Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-934-1109/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: 1-934-1109/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42038-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis: E. L.
Nukentėjusysis: A. G.
Advokatai: Rasa Kalkauskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-934-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42038-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.11; 1.2.14.1.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorams Renatai Oželienei, Mindaugui Šukiui,kaltinamajam E. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimu, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės apribojimu – 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 2018 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė 1 (vienu) trečdaliu sumažinta bausmė – 6 (šešiems) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis darbo biržoje,

4) 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė 1 (vienu) trečdaliu sumažinta bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Įskaičius 1 (vieną) vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, paskirta galutinė bausmė – 48 MGL,

5) 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskira ir neatlikta bausme (nesumokėta bauda) – 48 MGL, t. y. (2400 Eur), dydžio bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 48 MGL, t. y. (2400,00 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirta intensyvi priežiūra. 2022 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, E. L. pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. L. 2022 m. lapkričio 4 d. 19 val. 59 min., prie prekybos centro „RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį, 170 eurų vertės turtą, kai prie įėjimo - išėjimo iš parduotuvės radęs ir, turėdamas visas galimybes grąžinti, nukentėjusiajam A. G. negrąžino, nukentėjusiojo neapdairiai pamestą piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo: 170 eurų; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti A. G. vardu; UAB „Revolut bank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „Circle K“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuolaidų kortelė „Mylimiausia“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. G..

Šiais veiksmais E. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino, teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apie 19.25 va., ėjo su mama iš parduotuvės „Rimi“, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Eidamas užkliuvo už kažko ir pasilenkęs pamatė, kad ten buvo juoda piniginė. Nematė, kad ją būtų pametęs koks žmogus. Pasiėmė piniginę ir ją nusinešė namo, kur atidaręs pamatė kažkieno dokumentus. Tuomet uždarė piniginę, išnešė ją iš namų ir padėjo ant šiukšliadėžės. Eidamas padėti piniginę užtruko kokias 6-7 minutes. Piniginę paliko ant šiukšlių dėžės ir nuėjo. Kodėl iš karto paėmęs nuo žemės nepadėjo jos ant šiukšlių dėžės, negali pasakyti. Galvojo, kad perdavus apsaugos darbuotojui ar kažkam kitam tą piniginę, ji galėjo būti negrąžinta ją pametusiam žmogui. Manė, kad padėjus ant šiukšliadėžės bus paprasčiau ją rasti. Kaip suprato, ne jis pirmas paėmė tą piniginę, kažkoks asmuo rado prieš jį, ištraukė ten kažką. Kaip ta piniginė atsirado prie kino teatro „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Jis grąžino tą piniginę prie parduotuvės. Iš piniginės jokių pinigų neėmė, bet sutinka atlyginti civilinį ieškinį, nes žmogaus, piniginę radęs ir padėjęs ją ant konteinerio, yra dėl to kaltas.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apsipirkinėjo ir išeidamas iš parduotuvės pametė piniginę. Nuvyko pas draugę, tada su drauge nuvyko į degalinę ir pastebėjo, kad nėra piniginės. Grįžo į „Rimi“ paklausti ar niekas nerado jo piniginės, kur apsaugos darbuotojai atsuko kameras ir jis pamatė, kad pametė piniginę išeidinėdamas pro parduotuvės duris, o asmuo, eidamas jam iš paskos, ją pakėlė, pasiėmė ir išėjo su jo pinigine. Nuo to laiko kai pametė piniginę iki to laiko kai sugrįžo jos ieškoti buvo praėjusi kiek daugiau nei valanda laiko. Apsaugos darbuotojai jam pasakė, kad niekas pinginės neatnešė ir prie kasos jos irgi nepaliko. Kai po poros mėnesių atėjo į apklausą, tyrėja jam grąžino dokumentus, pačios piniginės jis neatgavo. Piniginėje be banko kortelių, tapatybės kortelės, buvo nuolaidų kortelės, teisės ir grynieji pinigai, apie 170 eurų. Pamena, kad ta suma banknotais buvo po 50 eurų ir 20 eurų. Trys kupiūros po 50 eurų ir viena 20 eurų kupiūra. Atsimena, kas buvo, nes tai buvo pinigai, skirti automobilio remontui, bendrai priežiūrai. Dažnai komandiruotėse dirba, todėl ir grynųjų pinigų vis turi, nes būna, kad ne visada turi galimybę atsiskaityti kortele. Prieš pamesdamas piniginę apsipirkinėjo, atsiskaitinėjo grynaisiais. Pateikė tada 20 eurų banknotą. Tuo metu matė, kiek turi piniginėje pinigų. Palaiko savo civilinį ieškinį. Čia buvo taupomi pinigai naujesniam automobiliui, nes jį reikėjo keisti netikėtai. Teko pridėti iš santaupų. Atsidarius piniginę galima matyti ir dokumentus, ir pinigus. Kai vyko piltis kuro į degalinę, ketino piltis kuro už grynuosius. Pamatęs, kad nėra pinigų, turėjo per mobiliąją programėlę pervedinėti pinigų į draugės kortelę, kad ši galėtų jų išgryninti. Kokiomis aplinkybėmis buvo rasta jo piniginė, jis nežino, kai jam grąžino, jis buvo pasidaręs naują asmens tapatybės kortelę, kurią dabar turi. Vairuotojo pažymėjimo nesidarė, važinėjo be jo.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad po naujųjų metų paskambino iš policijos ir paprašė ateiti. Policijoje jai parodė nuotraukas iš kamerų „Rimi“, (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad jos sūnus rado piniginę. Ji pasakė, kad nors įraše yra ji ir jos sūnus, tačiau ji šio įvykio nematė. Įvykis galėjo būti lapkričio 4 d. Tą dieną iš parduotuvės ėjo su sūnumi pro duris, taip pat tą dieną iš parduotuvės su sūnumi parėjo namo kartu. Sūnus tada jai nesakė, kad jis rado piniginę. Kai prasidėjo teismai, šaukimai, pradėjo sūnaus klausinėti apie piniginę, klausė jo apie įvykį. Tada jis pasakė, kad rado piniginę, kad ją atidarė, pamatė dokumentus ir po to, kad padėjo piniginę ant šiukšlių dėžės. Sakė, kad piniginę ten padėjo tą pačią dieną. Nežino, kada sūnus ją padėjo. Jis paliko tą pinginę prie tos pačios parduotuves „Rimi“, nes jie šalia gyvena. Sūnus sakė, kad toje pinginėje nebuvo pinigų. Sūnus jų neturėjo, ji matė, jis nieko nepirko. Sūnus buvo savaitgalį namuose tada, o po savaitgalio (duomenys neskelbtini) kalėjime. Sekmadienį ji jį veždavo atgal. Su ta pinigine viskas turėjo būti penktadienį ir tada sekmadienį ji pati jį ir parvežė į (duomenys neskelbtini). Veža įprastai jį po pietų, apie 18.30 – 19.00 val. Neatsimena, ar sūnus tą dieną buvo kažkur išėjęs vienas. Jis turi būti namuose apie 22.00 val., o jie grįžo apie 19.30 val., tai gal ir buvo išlėkęs kažkur.

