Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2025 m. balandžio 15 d. apie 12.00 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo šeimai priklausančią, sutuoktinio V. S. nuosavybės teise registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0154 nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu.

Liudytojo G. J. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilis „Porsche“ pradėjo judėti atbuline eiga. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) įsuko į keliuką vilkikas „Mercedes“ su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Vilkikas įsuko ne pilnai, kadangi atbulomis priešais atvažinėjo „Porsche“ automobilis. Vilkikas sustojo. Automobilis „Porsche“ taip pat tuo metu buvo sustojęs, tarp jų buvo kelių metrų atstumas. Tada vilkiko vairuotojas du kartus pamirksėjo „Porsche“ automobiliui žibintais, tada dar vieną kartą garsiniu signalu pasignalino. Po kelių sekundžių automobilis „Porsche“ pajudėjo, pavažiavo apie metrą į priekį ir staiga „šoko“ atgal ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, trenkėsi į vilkiko dešinės pusės priekį ir pradėjo važiuoti į priekį, staigiai vėl apsisuko ir pradėjo važiuoti link vilkiko. Tuo metu, kai atvažinėjo „Porsche“ automobilis link jo, jis pasuko kairiau ir užtvėrė išvažiavimą. Atėjus prie automobilio vairuotojas atidarė langą ir tada jis pamatė, kad už vairo sėdi akivaizdžiai neblaivi moteris. Jis neleido vairuotojai išlipti ir ištraukė iš spynelės užvedimo raktelį. Tuo metu prie jų priėjo daugiau žmonių ir vienas iš jų paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, jie atvyko į įvykio vietą, kur patikrinus vairuotoją R. S. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0154, patikros sertifikato Nr. 2199196, pirmu tikrinimu 2025 m. balandžio 15 d. 12.11 val. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 2025 m. balandžio 15 d. 12.29 val. nustatytas 3,35 promilių neblaivumas. Šie duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji R. S. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ji kalta ir baustina.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje R. S. neteista (b. l. 102), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 100), pakaltinama (b. l. 95, 99), dirba (b. l. 91).

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai, kuri yra neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, jos terminą nustatant artimą minimaliam. laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji R. S. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, neturi galiojančių nuobaudų, dirba.

Įvertinus kaltinamosios R. S. padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 18 d. (b. l. 119–121).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad R. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jos vyro V. S. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri laikoma bendru šeimos turtu ir pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „Porsche Cayenne S“, gamybos periodas 2007-2010 m., pasirinkti metai 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje 10 320 Eur su PVM.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajai R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, saugomas voke prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje. R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. S. vardu registruotam automobiliui „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai R. S. galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti R. S. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jos pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 18 d.;

- konfiskuoti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajai R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, saugomą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje. R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Porsche Cayenne S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.