Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Venckienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, S. M. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paimant iš jos valstybės nuosavybėn automobilį „Ford Kuga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. M. priklausantį automobilį „Ford Kuga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios S. M. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl laidavimo taikymo

6. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama tik tokiu atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo (kaltininkas) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu teismo nustatomas laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) yra pagrįsto pagrindo manyti, kad asmuo (kaltininkas) visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, (ateityje) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Akcentuotina, kad laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas. Be kita ko, teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias baudžiamosios bylos ypatybes (aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad, visų pirma, nuteistoji S. M. neatitinka vienos iš būtinos laidavimo sąlygos – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarius nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad nuteistoji S. M. neprisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kaltę pripažino tik formaliai. Teisėjų kolegija su šia skundžiamo nuosprendžio išvada sutinka ir jai neprieštarauja. Priešingai nei nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, minėta skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada yra motyvuota ir pagrįsta.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. M. viso proceso metu nuolat keitė savo duodamus parodymus dėl šiai baudžiamajai bylai reikšmės turinčių esminių aplinkybių (kaltės), t. y. transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviai, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. atliktoje pirmojoje apklausoje (past. – praėjus nuo įvykio keturioms dienoms, kai jau buvo grįžta iš areštinės į namus bei turėjo būti praėjęs pirminis šokas) S. M. visiškai pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad vairavo transporto priemonę neblaivi. Šios apklausos metu parodė, kad prieš vairuodama automobilį vartojo alkoholį (degtinę), jos girtumo laipsnis galėjo būti virš 3 promilių, o jo nebevairavo, kadangi pajuto, jog negali tinkamai vairuoti (1 t., b. l. 90–92). Sekančią dieną (2024 m. rugsėjo 11 d.) įvykusios antrosios apklausos metu S. M. kardinaliai pakeitė savo poziciją ir kaltės nebepripažino bei parodė, kad pirmosios apklausos metu blogai jautėsi, todėl davė neteisingus parodymus apie įvykį, prašo jais nesivadovauti. Nuteistoji teigė, kad inkriminuojamu laiku ir vietoje automobilį vairavo blaivi (past. – visiškai nevartojusi alkoholio), o alkoholį vartojo tik tuomet, kai sustojo, išlipo iš transporto priemonės ir pėsčiomis pradėjo eiti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 105–107). 2024 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu duotų parodymų S. M. neneigė ir 2024 m. spalio 1 d. atlikto procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje – metu (1 t., b. l. 110–115). Ikiteisminiame tyrime pareiškus galutinį įtarimą ir 2025 m. sausio 29 d. S. M. apklausus dar kartą, nuteistoji liko prie savo prieš tai nurodytos pozicijos, kad iki vairuojant transporto priemonę ir jos vairavimo metu alkoholio nevartojo, tačiau iškėlė naują versiją neneigdama, jog galėjo važiuoti ir nebūdama visiškai blaivi, kadangi prieš važiavimą namuose buvo išgėrusi du buteliukus valerijono, be to, važiuodama išgėrė dar vieną buteliuką valerijono, o alkoholį vartojo tik po to, kai išlipo iš vairuotos transporto priemonės ir ją paliko stovėti, t. y. eidama (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118–120). Nors apklausta baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji S. M. ir pripažino savo kaltę bei teigė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teisiamojo posėdžio metu laikėsi tos pačios pozicijos, kad iki transporto priemonės vairavimo alkoholio nevartojo ir buvo išgėrusi tik valerijono bei alkoholį vartojo būtent po to, kai nebevairavo automobilio, t. y. pripažino, jog vairavo automobilį neblaivi, tačiau neblaivumą sukėlė valerijonas, o ne alkoholis (2 t., b. l. 81–91). Kaip galima suprasti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio, šioje proceso stadijoje S. M. iš dalies nebeneigia, kad transporto priemonę vairavo galimai apsvaigusi ir nuo alkoholio. Pasak nuteistosios, ji įvykio dieną buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir nelabai atsimena visas įvykio aplinkybes, nors jų neneigia, taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. M. pasielgė neadekvačiai, kad pavartojusi alkoholio ir būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, t. y. tik iš vakaro buvo išgėrusi šiek tiek degtinės, po to (past. – įvykio dieną) buvo išgėrusi du buteliukus valerijono. Vėliau, kai sustojo ir nebevairavo, paliko automobilį šalikelėje su įjungtu varikliu, tuomet išgėrė dar degtinės.

