmės išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Protokolo 7–10 ir 12 punktais įformintų sprendimų viršijo jam įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją. Be to, Kadangi pareiškėjas nėra ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą dėl aptariamų Rūmų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo ištyrimo, nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo pagrindo šią pareiškėjo skundo dalį perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

67. Visa tai lemia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Protokolo 7–10 ir 12 punktais įformintų sprendimų teisėtumo naikintina ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

68. Pareiškėjas taip pat iš esmės prašo panaikinti sprendimus dėl: (i) biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų bei Rūmų veiklos ataskaitos tvirtinimo (Protokolo 4 ir 5 p.); (ii) Etikos komiteto narių rinkimų (Protokolo 2 ir 11 p.); (iii) Rūmų garbės narių vardo suteikimo buvusiems Rūmų vadovams (Protokolo 13 p.) (paminėtina, kad kiti Protokolo punktai apima Susirinkimo darbotvarkės klausimus, kurie nėra susiję su jokiais konkrečiais sprendimais (jų priėmimu).

69. Dėl šių reikalavimų teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aplinkybė, jog ginčai dėl Rūmų sprendimų, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (FAAĮ 76 str. 1 d, ABTĮ 17 str. 2 d.), savaime nereiškia, jog administraciniam teismui gali būti skundžiami bet kokie šio viešojo juridinio asmens (asociacijos) sprendimai (veiksmai ar neveikimas – kaip aiškindamas, be kita ko, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punktą jau ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrą taisyklę, kuri yra taikytina ir nagrinėjamu atveju, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3144-822/2020 16 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Todėl vien aplinkybė, jog pareiškėjas yra Rūmų tikrasis narys (t. y. juridinio asmens dalyvis), be kita ko, turėjęs teisę dalyvauti ir balsuoti Susirinkime, savaime nereiškia jo teisės ABTĮ nustatyta tvarka ginčyti tokių jame (Susirinkime) priimtų sprendimų, kurie jam nesukelia jokių materialių pasekmių (nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms).

70. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl ginčijamais Susirinkimo sprendimais jam sukeliamų konkrečių materialių pasekmių jo teisėms ir pareigoms. Apskritai vertinant pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį yra matyti, kad jis iš esmės siekia būti įrašytas į Susirinkimo dalyvių registracijos žurnalą, tikslu pripažinti jį įvykdžius Statuto 24.5 punkte numatytą pareigą dalyvauti visuotiniuose Rūmų narių susirinkimuose ir taip, be kita ko, išvengti šio dokumento 33.13 punkte numatytų nedalyvavimo šiuose susirinkimuose pasekmių – pašalinimo iš Rūmų narių. Tačiau jokių kitų argumentų, pagrindžiančių jo suinteresuotumą dėl (abstrakčiai) prašomų panaikinti aptariamų (konkrečių) Susirinkimo sprendimų nepateikia; pareiškėjo suinteresuotumą šiais sprendimais pagrindžiančių aplinkybė nenustatė ir teisėjų kolegija.

71. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, atmesdamas šią pareiškėjo skundo dalį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko aptariama apeliacinio skundo dalis atmestina (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

72. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 1 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, šią žalą, patirtą, jo nuomone, dėl neteisėto Rūmų sprendimo neleisti jam dalyvauti Susirinkime per įgaliotą atstovą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė konstatavęs, jog nebuvo vieno iš civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų.

73. Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad pareiškėjas žalą kildina iš santykių, susijusių su Rūmų tikrojo nario (juridinio asmens dalyvio) teisės dalyvauti susirinkime įgyvendinimu (Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1595 redakcija), FAAĮ 71 str. 1 d., Statuto 25.4 p.), t. y., skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas nepatenka į Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnio taikymo sritį ir, atitinkamai, į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d.).

74. Kita vertus, kaip minėta ir kaip matyti iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, reikalavimą dėl aptariamos žalos priteisimo jis vertina kaip išvestinį prašymo panaikinti Atsisakymą atžvilgiu, o neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės elementų, sieja būtent su šio Atsisakymo neteisėtumu, t. y. veiksmais, kurių teisėtumo patikra, kaip minėta, yra priskirta administracinių teismų kompetencijai. Todėl, be kita ko, atsižvelgiant į proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus, yra tikslinga kilusį ginčą baigti nagrinėti administraciniuose teismuose – reikalavimai šiuo atveju nėra tiek teisiškai nutolę, kad negalėtų būti kartu nagrinėjami administraciniame teisme, jų neišskaidant skirtingų kompetencijų teismams (šiuo klausimu, pvz., žr. 2021 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1062/2021; Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-52/2023).

75. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str.4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis. Taigi, civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 p.).

76. Byloje jau pripažinus Atsisakymą nepagrįstu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir neteisėtų veiksmų buvimą minėtų CK nuostatų taikymo tikslais. Taip pat nėra pagrindo paneigti ir atsakovo kaltės, ypač atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai buvo nulemti atsakingų asmenų netinkamo aiškių teisės aktų nuostatų taikymo.

77. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

78. Vertindama pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos šios proceso šalies dėstomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimu pašalinimu iš Rūmų tikrųjų narių. Iš tiesų šie argumentai, įskaitant ir dėl Rūmų prezidiumo inicijuotų procedūrų, yra susiję su potencialia žala, kuri galėtų kilti tik jei ateityje būtų priimtas sprendimas panaikinti jo narystę (pats Atsisakymas tokių pasekmių nesukelia). Tačiau Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovui nepagrįstai paneigus teisės aktuose numatyta jo teisė Susirinkime dalyvauti per įgaliotą atstovą ir jį registruoti, jis patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų.

79. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

80. Savo ruožtu sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. įgaliojime neišreiškė konkrečios valios dėl balsavimo Susirinkimo darbotvarkės klausimais (byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų įpareigojęs savo atstovą išreikšti pareiškėjo valią balsuojant ar pagarsinti kokį nors konkretų pranešimą). Iš pareiškėjo argumentų ir byloje nustatytų objektyvių aplinkybių galima pagrįstai manyti, jog įgaliodamas kitą asmenį dalyvauti Susirinkime pareiškėjas siekė tik formaliai įvykdyti Statute numatytą pareigą dalyvauti Visuotiniame Rūmų narių susirinkime tikslu išvengti galimų minėtų neigiamų pasekmių, t. y. jis nesiekė įgyvendinti kokias nors konkrečias savo, kaip tikrojo nario, teises. Be to, byloje esantys duomenys, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-636-631/2023 objektyviai patvirtina tai, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) Rūmų administracijos poziciją (asociacijos praktika) dėl tikrųjų narių dalyvavimo aptariamuose susirinkimuose per įgaliotą atstovą, todėl Atsisakymas jam nebuvo netikėtas (tokį Rūmų sprendimą jis galėjo numatyti).

81. Visa tai lemia, kad, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, pažeidimo pripažinimas yra pakankamas kompensuoti pareiškėjo patirtą ginčo neturtinę žalą. Atitinkamai aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies (ABTĮ 88 str. 5 p., 144 str. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

82. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

83. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

84. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

85. Pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 1 570 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir žyminį mokestį – 23 Eur, išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus, prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

86. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo Š. G. 2 138,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (528,76 Eur – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ir 1 609,30 Eur – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. papildomu sprendimu). Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl atsakovas įgijo teisę tik į proporcingą dalį jam pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsakovui iš pareiškėjo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

87. Pareiškėjas Š. G. prašo priteisti jo naudai 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą ir 11, 25 Eur žyminį mokestį, išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus, prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

88. Atsakovas Rūmai prašo priteisti jo naudai 919,60 (su PVM) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, pateikė įrodymus, kad išlaidas patyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, atsakovui iš pareiškėjo priteistina 220 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinė dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Š. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. atsisakymą registruoti pareiškėjo dalyvavimą tos pačios dienos Visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkime ir pripažinti, kad tokiu atsisakymu atsakovas Lietuvos auditorių rūmai pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Š. G. skundo dalį dėl 2022 m. gruodžio 9 d. Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų susirinkimo protokolo 7–10 ir 12 punktais įformintų sprendimų panaikinimo.

Likusią pareiškėjo Š. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui Š. G. iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo Š. G. 500 Eur penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti pareiškėjui Š. G. iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.

Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo Š. G. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.