- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-397-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52112-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. T.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmę įskaitytas V. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta bauda – 73 MGL (3 650 Eur).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. T. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 372 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du eurus).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. V. T. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 9 d. apie 7.38 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,18 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį ir išteisinti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nes jis nepadarė kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos. Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi jį nuteisė už nusikalstamą veiką, kurią išprovokavo policijos pareigūnai. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jo parodymai yra prieštaringi, tačiau nuteistasis visą laiką tvirtino, jog policijos pareigūnai jį pažadino miegantį, pabendravo su juo ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Nuteistasis visą laiką savo kaltę pripažino dėl vairavimo esant neblaiviam, nes tikrai žino, kad automobilį į (duomenys neskelbtini) atvairavo ir buvo kažkiek išgėręs, tačiau po to, kai jį pažadino policijos pareigūnai, jis nevairavo arba visiškai to neprisimena.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis būdamas neblaivus ir ką tik pažadintas, tiesiog negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmus. Jeigu jis ir pavažiavo kelis metrus, kaip 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė policijos pareigūnas E. Z., tai padarė išprovokuotas ir nesuprasdamas ką daro. Žmogus, suprantantis savo veiksmus, negali pradėti vairuoti, kai dar prieš minutę kalbėjosi su policijos pareigūnais, todėl nuteistasis tapo policijos pareigūnų provokacijos auka.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis niekada neneigė, jog 2019 m. gruodžio 9 d. naktį atvažiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) ir sustojo (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tačiau vairavimo metu jo girtumas nebuvo nustatytas, todėl jis galėjo tuo metu būti lengvai girtas, o gal neblaivumas ir neviršijo 0,40 promilių. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis vartojo alkoholį automobilyje, t. y. policijos pareigūnai matė pusiau nugertą degtinės butelį automobilio viduje. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad liudytojas fotografavo automobilį, o nuteistasis visą tą laiką miegojo ir visą tą laiką iki pat atvykstant policijos pareigūnams, automobilio variklis buvo užvestas. Policijos pareigūnas E. Z. neprisimena, ar jam priėjus prie automobilio, transporto priemonės variklis buvo užvestas. Byloje esančioje nuotraukoje matosi prie automobilio stovintys pareigūnai ir iš automobilio duslintuvo rūkstantys dūmai, t. y. automobilis tikrai buvo užvestas, ką paliudijo ir L. G. pirmosios instancijos teisme.
6. Pasak nuteistojo, įvertinus susiklosčiusią situaciją, byloje surinktus įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, galimi du įvykio scenarijai, nes jis tiesiog dėl girtumo neprisimena kaip viskas įvyko iš tiesų. Nuteistasis 2019 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. (pareigūnai priėjo prie automobilyje miegančio nuteistojo) iki 7.38 val. (nuteistasis buvo patikrintas alkotesteriu), automobiliu nepavažiavo nei metro. Pareigūnai, pasinaudodami aplinkybėmis, kad automobilio variklis buvo užvestas, o nuteistasis nesiorientavo aplinkoje, priėjo antrą kartą, bei fiksavo vairavimo faktą be jokio realaus pagrindo. Tikėtina ir tai, kad nuteistasis 2019 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. (pareigūnai priėjo prie automobilyje miegančio nuteistojo) iki 7.38 val. (nuteistasis buvo patikrintas alkotesteriu), automobiliu pavažiavo apie 3 metrus, tačiau šis jo veiksmas buvo tyčia išprovokuotas policijos pareigūnų jį pažadinus. Jeigu nuteistasis ir pavažiavo automobiliu nors vieną metrą, tai tik dėl to, kad buvo policijos pareigūnų prikeltas iš miego, t. y. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, vietoj to, jog būtų imtasi visų priemonių nusikaltimo prevencijai.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, jeigu policijos pareigūnai nebūtų jo prikėlę, jis būtų dar miegojęs kelias valandas ir tikrai automobilio nebūtų vairavęs, todėl tariamas ar tikrai įvykęs vairavimo faktas nebūtų įvykęs. Policijos pareigūnai turėjo pareigą, nustatę, kad nuteistasis miega neblaivus automobilyje, kurio variklis yra užvestas, imtis visų priemonių, jog automobilis negalėtų pavažiuoti, t. y. užgesinti variklį, paimti raktelius ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie visiškai užkirstų kelią nusikaltimo padarymui. Policijos pareigūnų sąmoningas leidimas vairuoti, kaip įtariama neblaiviam asmeniui, o juo labiau skatinimas tai daryti siekiant patikrinti, ar asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, ir tokį faktą užfiksuoti, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui ir yra nesuderinamas su saugaus eismo užtikrinimu. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai turėjo imtis teisės aktais nustatytų priemonių, kad būtų įsitikinta vairuotojo blaivumu. Nustatę, kad nuteistasis yra neblaivus, policijos pareigūnai privalėjo neleisti vairuoti automobilio, tačiau pasielgė priešingai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. T. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
11. Aukštesniosios instancijos teismo, kuris nagrinėja proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų, paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas tik tais atvejais, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai šiame procesiniame dokumente padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais baudžiamosios bylos įrodymais bei duomenimis.
12. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl ko neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak nuteistojo, jis dėl buvusio girtumo tiesiog neprisimena kaip viskas iš tiesų įvyko, todėl policijos pareigūnai, pasinaudodami susiklosčiusia situacija, užfiksavo vairavimo faktą be jokio realaus pagrindo. Nors jeigu jis ir pavažiavo automobiliu vieną ar kelis metrus, tai nuteistasis padarė tik dėl to, kad buvo policijos pareigūnų pažadintas ir negalėjo adekvačiai suprasti savo veiksmų, t. y. jis policijos pareigūnų buvo išprovokuotas galimai padaryti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, skundžiamą nuosprendį patikrins dalyje dėl V. T. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo ir policijos pareigūnų veiksmų.
13. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai įvertino byloje esančius duomenis, pagrįstai juos pripažino įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir teisingai nustatė, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė nekelia jokių abejonių, o apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad V. T. buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, laikytina gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl nuteistojo V. T. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės
14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
15. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad V. T. buvo kaltinamas tuo, jog 2019 m. gruodžio 9 d., apie 7.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,18 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 68). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), šias faktines aplinkybes konstatavo kaip neginčijamai įrodytas ir V. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 138-147). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir joms pritaria.
16. Nors V. T. apeliaciniame skunde teigia, kad galėjo ir nevairuoti kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonės, tačiau šią pateiktą nuteistojo prielaidą paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
17. 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z. parodė, kad su kolega (past. – A. S.) atvykę nurodytu adresu pastebėjo, jog po dešine puse užsisukant į (duomenys neskelbtini) buvo šaligatvis ir dešinėje pusėje stovėjo automobilis. Priėjus prie transporto priemonės jie pamatė, kad buvo atidarytas vairuotojo pusės langas, o automobilyje matėsi atkimštas bei nugertas butelis, asmuo buvo palenkęs galvą prie vairo. Liudytojas su kolega pradėjo asmenį žadinti, asmuo atsibudo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Asmens paklausė, ar jam viskas gerai, jis atsakė, kad taip, todėl paprašė asmens dokumento, užsirašė duomenis ir asmenį įspėjo dėl vairavimo, po ko liudytojas su kolega nuėjo nuo automobilio. Liudytojui ir kolegai artėjant prie tarnybinio automobilio, atsisukę pamatė, kad transporto priemonė jau važiuoja. Jiems nebebuvo galimybės sėsti į tarnybinį automobilį, įjungti švyturėlius ir stabdyti ar naudoti stabdymo lazdelę, todėl buvo nuspręsta iškart šokti prie automobilio. Jie iš priekio priėjo, sustabdė transporto priemonę (b. l. 107-108). Analogiškos esminės faktinės aplinkybės (past. – dalyje dėl V. T. automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo fakto) užfiksuotos ir liudytojo E. Z. 2019 m. gruodžio 9 d. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, protokole (b. l. 25). Pirmosios instancijos teismui teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. Z. juos patvirtino kaip teisingus (b. l. 108). Be to, aplinkybė, kad V. T. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota ir šio liudytojo 2019 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Pažymėtina, kad E. Z. parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas A. S.. Jis 2020 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog automobilyje miega galimai neblaivus asmuo. Atvykę su kolega rado asmenį miegantį automobilyje, kurio langas buvo atidarytas, automobilio viduje matėsi nugertas degtinės butelis. Asmenį pažadino, pabendravo, nustatė duomenis, įspėjo jį, kad nevairuotų. Tuomet liudytojas su kolega nuėjo link tarnybinio automobilio. Atsisukę pamatė važiuojantį tą patį automobilį, todėl jis ir kolega pribėgo prie automobilio ir jį sustabdė (b. l. 130-132). Aplinkybę, kad V. T. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina byloje esantys neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 34) ir blaivumo nustatymo testai (b. l. 31, 32).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti ir nesivadovauti liudytojų E. Z. (past. – taip pat ir šio liudytojo 2019 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu) bei A. S. paaiškinimais, nėra jokio faktinio pagrindo. Šių liudytojų parodymai nėra prieštaringi, sutampa esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai būtų davę akivaizdžiai melagingus parodymus, iki įvykio būtų pažinoję nuteistąjį ar pastarajam būtų norėję pakenkti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi įtakos tai, ar asmuo su transporto priemone pavažiavo kelis metrus, ar ilgesnį atstumą. Nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas svarbu nustatyti, ar asmuo realiai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis V. T. nebūtų vairavęs transporto priemonės, o jo išsakyta pozicija, kad galimai jis nevairavo ir policijos pareigūnai šį faktą užfiksavo be pagrindo, laikytina prielaida, kuria nėra pagrindo vadovautis. Pažymėtina, kad pats nuteistasis neneigia, jog dėl buvusio girtumo daug ko neatsimena, todėl galima pagrįstai teigti, kad asmuo aplinkybes traktuoja ir vertina sau naudinga linkme.