9. Teisėjų kolegijos aptarta S. M. viso proceso metu duotų parodymų dinamika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji tik formaliai ir dėl byloje surinktų įrodymų bei akivaizdžiai siekiant palankaus sau procesinio sprendimo (laidavimo taikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo) pripažino, jog transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi (neblaivi), kas negali būti vertinama visišku pripažinimu savo kaltės ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Kaip jau minėta, po ikiteisminiame tyrime atliktos pirmosios apklausos, S. M. vėlesnėje proceso eigoje nuosekliai ir kategoriškai teigė, jog iki vairuojant transporto priemonę alkoholio nevartojo (past. – apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad alkoholis buvo vartotas, tačiau įvykio išvakarėse) ir neblaivumą vairuojant automobilį sukėlė išgerti du valerijono buteliukai. Kita vertus, išgerto valerijono ir neblaivumo sukėlimo versija atsirado tik ikiteisminiame tyrime atliktos paskutinės apklausos metu, be to, nurodant, jog dėl išgerto valerijono galėjo važiuoti ir nebūdama visiškai blaivi, kai šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji pakeitė poziciją dėl šios aplinkybės jau kategoriškai nurodydama, jog būtent valerijonas sukėlė jos neblaivumo būseną bei ji buvo apsvaigusi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas (skundžiamo nuosprendžio 14-15 puslapiai) patvirtina, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje nuteistoji S. M., sustabdžiusi vairuotą automobilį ir iš jo išlipusi, buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, o iki to nuteistosios vairuota transporto priemonė pavojingai manevravo kelyje. Akcentuotina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, ne būtent pati nuteistoji sustabdė vairuotą transporto priemonę, o ji buvo sustabdyta kitų eismo dalyvių, kilus įtarimams dėl jos blaivumo. Tai tik patvirtina, kad būsena, kurioje būdama S. M. inkriminuojamu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Kuga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sukelta ne valerijono, o būtent iki transporto priemonės vairavimo vartoto alkoholio, ką nuteistoji kategoriškai neigia. Be kita ko, byloje neįrodyta, kad nuteistoji, pasišalinusi iš įvykio vietos, iki ją sulaikant policijos pareigūnams, vartojo alkoholį, todėl spręstina, jog S. M. proceso metu buvo nenuoširdi, bandė menkinti savo padarytus veiksmus ir jų realų pavojingumą bei tai lėmusias tikrąsias aplinkybes, o savo kaltę pripažino teisiamajame posėdyje tik formaliai, atsižvelgiant į pateiktą prašymą dėl laidavimo taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinųjų laidavimo taikymui sąlygų, kuri numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šį institutą.

10. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis, kad S. M. neatitinka ir kitos būtinos laidavimo sąlygos – laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei tai, kad R. Z. negalės daryti S. M. teigiamos įtakos, nes S. M. moka išvengti R. Z. kontrolės. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje, dėl ko dar kartą šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės charakterizuojančios S. M. asmenybę, charakterizuojančios R. Z. asmenybę nėra pakankamos padaryti kitokias išvadas.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę. Byloje nustatyta, kad nuteistoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, taip pat pavojingai manevravo kelyje bei buvo sustabdyta neabejingų kitų eismo dalyvių, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris dvigubai didesnis už tą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, jog S. M. kėlė didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kita vertus, nuteistoji praeityje nėra teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, netraukta administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio (vairavimą būnant neblaiviai) Kelių eismo taisyklių pažeidimą (bausta tik kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą), be kita ko, nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą (pirmą kartą padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir nėra sisteminga pažeidėja, žala padaryta nebuvo), taip pat atsižvelgus į šių kategorijų baudžiamąsias bylas, kuriose panašus uždraudimo terminas nustatomas už pakartotinį vairavimą būnant neblaiviam, žalos padarymą ar sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajai S. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris yra lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, šiuo nagrinėjamu atveju (kartu paskyrus ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę bei bausmę) nėra teisingas ir proporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei, todėl sutrumpinamas iki 2 metų. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti dar labiau nuteistosios atsakomybę, paskiriant draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones prašomam 1 ar 1,5 metų terminui. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistoji patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų darbinėje sferoje ir šeimoje, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent minimalaus ar jam artimo, nuteistosios poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

Dėl turto konfiskavimo

14. Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).

15. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. M., veikdama tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydama nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Nuteistoji neabejotinai žinojo, kad imperatyviai draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir akivaizdu, jog norėjo taip elgtis. S. M. padarytas nesunkus nusikaltimas yra susijęs su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jos veiksmai kėlė realų pavojų ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams, t. y. nuteistoji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir (ar) gyvybe, kartu buvo abejinga ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, S. M. vairuoto ir jai priklausančio automobilio, kuris atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti S. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Kuga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonę, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajai priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Prašymas konfiskuoti dalį nuteistajai priklausančios transporto priemonės vertės yra nepagrįstas, kadangi atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas išieško iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog nuteistajai priklausantis automobilis yra šeimos transporto priemonė, nėra išskirtinė bei yra gana dažna aplinkybė šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Vien tai, kad automobilis galimai yra šeimos transporto priemonė, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo nagrinėjamu atveju negali būti taikomas automobilio konfiskavimas, ar turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę ar jos dalį atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma – 156,25 Eur už S. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju S. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jos pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta objektyvių duomenų apie realią S. M. turtinę padėtį, be to, nuteistajai paskirta ir 4 500 Eur dydžio bauda bei turto konfiskavimas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendį dėl S. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – termino ir jį sutrumpinti iki 2 metų, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) išlaidų – 156,26 Eur iš S. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.