Liudytojas O. L. teismo posėdžio metu parodė, kad rado nukentėjusiojo piniginę prie stoties, ji buvo padėta prie šiukšlių dėžės. Jei neklysta, prie „(duomenys neskelbtini)“. Piniginė juodos spalvos, piniginėje buvo kortelių, bet pinigų nebuvo. Jį sulaikė policija, nes piniginė buvo pas jį kišenėje, o jis ją rado ir nešėsi kišenėje. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Nepamena, koks tai mėnuo buvo, kai rado piniginę. Nepamena tiksliai, kur buvo sulaikytas, gal parduotuvėje „Šilas“, netoli policijos, ant parodos kalno. Buvo apklaustas pernai gruodį. Rado piniginę 2022 m. lapkritį. Piniginėje buvo tapatybės kortelė, dar kitokių kortelių buvo. Piniginę atidavė pareigūnams.

Iš 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo matyti, kad pareiškėjas A. G. pareiškė, jog per apsaugos vaizdo stebėjimo kamerų įrašus pamatė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. apie 19 val. 59 min., jam išeinant iš parduotuvės „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), iš galinės jo kišenės iškrito piniginė, kurią paėmė jam iš paskos ėjęs vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos sportine striuke, sportinėmis tamsios spalvos kelnėmis, turėjo su savimi tamsios spalvos kuprinę. Vyriškis iš pradžių apsidairė, po to pasilenkė, pagrobė piniginę ir pasišalino (1 t., b. l. 10–11).

Iš 2022 m. lapkričio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–23).