19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog V. T. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 7.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,18 promilių etilo alkoholio koncentracija, darytina išvada, jog jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai V. T. pripažino kaltu.
Dėl policijos pareigūnų provokacinių veiksmų
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. teigia, kad jo veiksmai buvo išprovokuoti policijos pareigūnų, nes pastarieji, pastebėję, jog už užvesto automobilio vairo sėdi galimai neblaivus nuteistasis, turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkardyti galimą transporto priemonės vairavimą.
21. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienu atveju galioja principas, jog valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Provokavimu laikoma situacija, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-788/2017, 2K-265-511/2019).
22. Nors ir sutiktina, kad į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai iš dalies netinkamai atliko jiems pavestas darbines funkcijas ir pareigas, nes galėjo išjungti užvestą transporto priemonę, V. T. išlaipinti iš automobilio ir nustatyti jo neblaivumą, tačiau įvertinus visas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat byloje esančių duomenų bei įrodymų visumą, spręstina, jog policijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi provokaciniais, dėl kurių nuteistasis veikdamas prieš savo valią ir įtakotas dirbtinai suformuotos situacijos, padarė nusikalstamą veiką.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti liudytojo L. G., kuris pranešė, jog (duomenys neskelbtini), pamatė netvarkingai pastatytą automobilį, kurio šviesos degė, o vairuotojas buvo nusviręs prie vairo. Liudytojas pamatė, kad automobilio langai atidaryti, variklis užvestas, o asmuo miega automobilyje. Liudytojo E. Z. 2019 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime ir 2019 m. gruodžio 9 d. apklausos protokole (past. – procesiniuose dokumentuose, kuriuose informacija užfiksuota nepraėjus daugiau nei šešioms valandoms po įvykio, ir kuriuose, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodoma tikslesnė bei detalesnė informacija nei liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose) užfiksuota, kad pažadinus V. T. buvo paklausta, ar pastarajam viskas gerai, ar jis nesiskundžia sveikatos problemomis, ar nereikalinga medikų pagalba. Nuteistasis paaiškino, jog jam viskas gerai, medikų pagalbos nereikia, tiesiog buvo pavargęs ir užmigo. Bendraujant su asmeniu, jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, pokalbio metu žodžiai buvo nerišlūs, veiksmai buvo nekoordinuoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad V. T. įspėjo nevairuoti transporto priemonės, jeigu nori miegoti ar yra neblaivus, į ką buvo atsakyta, kad jis nevairuos ir viskas jam gerai. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas E. Z. patvirtino teisiamojo posėdžio metu.
24. Įvertinus šias aplinkybes galima pagrįstai teigti, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su užvestu varikliu, t. y. šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas L. G. ir į baudžiamąją bylą pateiktos pastarojo darytos foto nuotraukos (b. l. 98). Aplinkybės, kad atvykus pagal pranešimą nurodytu adresu automobilis buvo su įjungtu varikliu, nepaneigė ir liudytojai E. Z. bei A. S.. Vertinant tai, kad V. T. buvo neblaivus, o automobilio variklis buvo užvestas, galima pagrįstai teigti, jog bet kuriuo metu (past. – net ir neatvykus policijos pareigūnams) asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę. Svarbu ir tai, jog ir pats nuteistasis neneigia, kad neprisimena kaip atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), nes buvo neblaivus. Pažymėtina, kad nuteistojo V. T. atliktas veiksmas (past. – automobilio vairavimas) nebuvo spontaniškas, t. y. jis nepradėjo vairuoti iš karto, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai kurį laiką bendravo su nuteistuoju, pastarojo teiravosi, ar jis neturi sveikatos problemų ir jį įspėjo, jog nevairuotų automobilio, pareigūnams buvo pateikti asmens dokumentai, t. y. nuteistasis privalėjo puikiai suvokti, kad yra akivaizdžiai neblaivus, dėl ko negali vairuoti, taip pat pareigūnų įspėtas taip nesielgti, tačiau savo valiniais veiksmais, kitų asmenų neverčiamas, į perspėjimą nereagavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad policijos pareigūnai V. T. būtų liepę patraukti automobilį ar su juo važiuoti į namus, būtų pasiuntę kitą asmenį, kad pastarasis įtikintų nuteistąjį važiuoti ir t. t. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo provokaciniai, dėl ko V. T. buvo nuteistas nepagrįstai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
25. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 128 Eur už V. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 171).
26. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog V. T. neturėjo gynėjo advokato, 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo V. T. (b. l. 162, 163). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. T. parinko gynėją advokatę Jūratę Damanskienę (b. l. 165). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi V. T. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja (b. l. 166).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo V. T. nepriteisiamos.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai V. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikytini provokaciniais, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.