Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-1259/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-09-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-24
Bylos Nr.
1A-499-1259/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13153-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaida Baumilė, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
Nuteistasis
R. S.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-1259/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13153-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,nuteistajai R. S., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 18 d. ir konfiskuota V. S. vardu registruotas automobilis „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. nuteista už tai, kad 2025 m. balandžio 15 d. apie 12.00 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo šeimai priklausančią, sutuoktinio V. S. nuosavybės teise registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. S. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamoji R. S. praeityje nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams, įpareigojant R. S. tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 10 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 18 d.; konfiskuoti automobilį „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ir paskirti dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas R. S. bausmę, vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau ši norma nėra imperatyvi. Teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajai, visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių tinkamai neįvertino.

3.2. Prokurorė pažymi, kad teismas, motyvuodamas baudos kaip bausmės paskyrimą, nurodė, kad R. S. dirba, tačiau įvertinus visus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis apie nuteistosios darbinį užimtumą, gaunamas pajamas, galėjimą iš jų pragyventi niekam kitam finansiškai nepadedant, matyti, kad R. S. gaunamos pajamos yra labai mažos (per 2024 m. sudarė tik 573 Eur, o ir 2025 m. metais jos nepadidėjo) ir paskirtos bausmės sumokėti negalėtų, net įvertinus ir tą aplinkybę, kad paskirtą bausmę – baudą (1 700 Eur) leista sumokėti per 12 mėnesių. Be to, baigiamojoje kalboje R. S. gynėjas paminėjo, kad nuteistąją finansiškai išlaiko jos sutuoktinis V. S.. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad pati R. S. įvykdyti paskirtą bausmę galimybių neturi, o ir bauda nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamos įtakos nuteistajai, neužtikrintų bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo. Paskyrus baudą, nukentėtų visos šeimos finansinė gerovė ir paskirta bausmė iš esmės nubaustų ne R. S..

3.3. Prokurorės vertinimu, spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. skyrus baudą, nėra pagrindo, nes ji padarė ypatingai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris tik atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkių pasekmių. R. S. transporto priemonę vairavo dienos metu, sukėlė eismo įvykį, jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis - 3,15 prom. Tokiu savo elgesiu R. S. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl manytina. kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti R. S. paskyrus arešto bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje numatyta tvarka ir pagrindais. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas R. S. taip pat nepagrįstai nepaskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti o nuteistoji R. S. ir jos gynėjas advokatas Rimantas Bučma – apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai R. S. paskirta bausme.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, asmens teistumą. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama nuteistajai R. S. paskirtos bausmės rūšis, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai R. S. paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad R. S. paskirta bausmė – bauda, yra aiškiai per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties ir tikslų, neproporcinga jos asmenybei ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

10. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Taigi, ši įstatymo nuostata nors neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatų turinys suponuoja teismui visų pirma svarstyti galimybę skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmę, o priėmus sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

11. Sutiktina su prokurore, kad nagrinėjamu atveju nuteistoji R. S. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, sukėlė eismo įvykį. Nusikalstama veika įvykdyta dienos metu, kai transporto priemonių eismas yra intensyvus. Šiais veiksmais R. S. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Vis dėlto, svarbu įvertinti, kad dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo sužeisti asmenys, transporto priemonės eismo įvykio metu nebuvo stipriai apgadintos.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi. Svarbu įvertinti, kad R. S. praeityje nėra teista, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta tik vieną kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, kas nėra laikytina šiurkščiu nusižengimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nuteistoji nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė. Neigiamai nuteistosios asmenybę charakterizuojančių aplinkybių byloje nėra. Byloje nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. S. švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tinkamai individualizavo bausmę, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, pagrindo skirti griežtesnę bausmės rūšį – nėra.

13. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad R. S. gaunamos pajamos yra mažos, ji yra išlaikoma sutuoktinio V. S., todėl mano, kad pati nuteistoji įvykdyti paskirtą bausmę neturi galimybių neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad R. S. neturės galimybių sumokėti jai paskirtą baudą, tėra tik prokurorės prielaida ir savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju tik paskirta savo pobūdžiu už baudą griežtesne – arešto bausme, būtų įmanoma pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad R. S. yra individualios įmonės ,,S.“ savininkė. Nors, kaip pagrįstai skunde nurodė prokurorė, byloje pateikta IĮ ,,S.“ pažyma apie išmokėtas pajamas patvirtina, kad nuteistosios pajamos 2023 m. ir 2024 m. buvo itin mažos, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje R. S. tvirtino, kad baudą ji sumokės, turi santaupų. Taigi, vien tai, kad nuteistosios pajamos pastaruosius dvejus metus nebuvo didelės, nesudaro pagrindo skirti jai griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, juo labiau, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydis (1 700 Eur), atsižvelgiant į nustatytą savanorišką mokėjimo terminą (12 mėnesių), nėra nepagrįstai apsunkinantis nuteistosios padėtį. Kartu pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymo metu, nuteistajai R. S. neturint lėšų ar vengiant sumokėti paskirtą bausmę, bauda gali būti pakeista ir kitomis bausmės rūšimis (viešaisiais darbais, laisvės apribojimu), vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nuteistajai R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo. Kolegijos vertinimu, skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę R. S., nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju R. S. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, kad ji praeityje būtų vairavusi transporto priemonę, būdama neblaivi ar, kad turėtų priklausomybę alkoholiui. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad tai buvo vienkartinis ir labiau atsitiktinis reiškinys nuteistosios gyvenime.

15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 118,75 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistoji R. S. vykdo individualią veiklą, pajamos iš individualios veiklos 2023-2024 m. buvo itin nedidelės, o duomenų apie jos pajamas 2025 m. byloje nėra, todėl iš jos nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios R. S..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaida BaumilėAudrius MeilutisMarijus Šalčius