Iš 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ištirti (apžiūrėti) 2022 m. lapkričio 4 d. prekybos centro „RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose matyti, kaip 19:54:50 nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kryptimi link parduotuvės, nueina vyras ir moteris, kurie pro automatines duris į įeina į parduotuvę. Vyras, iš pažiūros apie 30-35 metų amžiaus, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, vilkintis mėlynos spalvos striukę, ant nugaros – kuprinė, dėvintis tamsios spalvos sportinio stiliaus kelnes. Moteris identifikuojama, kaip D. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Vyras identifikuojamas, kaip E. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Toliau matoma, kaip 19:57:25 prie atsiskaitymo kasos stovi vyras, iš pažiūros apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, vilki juodos spalvos striukę, rankoje laiko tamsios spalvos piniginę, į ją deda oranžinės spalvos kortelę. Asmuo identifikuojamas, kaip A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Prie atsiskaitymo kasos prieina E. L., ant prekystalio deda prekes, prie atsiskaitymo kasų prieina D. S.. A. G. pasiima prekes, piniginę galimai deda į galinę kelnių kišenę, tuo metu E. L. kalbasi su eilėje stovinčiomis merginomis. A. G. nueinant, dešinėje jo kelnių kišenėje matoma tamsios spalvos piniginė. A. G. išeina iš parduotuvės pro automatines duris. D. S. atsiskaito už prekes, E. L. pasiima įsigytas prekes, abu nueina išėjimo link, priėjus prie automatinių durų ir joms atsidarius, D. S. išeina iš parduotuvės patalpų, E. L. pasilenkia, kažką paima nuo grindų ir išeina iš parduotuvės. 19:58:20, išėjimo iš parduotuvės link eina A. G.. Atsidarius automatinėms durims, iš galinės dešinės jo kelnių kišenės iškrenta tamsios spalvos piniginė, o A. G. išeina iš parduotuvės. 19:59:12 išėjimo iš parduotuvės link eina D. S. ir E. L., atsidarius automatinėms durims D. S. išeina iš parduotuvės, tarpduryje matoma juodos spalvos piniginė, D. S. praėjus, E. L. pasilenkia ir kaire ranka paima piniginę, ją dedasi į kairės pusės kelnių kišenę. Abu asmenys iš parduotuvės išeina (1 t., b. l. 57–61).

Iš 2023 m. sausio 23 d. kitų objektų papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai ištirti (apžiūrėti) 2022 m. lapkričio 4 d. vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, tyrimui pateikti prekybos centro „RIMI“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos. Detaliau apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas, pavadinimu „2022-11-04 19_57_25 (UTC+02_00)“, įrašo 1 minutė 58 sekundės. Prie atsiskaitymo kasos stovi vyras, identifikuojamas, kaip A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris atverčia rankoje laikomą piniginę, iš jos išsiima 20 eurų kupiūrą ir padeda ją ant kasos pinigų lėkštelės. Kasininkė paima kupiūrą, suskaičiuoja grąžą, kurią padeda atgal į lėkštelę, o A. G. grąžą pasiima ir įsideda į piniginę (2 t., b. l. 30–34).

Iš 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini)rašto matyti, kad E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. buvo išvykęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktame praėjimų registre nurodyta, kad E. L. iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2022 m. lapkričio 4 d. 06:46 val. ir atvyko atgal 2022 m. lapkričio 4 d. 17:17 val., tuomet išvyko 2022 m. lapkričio 4 d. 19:18 val. ir atvyko atgal 2022 m. lapkričio 6 d. 19:01 val. (1 t., b. l. 96–97).

