Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 48 MGL, t. y. 2400 eurų, dydžio bauda.

Arešto bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo dienos, kai asmuo faktiškai pradės atlikti šią bausmę.

Tenkintas A. G. civilinis ieškinys ir priteista iš E. L. 178,60 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš E. L. priteista valstybei 236,67 eurai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir bylos nagrinėjimui – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut bank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „Circle K“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Mylimiausia“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini disponuoti A. G.; kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L., 2022 m. lapkričio 4 d. 19 val. 59 min., prie prekybos centro „RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį, 170 eurų vertės turtą, kai prie įėjimo - išėjimo iš parduotuvės radęs ir, turėdamas visas galimybes grąžinti, nukentėjusiajam A. G. negrąžino, nukentėjusiojo neapdairiai pamestą piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo: 170 eurų; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti A. G. vardu; UAB „Revolut bank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „Circle K“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuolaidų kortelė „Mylimiausia“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. G.. Šiais veiksmais E. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. L., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. L. kaltu dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 30 parų arešto bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelniausią bausmę – viešuosius darbus, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda bei laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. L. buvo paskirta griežčiausia bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti E. L. arešto bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis E. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. L. praeityje teistas 5 kartus (tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas susijusias su vagystėmis). Šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, jos vykdymo metu. Nors praeityje E. L. buvo skiriamos laisvės apribojimo, baudos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

10. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems arešto bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Taigi bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė negali būti skiriama bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikant tik formaliai. Bausmė turi būti paskirta tokia, kuri ne tik užtikrintų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, bet ir kurią nusikaltimą padaręs asmuo galėtų realiai įvykdyti, kadangi tik faktiškai atlikta (įvykdyta) bausmė gali būti veiksminga. Pirmosios instancijos teismas arešto bausmės skyrimą nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl švelnesnės bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų bausmės paskirties.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. nurodo, jog negali atlikti arešto bausmės dėl galimo kitų nuteistųjų tyčiojimosi dėl jo turimų psichikos sveikatos problemų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad iš VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sekt. matyti, kad E. L. stacionare gydytas 2021 m. balandžio 3 d. – 2021 m. balandžio 8 d. diagnozė F 43.2, 2022 m. birželio 30 d. – 2022 m. liepos 9 d., diagnozės F 43.2, F 70.0, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Daugiau duomenų apie kitokio pobūdžio psichikos sutrikimus, ar vėlesnius apsilankymas ar gydymąsi pas psichiatrą, nepateikta. Išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. L., byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su E. L. psichinės sveikatos būkle nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. skyrė arešto bausmę. Todėl, įvertinus E. L. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę E. L. pagrindo švelninti nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

13. Nuteistojo E. L. skunde reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

14. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

15. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad E. L. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

17. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. L. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir apelianto elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. L. praeityje teistas penkis kartus. 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausme; 2018 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal 259 straipsnio 1 dalį – galutine sumažinta bausme 48 MGL dydžio bauda; 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta bausme – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 48 MGL dydžio bauda. Taigi, viso Lietuvos Respublikoje apeliantas už nusikalstamas veikas yra teistas penkis kartus, tame tarpe ir pagal BK 178 straipsnį, t. y. už vagystes. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotą veiką jis padarė neatlikęs paskirtos bausmės, jos vykdymo metu. Be to, 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės - laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 48 MGL dydžio baudos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi buvo atidėtas 1 metams. Tačiau, 2022 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. L. pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, iki šioje byloje nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo padarymo nuteistasis buvo baustas laisvės apribojimo, baudos bei laisvės atėmimo bausmėmis. Pažymėtina, kad nuteistasis nepaisant turimų teistumų ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad E. L. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas paskyrus švelnesnę bausmę nei areštas.

19. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas E. L. atžvilgiu pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

20. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę ir netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.