Iš 2023 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo „Dėl nukentėjusiojo A. G. banko išklotinės“ matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42038-22 dėl įtariamos vagystės, kuris pradėtas gavus nukentėjusiojo A. G. pareiškimą apie tai, jog buvo pavogta jo piniginė, iš kurios buvo pagrobti 170 eurų, nukentėjusysis A. G. savo iniciatyva tyrimui pateikė savo UAB „Revolut Bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. Išanalizavus šią išklotinę, nustatyta, kad iki 2022 m. lapkričio 4 d. buvo atsiskaitoma banko kortele, susieta su minėta sąskaita, įvairiomis sumomis, įvairiose prekybos centruose. 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitos likutis buvo 15,40 eurų, kuris 2022 m. lapkričio 24 d. buvo papildytas 88,59 eurų sumai, po ko 100 eurų suma pervesta fiziniam asmeniui. Jokių atsiskaitymų minėta banko kortele 2022 m. lapkričio 4 d. neatlikta. Į A. G. sąskaitą atlikti pavedimai 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d., po ko minėta kortele vėl buvo atsiskaitoma įvairiose vietose, įvairiomis sumomis. Lyginant gautą A. G. banko išklotinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina tyrimo išvada, jog nukentėjusysis A. G. turėjo grynųjų pinigų 2022 m. lapkričio 4 d., kadangi prekybos centre „Rimi“ mokėjo grynais pinigais, po ko vyko į degalinę įsipilti kuro, nors jo banko sąskaitos likutis buvo minimalus, todėl atsiskaitymai už kurą buvo galimi tik grynaisiais pinigais (2 t., b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Objektyviai vagystė pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), numatė, kad nedidelės vertės turtu, laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur). Vadovaujantis BK 190 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nuostatomis nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL sumą, tačiau neviršija 10 MGL sumos. Tai privilegijuota vagystės sudėtis, kuri vertinama kaip mažesnį pavojų visuomenei kelianti veika – baudžiamasis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. L. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis pagrobus svetimą, nenukentėjusiajam A. G. priklausantį, nedidelės vertės turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo A. G. parodymais, liudytojų D. S., O. L. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų medžiaga, (duomenys neskelbtini) raštu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis paėmė nukentėjusiojo A. G. piniginę, kuri šiam einant iš parduotuvės iškrito iš kelnių kišenės, tačiau neigė, kad paėmė iš piniginės pinigus. Teigė, kad parsinešęs piniginę namo ir pamatęs joje dokumentus, nusprendė piniginę grąžinti – nunešė prie tos pačios parduotuvės ir paliko ant šiukšlių dėžės, tačiau visuma kitų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, paneigia šiuos kaltinamojo parodymus ir leidžia juos vertinti kaip siekį išvengti atsakomybės.

Byloje kaltinamojo ir jo mamos liudytojos D. S. parodymais nustatyta, kad įvykio vakarą kaltinamasis kartu su mama apsipirkinėjo parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini). Už prekes mokėjo liudytoja, o po to jie kartu grįžo namo. Sekmadienį liudytoja sūnų parvežė į (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis atlikinėjo bausmę. (duomenys neskelbtini) raštas taip pat patvirtina, jog 2022 m. lapkričio 4 d. vakare kaltinamasis išvyko iš Pataisos namų ir grįžo į juos 2022 m. lapkričio 6 d. Parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai taip pat patvirtina, kad minėtoje parduotuvėje kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis buvo kartu su savo mama parduotuvėje. Taip pat užfiksuota, jog kasoje už nukentėjusiojo, kuomet šis atsiskaitinėjo už prekes grynaisiais pinigais, stovėjo kaltinamasis E. L.. Vaizdo kamerų įrašuose taip pat užfiksuota, kaip nukentėjusiajam išeinant iš parduotuvės iš galinės kelnių kišenės iškreta tamsios spalvos piniginė. Paskui nukentėjusįjį iš parduotuvės išeina kaltinamojo mama, o po to ir kaltinamasis, kuris apsidairęs pasilenkia ir pasiėmęs piniginę išeina įkandin savo mamos. Užfiksuota įvykių eiga ne tik pavirtina, jog kaltinamasis buvo šalia nukentėjusiajam atsiskaitant grynaisiais kasoje, tačiau taip pat patvirtina, jog kalinamasis išėjo paskui nukentėjusįjį, o šiam pametus piniginę, tuoj pat ją paėmė ir vietoje to, kad pateiktų parduotuvės apsaugos darbuotojams, bandytų šūktelti galimą savininką, jo ieškotų, priešingai, piniginę parsinešė namo. Pagrindą abejoti kaltinamuoju, kad jis pinigų iš piniginės neėmė, sudaro ir tai, jog jo parodymų apie piniginės grąžinimą visiškai nepatvirtina kiti įrodymai. Nors kaltinamasis teigė, kad jis dar tą patį vakarą nunešė piniginę prie to paties prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini)ir padėjo ją ant šiukšlių dėžės, tačiau liudytojo O. L. parodymai patvirtina, kad jis piniginę rado ant šiukšlių dėžės visai ne prie prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) autobusų ir geležinkelio stoties rajone, prie pastato „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad piniginėje turėjo 170 eurų grynais, popierinėmis kupiūromis, nurodė, kad jos buvo po 50 eur ir po 20 eur. Iš vaizdo kamerų įrašų matyti, kad nukentėjusysis atsiskaitinėja kasoje grynais pinigais, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl piniginėje buvusio pinigų kiekio teismas neturi pagrindo. Liudytojas O. L. parodė, kad jo rastoje piniginėje su nukentėjusiojo asmens dokumentais pinigų nebuvo.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. pametant piniginę joje iš tiesų buvo 170 eurų ir dokumentai, o kaltinamojo veiksmai - prieš paimdamas nuo žemės piniginę apsidairo, paėmęs piniginę nei apsaugos darbuotojams, nei kasininkei neperduoda, savininko nebando ieškoti, rodo, kad kaltinamasis jau paimdamas piniginę nuo žemės turėjo tikslą ją pasisavinti, užvaldyti, tikėdamasis rasti joje pinigų.

Teismų praktikoje tokios situacijos kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan., darbuotojams) saugoti jį pasisavina, vertinami kaip svetimo turto pagrobimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012, 2K-351/2012).

Kaltinamojo anksčiau aptartas elgesys ne tik patvirtina, jog jis turėjo tikslą užvadyti, pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis nežinojo kiek tiksliai pinigų gali būti piniginėje, todėl paimdamas visą piniginę jis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, t. y. jį būtų tenkinęs bet koks tokios veikos rezultatas.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL, ir vadovaujantis BK 190 straipsnio (įstatymo, galiojusio iki 2023 m. birželio 1 d., redakcija) nuostatomis, nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko privilegijuotos vagystės nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką, už kurį įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus nedidelės vertės turto sąvokai ir padidinus viršutinę turto, kuris laikomas nedideliu, ribą, laikytina, kad šiuo metu galiojantis įstatymas yra švelnesnis, nes baudžiamuoju nusižengimu šiuo metu galiojantis įstatymas laiko veiką, kuri anksčiau buvo vertinama jau kaip nusikaltimas, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą būdamas teistas ir neišnykus teistumui bei neatlikęs anksčiau skirtos bausmės, konstatuoti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto bausmes.

Kaltinamasis anksčiau 5 kartus teistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 174). Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 166), psichiatrijos klinikoje registruotas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1312/2022 nurodoma, kad E. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 119, 163), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veikos nukreipta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. E. L. anksčiau jau teistas už vagystes, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas penkis kartus, neatlikęs paskirtos bausmės, jos vykdymo metu. Visos šios aplinkybės E. L. charakterizuoja neigiamai, kaip nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir linkusį daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – 30 parų arešto. Kadangi nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamasis anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę jau yra pilnai atlikęs (2023 m. kovo 10 d. sprendimu buvo lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra neatlikęs ¼ 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir Liteko sistemoje nėra duomenų, kad būtų panaikintas lygintis paleidimas), ši bausmė su anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausme nėra bendrinama, tačiau, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su neatlikta 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 48 MGL, t. y. 2400 Eur, dydžio bauda.

Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta atliekant anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo metu, kaltinamąjį laikinai išleidus į namus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad asmuo gali būti pataisytas neatliekant realiai bausmės, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, bausmę skirtina atlikti realiai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. byloje pareiškė 178,60 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 45). Jo dydį sudaro pagrobtų grynųjų pinigų – 170 eurų, vertė bei naujos asmens tapatybės kortelės išdavimo mokestis – 8,60 eurų.

Nurodyta žala įrodyta, pagrįsta, abejonių nekelia, ji atsiradusi dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamojo E. L..

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už E. L. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 236,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamasis pakankamai jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys nėra didelis, išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą taip pat nėra didelės, todėl teismas sprendžia, jog šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam E. L. bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti šią bausmę, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut bank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „Circle K“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Mylimiausia“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti saugoti iki atskiro teismo nurodymo nukentėjusiajam (1 t., b. l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiajam; kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 parų arešto ir 48 MGL, t. y. 2400 eurų, dydžio baudą.

Išaiškinti E. L., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Išaiškinti E. L., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, jis privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt ). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Arešto bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kai asmuo faktiškai pradės atlikti šią bausmę.

Tenkinti A. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš E. L. 178,60 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš E. L. priteisti valstybei 236,67 eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir bylos nagrinėjimui – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut bank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „Circle K“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); „Mylimiausia“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti A. G.; kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė