Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. T. 2019 m. gruodžio 9 d., apie 07.38 val. Vilniuje, Mokyklos g., ties pastatu Nr. 86, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išvakarėse 17 ar 18 val. vartojo alkoholį, išgėrė pusę litro degtinės. Buvo namuose, pagulėjo ir tada atvažiavo draugas G. V. Jie pabuvo, pašnekėjo, iškart nevažiavo. Turėjo degtinės 0,7 l ar 0,5 l „Zelionaja Marka“, nusprendė nuvažiuoti kavos pagerti, sustojo Mokyklos g. ir mašinoje išgėrė. Šiaip naktį šnekėjo mašinoje. Mašinoje išgėrė pusę butelio. Namuose iki kol vairavo negėrė. Kol atvažiavo iki Mokyklos g., mano, jau buvo blaivus, galbūt buvo leistina norma. Draugas gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo pas G. draugą pagerti kavos, bet neužėjo, todėl mašinoje išgėrė pusę butelio ir draugas išėjo turbūt namo, o jis (kaltinamasis) galvojo mašinoje pamiegos. G. skambino tam draugui, bet jis neatsiliepė. Gėrė degtinę, nes nebuvo to draugo namuose. Pareigūnai rado miegantį mašinoje ir jį prikėlė. Jis pamiegojo mašinoje gal apie valandą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Pareigūnai paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad taip. Jis pareigūnų šiek tiek išsigando, nes langas buvo praviras, jiems nuėjus jis sujudėjo ir pareigūnai tada vėl priėjo, sako viskas. Jis norėjo tik sėdynę pasitaisyti, tiesiog sujudėjo mašinoje, ir tada priėjo pareigūnas. Viską pripažino, nes buvo išsigandęs pareigūnų, buvo nemalonu, nes priėjo pareigūnai. Niekas jo komisariate negąsdino.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus (b. l. 50) kaltinamasis nurodė pripažįstantis, kad iš vakaro buvo išgėręs ir vairavo, bet nepripažįsta, kad jam nustatytas toks alkoholio kiekis. Jie išgėrė degtinės tik kai sustojo, automobilyje. Dabar viską geriau prisimena. Gal išsigandęs buvo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus. Jis vežė G. namo, bet namuose G. neišlipo, pasiūlė važiuoti pas jo draugą. Tada važiavo į Mokyklos gatvę, kur gyvena tas draugo draugas. Jis sakė tyrėjai, kad vežė G. namo, bet jis neišlipo, tik tyrėja to neužrašė. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi parodymai. Dabar geriau viską atsimena. Važiavo pas G., tada apsigalvojo ir nuvažiavo pas G. draugą kavos gerti. Kai su G. nuvažiavo į vietą, G. skambino tam draugui, bet jis neatsiliepė, todėl jie pasiliko mašinoje, išgėrė mašinoje pusę butelio, G. išėjo namo, o jis (kaltinamasis) pasiliko. Gailisi, kad taip atsitiko. Mokyklos gatvėje gėrė tris valandas. Jis nesakė, kad gėrė pusvalandį. Kai pareigūnai pažadino, nuo to laiko nevairavo. Pareigūnai jį įspėjo, kad nevairuotų. Jis tikrai nevairavo. Pamatęs pareigūnus labai išsigando, jie priėjo ir prašė išlipti ir tikrintis blaivumą. Jo manymu, jis tikrai nevairavo, išsigando jų. Nepažįsta pareigūnų, pirmą kartą juos matė. Neatsimena, kada jam davė pūsti, ar po to, ar iškart. Su pareigūnais pykčių neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad jam paskambino V. ir pakvietė į svečius, jie išgėrė nepilną butelį. Jie pakalbėjo, pasėdėjo, neatsimena, kiek laiko buvo pas jį. Tuomet V. pasisiūlė pavežti jį namo. Jie sėdo į mašiną ir atvažiavo iki jo (liudytojo) namų. Jis (liudytojas) pasiūlė pavažiuoti iki vieno vyriškio, su kuriuo susipažino Vokietijoje. Apsigalvojo eiti namo, nusprendė pas tą vyriškį nueiti pasikalbėti, išgerti kavos. Prieš važiuodami neskambino jam. Jie nuvažiavo iki to vyriškio namų, t. y. (duomenys neskelbtini), skambino jam, bet jis neatsiliepė, todėl nutarė dar išgerti. Pas V. išgėrė nepilną butelį degtinės, mašinoje išgėrė papildomą butelį. Išgėrinėjo automobilyje, kalbėjosi, jis (liudytojas) pasiūlė V. važiuoti pas jį su taksi, tačiau V. nenorėjo palikti automobilio, sakė tokiam stovy nevažiuos, todėl liudytojas pasigavo taksi ir išvažiavo namo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. Ž. parodė, kad jis yra automobilio savininkas. Automobilis buvo atiduotas V. T. išperkamąja nuoma. Kai perdavė V. T. automobilį, jis buvo blaivus. Sakė, kad nevartoja darbo metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ėjo Mokyklos gatve ir pamatė netvarkingai pastatytą automobilį, jo šviesos degė, o vairuotojas buvo nusviręs. Pamatė, kad langai atidaryti, variklis užvestas, žmogus miega. Pagalvojo, kad galbūt žmogui bloga pasidarė, užfiksavo viską fotoaparatu ir iškvietė pareigūnus. Viduje buvo tuščias butelis. Nežadino to žmogaus. Sulaukė pareigūnų, kad jie įvertintų situaciją ir reikalui esant kviestų medikus. Išėjo atvažiavus pareigūnams. Nematė, kad automobilis važiuotų, matė, kad su užvestu varikliu buvo, suprato, kad kažkokia staigi nelaimė atsitiko. Automobilyje buvo vienas žmogus. Tai buvo prieš 8 valandą, ryte, dar degė lempos. Buvo du priekiniai langai atidaryti. Iš savo dešinės pusės buvo tarpas, netvarkingai priparkuotas. Jo dėmesį patraukė netvarkingas automobilio stovėjimas, variklis užvestas ir žmogus viduje kaip negyvas. Matė, kaip jį žadino pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Z. parodė, kad patruliavo nustatytame maršrute, atvykę nurodytu adresu pastebėjo, kad po dešine puse užsisukant į Mokyklos g. buvo šaligatvis ir dešinėje pusėje stovėjo automobilis. Privažiavę iškart pastebėjo asmenį vairuotojo pusėje. Tam, kad netrukdytų eismui, pastatė tarnybinį automobilį dešiniau, prie kito automobilio. Priėjo prie transporto priemonės. Buvo atidarytas vairuotojo pusės langas, automobilyje matėsi atkimštas ir nugertas butelis. Asmuo buvo palenkęs galvą prie vairo. Pradėjo jį žadinti. Žmogus atsibudo, matėsi akivaizdžiai, kad jis yra neblaivus, paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad taip, jie paprašė asmens dokumento, užsirašė duomenis, asmuo buvo įspėtas dėl vairavimo ir jie nuėjo nuo transporto priemonės. Kai jį prikėlė, jis buvo labai pasimetęs, toks per miegus pažadintas, nelabai orientavosi aplinkoje, ką konkrečiai jis sakė, liudytojas neatsimena. Nueidami nuo automobilio su kolega pasijuokė, kad reikia palaukti šiek tiek, nes dažnai susiduria su panašiomis situacijomis, kad nuvažiavus tarnybinei transporto priemonei žmonės pradeda važiuoti. Jau jiems artėjant prie tarnybinio automobilio atsisukę pamatė, kad minėtas automobilis jau važiuoja. Jiems nebebuvo galimybės sėsti į savo transporto priemonę, įjungti švyturėlius ir stabdyti ar naudoti stabdymo lazdelę, todėl buvo nuspręsta iškart šokti prie automobilio. Jie iš priekio priėjo, sustabdė transporto priemonę, asmuo iškart išsigando, priekyje esančios transporto priemonės buvo jau sustojusios. Priėję prie vairuotojo paklausė, ką čia daro, juk yra stipriai neblaivus, jis pasakė, kad per daug jis čia nieko nedaro. Tuomet asmeniui buvo patikrintas blaivumas, buvo priimtas sprendimas automobilį uždaryti, nes buvo pripūsta virš pusantros promilės.

Pateikus liudytojui nuotrauką (b. l. 91) liudytojas parodė, kad jų tarnybinė transporto priemonė buvo dešinėje pusėje, o asmens automobilis buvo jau ties sankryža. Vairuotojas apvažiavo stovintį automobilį ir norėjo važiuoti tiesiai, bet iš priekio jau buvo sustojusi kita transporto priemonė, todėl vairuotojas sustojo ir neturėjo kur dėtis, nes pareigūnai jau buvo pribėgę. Vairuotojas apvažiavo baltą automobilį ir jau buvo priekyje to automobilio, netoli sankryžos. Transporto priemonė buvo apžiūrėta, nufotografuota. Automobilis buvo patrauktas, nes vyko eismas. Automobilis stovėjo taip, kad iš kiemo žmonės negalėjo išvažiuoti arba ties ta gatve važiuojant. Automobilis buvo patrauktas dešiniau, ties tarnybiniu automobiliu. Salone buvo vienas butelis, 0,7 ar vieno litro tūrio, neatsimena tiksliai. Automobilis pavažiavo apie 3 metrus, realiai per automobilio korpusą. Jie abu su kolega iškart priėjo. Neatsimena, ar variklis buvo užvestas ar ne, kai priėjo iškart atvažiavę. Jie ėjo pro Passat automobilio kairę pusę važiuojamąja dalimi ir sukosi į dešinę, buvo nuėję kokius 2-3 metrus. Praktiškai jis važiavo paskui juos, sustojo priešpriešinėje juostoje. Jeigu priekyje automobilis irgi būtų važiavęs, tai būtų įvykęs eismo įvykis, bet tas automobilis sustojo, o šitas vairuotojas buvo sustabdytas. Tikrai nebuvo taip, kad automobilis sujudėjo pasimuisčius, priekyje važiuojantys automobiliai net sustojo. Buvo įšokta į keleivio pusę ir su ranka per kapotą buvo švelniai stuktelta, vairuotojas iškart kirto per stabdžius ir iškart buvo prieita prie vairuotojo. Transporto priemonę dešiniau nuvairavo kolega.

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25), liudytojas juos patvirtino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra toliau namas, jiems reikėjo pririšti tą įvykį prie kiemo, užsisukant į dešinę pusę ta gatvė neturi pavadinimo, negalėjo parašyti, kad tai sankryža, nes nežinojo dešinėje pusėje esančios gatvelės pavadinimo, todėl ta transporto priemonė buvo pririšta prie artimiausio taško, tai yra prie to paties namo. Per programėlę nerodė tos gatvės pavadinimo, todėl tam, kad negaištų laiko, pririšo prie lygiai to pačio namo. Buvo pradėję pamainą, į maršrutą išėjo pusę septynių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad iš ryto gavo pranešimą iš VPK, jog automobilyje miega galimai neblaivus asmuo. Atvykę rado asmenį miegantį automobilyje, langas buvo atidarytas, automobilyje matėsi nugertas degtinės butelis. Asmenį pažadino, pabendravo, nustatė duomenis, įspėjo jį, kad nevairuotų, rodos suprato. Tuomet nuėjo link tarnybinio automobilio, jį buvo pasistatę šiek tiek toliau, ir atsisukę pamatė, kaip automobilis važiuoja, tada pribėgo prie asmens, sustabdė, nustatė girtumą. Jie ėjo link savo tarnybinio automobilio, jį buvo toliau pastatę, nes ten labai siauros gatvelės, nebuvo kur pastatyti automobiliu, labai didelis eismas buvo, nes rytas. Kai nuėjo prie automobilio apie 20 metrų, tuomet atsisukę pamatė važiuojantį tą patį automobilį. Tiesiai važiavo, kolega pribėgo rodos prie vairuotojo pusės, o jis (A. S.) prie keleivio. Kai jie pribėgo, rodos jis pats variklį išjungė, o gal ir jie (pareigūnai) išjungė, neatsimena. Pavažiuota buvo, bet kai jie pribėgo, jis sustojo. Viskas vyko siauroje gatvelėje, didelis eismas, nes rytas, o automobilis sustojo vos ne per dvi juostas, buvo nuspręsta automobilį patraukti į šoną, kadangi jis trukdė kitiems eismo dalyviams, žmonės pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis (A. S.) patraukė automobilį. Iki tol, kol jis nepavažiavo, jie nefotografavo automobilio, kadangi tarnybiniame automobilyje yra kameros, turėjo matytis jose, kur jis stovėjo. Kol nėra pažeidimo, paprastai automobilio nefotografuoja. Daro nuotraukas tik prieš automobilį išvežant, kadangi fiksuojami apgadinimai ir t.t. Girtumą nustatė tarnybiniame automobilyje, paprašė pūsti, asmuo sutiko, po 15 minučių davė antrą kartą pūsti. Asmuo pripažino, kad vairavo, bet ką kalbėjo, ką aiškino, neatsimena, žino, kad neneigė vairavimo. Patraukė automobilį, nes buvo realus pavojus eismo saugumui.

Pateikus liudytojui Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą (b. l. 22-23) liudytojas patvirtino sudaręs šį protokolą. Pateikus nuotraukas (b. l. 114-115), liudytojas parodė, kad tai jų darytos nuotraukos, buvo įkeltos į sistemą. Siena nuotraukoje (b. l. 114) iš kairės vairuotojo pusės, ten yra T formos sankryža, todėl jie (pareigūnai), nenorėdami trukdyti eismo, traukė automobilį į kiemo pusę, į dešinę. Tarnybinis automobilis buvo dešiniau. Iš pradžių taksi stovėjo prie šaligatvio, toje gatvėje, tarnybinį automobilį pasistatė prieš jį, dešinėje, kur nusukimas. Pabendravę su vairuotoju jau ėjo link savo transporto priemonės, ir atsisukę pamatė, kad jis taip tiesiai ir važiuoja. Jie pribėgo, sustabdė, tuomet susidarė kamštis, todėl priėmė sprendimą automobilį patraukti. Automobilio vidus fotografuotas jau po pavažiavimo fakto. Pabendravę su vairuotoju, jie ėjo link savo automobilio, t.y. ten, kur yra įvažiavimas į kiemą, dešiniau (b. l. 91). Kai atvažiavo, tai automobilis stovėjo iš dešinės, prie šaligatvio, nepažeisdamas taisyklių. Neatsimena, ar buvo užvestas variklis. Priėję prie vairuotojo su juo bendravo apie 10-15 min., kol nustatė asmenybę, ar nepaieškomas jis ar automobilis, gal apie 10 minučių bendravo. Po to ėjo link savo automobilio, asmuo pasakė, kad nevairuos, o atsisukę pamatė, kad jis važiuoja, pavažiavo gal 15 metrų. Vairuotojas nebuvo išlipęs pirmo bendravimo metu. Akivaizdžiai neblaivus buvo, sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bet ką čia veikė, nepaaiškino. Kol nebuvo vairavimo fakto, niekas pūsti nedavė piliečiui, kadangi nėra pagrindo. Jie priėjo, pakalbėjo, nustatė duomenis ir nuėjo. Pūtimas buvo jau po to, kai važiavo. Asmuo pūtė tarnybiniame automobilyje. Buvo už sankryžėlės nuvažiavęs, kai jie jį sustabdė. Jis (liudytojas) išsuko į dešinę, nereikėjo atbulam važiuoti. Neatsimena tiksliai, kiek asmuo pavažiavo. Asmuo jam nepažįstamas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. turėdamas laisvą dieną nuo darbų namie norėjo atsipalaiduoti, tad nusprendė išgerti alkoholio. Nusipirkęs 0,5 litro talpos degtinės, atėjo namo apie 14.30 val. ir visą butelio turinį išgėrė vienas. Po kurio laiko susiskambino su draugu ir nusprendė pratęsti vakarą pas V. T., namie. Jiedu dar išgėrė 0,5 litro degtinės. Po vidurnakčio, kiek tiksliai buvo laiko neprisimena, V. T. nusprendė pats draugą nuvežti namo į (duomenys neskelbtini). Kodėl nusprendė pats nuvežti, dabar nurodyti negali, nes neprisimena, gal tiesiog paprašė. V. T. atsimena, jog išėjęs iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdo už nuomojamo automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pajudėjo (duomenys neskelbtini) link. Atsimena, jog važiavo tvarkingai, nieko nekliudė. Atsimena, jog atvažiavęs į vietą išleido draugą, o kas įvyko toliau, nieko neprisimena. Kodėl negrįžo iškart namo, nurodyti negali, taip pat negali paaiškinti, kaip atsidūrė Mokyklos g., prie Santariškių, nes neprisimena. Atsimena, jog jam sėdint automobilyje prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis sutiko ir pasitikrino. Po patikros jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, po pakartotinos patikros jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui V. T. buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Ar vartojo alkoholį automobilyje, neatsimena, ar turėjo su savimi alkoholio, irgi nežino, mano, jog neturėjo. Automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. Ž., V. T. tą automobilį yra nusipirkęs pagal išperkamąją nuomą. Tą automobilį nusipirko su sąlyga mokėti 18 mėnesių po 400 eurų per mėnesį. V. T. sumokėjęs už automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik 400 eurų, nes sutartį pasirašė tik 2019-11-11. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. parodė, jog dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gruodžio 9 d. dirbo kartu su vyriausiu patruliu A. S. Darbo metu, apie 07:01 val., Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas pranešė, kad adresu Mokyklos 86, Vilnius, Verkių sen., Vilniaus m. sav. prie namo stovi taksi automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas miega, salone guli atkimštas alkoholio butelis. Atvykę minėtu adresu pareigūnai pastebėjo minėtą automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, Mokyklos g. 86, jis buvo tvarkingai pastatytas, priėjus prie minėto automobilio iš vairuotojo pusės, vairuotojo pusės durų langas buvo pilnai atidarytas, už vairo vairuotojo pusėje miegojo vyras, automobilyje matėsi atidarytas alkoholio butelis, kuris buvo nugertas. Pažadinus automobilyje miegantį vyrą, pareigūnai prisistatė ir paaiškino kreipimosi priežastį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. T. Pareigūnams pasiteiravus, ar yra viskas gerai, ar automobilio salone miegantis vyras nesiskundžia sveikatos problemomis, bei ar nereikalinga medikų pagalba, vyras paaiškino, kad viskas yra gerai, medikų pagalbos nereikia, tiesiog buvo pavargęs ir užmigo. Bendraujant su vyru, jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, pokalbio metu žodžiai buvo nerišlūs, veiksmai buvo nekoordinuoti. Pabendravus su minėtu vyru, jis buvo įspėtas nevairuoti transporto priemonės, tačiau vyras nurodė suprantąs ir jokiu būdu niekur nevažiuos. Nuėjus nuo minėtos transporto priemonės FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link tarnybinio automobilio buvo pastebėta, kad minėtas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti adresu nuo pastato adresu Mokyklos g. 86 link pastato adresu Mokyklos g. 76, kurį vairavo minėtas asmuo, V. T. Apie 07.30 val. minėtas automobilis buvo sustabdytas adresu Vilnius, Mokyklos g. 86. Pareigūnai priėjo prie automobilio vairuotojo iš kairės automobilio pusės bei paprašė automobilio vairuotojo išlipti iš sustabdyto automobilio ir praeiti link tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas vairuotojo blaivumas. Automobilio vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą ir nurodė vartojęs alkoholį prieš kelias valandas. Pasodinus minėto automobilio vairuotoją į tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtą patalpą, alkotesterių Alcotest 7510 NR:ARKB-0129, patikros numeris: 1141586, buvo nustatytas automobilio vairuotojo blaivumas (2.18 prom girtumas) po 17 minučių pakartotinai buvo nustatytas automobilio vairuotojo girtumas (2.28 prom girtumas). Minėtas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas adresu Vilnius, Minsko pl. 21, į automobilių saugojimo aikštelę. Faktinis vairuotojo sulaikymas 07:35. Automobilio vairuotojas V. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Ž. parodė, jog automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį pirko už savo pinigus. Nuo 2019 m. lapkričio 11 d. P. Ž. tą automobilį yra pardavęs pagal išperkamąją nuomą. Jam nuo nuomos pradžios pirkėjas V. T. dar nėra sumokėjęs nei vienos įmokos. Sutartis dabar nutraukta, tad prašo jam priklausantį automobilį Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti. Apie 2019 m. gruodžio 9 d. įvykį nieko nurodyti negali (b. l. 29).

VĮ Regitra informacija apie kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. Ž., valdytojas – V. T. (b. l. 10).

VšĮ Emprekis 2019 m. gruodžio mėnesio leidinio duomenimis, vidutinė transporto priemonės Ford Mondeo 2.0 Trend kaina be PVM yra 3372 Eur, su PVM – 4080 Eur (b. l. 11).

Iš 2019 m. gruodžio 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nufotografuota telefonu CAT S40 (b. l. 22-23).

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. gruodžio 9 d., 07.01 val. gauta informacija, kad prie namo stovi taksi automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas miega, salone guli atkimštas alkoholio butelis (b. l. 5-7).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0129, patikros sertifikatas Nr. 1141586, rodmenyse užfiksuota, jog 2019 m. gruodžio 9 d. 07.38 val. V. T. nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 2,18 promilės, 07.56 val. – 2,28 promilės (b. l. 31-33).

2019 m. gruodžio 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad V. T. 08.58 val. nustatyta: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, atliktas patikrinimas, asmuo su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 34).

Liudytojas L. G. pateikė teismui nuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilis iki policijos pareigūnų atvykimo (b. l. 91-98).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos nagrinėjimo metu V. T. parodė, kad po to, kai policijos pareigūnai jį pažadino, jis automobilio nevairavo. Paaiškino, kad išsigando pareigūnų, todėl sujudėjo automobilyje, bet nevairavo. Kito posėdžio metu to kategoriškai neteigė, nurodė manantis, kad nevairavo. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus, pripažino, kad spaudimas jam nebuvo daromas, policijos pareigūnų jis nepažinojo, buvo įspėtas nevairuoti. Tvirtino, kad šiuo metu viską atsimena geriau. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o jo parodymai teismui vertintini kaip gynybinė versija, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek liudytojų E. Z., A. S. parodymais, tiek liudytojo L. G. parodymais, pateiktomis nuotraukomis, Neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio patikros rezultatais. Teismas pažymi, jog kaltinimas V. T. pareikštas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę apie 07.38 val., todėl išsamiau neanalizuotinos aplinkybės, prieš kiek laiko kaltinamasis gėrė, ar gėrė su draugu, ar vienas, su kuo ir kur jis važiavo. Iš paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, liudytojo G. V. parodymų matyti, kad V. T. gėrė alkoholį (degtinę) tiek vienas, tiek su draugu, o jo neblaivumo laipsnis nekelia abejonių, nes buvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Visiškai nelogiškai skamba versija, kad buvo važiuota gerti kavos pas asmenį, apie kurį net nesiaiškino, ar jis namuose, o nuvykus gerta ne kava, o alkoholis automobilyje, vis tik šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant atsakomybės klausimą, todėl išsamiau neaptariamos; šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo neblaivumo, tik patvirtina kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei nelogiškumą. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis teismui ne tik davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, bet dar ir teisme juos keitė, painiojosi dėl išgerto kiekio, kodėl ir kur važiavo, vairavo ar nevairavo, negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. T. neminėjo nei draugo, su kuriuo važiavo iki Mokyklos g. (o nurodė, kad vežė jį iki Naugarduko g.), nei draugo draugo, pas kurį neva važiavo į Mokyklos g., nei to, kad policijos pareigūnams nuėjus jis kažkaip sujudėjo savo automobilyje, kad pareigūnams galėjo pasirodyti, jog jis vairavo. Be to ikiteisminio tyrimo metu V. T. apklausa buvo pradėta 16.35 val., t. y. nuo sulaikymo praėjus 9 valandoms, tikėtina, jam išsiblaivius, dalyvaujant ir gynėjai. Šios apklausos metu V. T. patvirtino išvakarėse dieną vienas išgėręs 0,5 l degtinės ir dar vakare su draugu išgėręs 0,5 l degtinės, o po vidurnakčio pats nusprendė nuvežti draugą namo į Naugarduko g., tai ir padarė, o toliau jau nieko neatsiminė, nei kaip atsidūrė Mokyklos gatvėje, nei to, ar vartojo alkoholį automobilyje, ar jo turėjo. Atsiminė tik tai, kaip priėjo policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą. Toks užmaršumas, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, gali būti paaiškinamas tik jo neblaivumu.

Tai, kad jis buvo automobilyje ties Mokyklos g. 86, patvirtina tiek liudytojo L. G. padarytos automobilio nuotraukos, tiek jo parodymai, kad stovintis gatvėje automobilis patraukė jo dėmesį netvarkingu parkavimu, automobilis buvo užvestas, jam miegojo žmogus, matėsi degtinės butelis. Šį vaizdą patvirtino ir pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, liudytojai E. Z. ir A. S. (išskyrus kad neatsiminė, ar automobilis buvo užvestas). Teisminio nagrinėjimo metu gynyba iškėlė versiją, jog V. T. nevairavo, nes tai būtų matęs liudytojas (L. G.), o policijos pareigūnai pasinaudojo V. T. nesiorientavimu aplinkoje ir patys perstatė automobilį, t. y. kad policijos pareigūnai suklastojo bylos duomenis. Taip pat iškėlė kitą versiją, kad jei V. T. ir pavairavo kokį metrą, tai tik dėl to, kad buvo išprovokuotas pačių pareigūnų tuo, kad jie jį pažadino. Teismas kritiškai vertina šias versijas, nes jos paremtos ne faktiniais duomenimis, o spėlionėmis. Liudytojas L. G. teismui nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams jis pasišalino, matė tik tai, kaip pareigūnai žadino vairuotoją. Jam pasišalinus iš įvykio vietos nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis apskritai galėjo matyti, kas vyko po to. Todėl aplinkybės, kad liudytojas nematė, kas vyko po to, negalima laikyti įrodymu, jog V. T. automobilio nevairavo. Aplinkybė, jog L. G. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuoti policijos pareigūnai (b. l. 95), yra sukurta 07.30 val. (08.30 val. vasaros laiku), o V. T., kaip nurodoma, laikinai sulaikytas 07.35 val., nesudaro pagrindo manyti, jog pareigūnų liudijimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, visų pirma, šiuo metu nėra galimybės patikrinti, kiek pareigūnų ir L. G. naudotuose prietaisuose įvykio dieną sutapo rodomas laikas (juolab, kad L. G. prietaise net nebuvo pakeistas vasaros laikas). Ir antra, iš policijos pareigūnų darytų nuotraukų akivaizdu, jog taksi automobilis stovi visiškai kitoje vietoje, jam pastato siena iš kairės (b. l. 114), kai L. G. darytoje nuotraukoje – pastato siena iš dešinės (b. l. 91). Beje, pradinėje stovėjimo padėtyje (b. l. 91) taksi automobilis priparkuotas prie kitos stovinčios transporto priemonės, taigi, netrukdo eismui ir jį perstatyti nėra jokios būtinybės, o pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai specialiai perstatė automobilį ir suklastojo bylos duomenis, nėra. Tai, kad iš automobilio rūksta dūmai (b. l. 91), kas rodo, jog variklis užvestas, nei patvirtina, nei paneigia vairavimo fakto, nes pareigūnų užfiksuotą vairavimo faktą patvirtina ne L. G. nuotrauka, o tai, kad automobilis po kurio laiko stovi visiškai kitoje vietoje (b. l. 114), ir policijos pareigūnų E. Z. bei A. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės sutampantys tarpusavyje bei su užfiksuotais nuotraukoje (b. l. 114) duomenimis, jog jie atvykę pagal iškvietimą taksi automobilyje pamatė miegantį vyrą, kurį pažadino, vyras buvo aiškiai neblaivus, todėl jie jį įspėjo nevairuoti, nustatę asmens duomenis nuėjo link tarnybinio automobilio, ir tuo metu vairuotojas iš padėties b. l. 91 pajudėjo į priekį ir įvažiavo į sankryžą, kurioje ir buvo sustabdytas, nes judėjo priešpriešine eismo juosta, o A. S. sėdus už automobilio vairo, nereikėjo pavažiuoti atgal, kad įsuktų į gatvę dešinėje, kur buvo pastatytas tarnybinis automobilis. Taigi, V. T. pravažiavo stovintį automobilį ir įvažiavo į nuotraukoje matomą sankryžą. Visiems šiems veiksmams, t. y. kaltinamojo pažadinimui, asmenybės nustatymui, jo vairavimui iki sulaikymo – nebūtina tiek laiko, kad laikino sulaikymo protokole nurodytas sulaikymo laikas, pirmo patikrinimo alkoholio matuokliu laikas keltų pagrįstų abejonių kaip iš esmės neatitinkantis faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 83 punktas nustato, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Tai reiškia, jog pagal įstatymą nėra svarbu transporto priemonės nuvažiuotas atstumas, kad tai būtų laikoma vairavimu, todėl nėra reikšminga tai, kiek toli pavažiavo V. T. po to, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų, nes ir pajudėjimo iš pradinės padėties pakanka daryti išvadą, kad jis vairavo transporto priemonę, o šiuo atveju buvo nuvažiuota net į sankryžą. Neatlaiko kritikos ir kaltinamojo parodymai, jog jis tik išsigandęs judėjo automobilyje, bet nevažiavo; nes nesuprantama, kaip galima asmens judėjimą automobilyje palaikyti automobilio judėjimu (važiavimu). Taip pat nesuprantama, kodėl automobilis atsidūrė kitoje vietoje, kodėl policijos pareigūnai jį stabdė arba – kodėl apkalba. Teismas pažymi, kad kiti teismų praktikoje žinomi atvejai, kuomet konstatuotas policijos pareigūnų išprovokavimas asmens vairuoti transporto priemonę, savaime nesudaro pagrindo analogiškas išvadas daryti visose bylose, juolab provokavimu padaryti nusikalstamą veiką laikyti tai, kad policijos pareigūnai pažadino asmenį, miegojusį už vairo transporto priemonėje su užvestu varikliu. Pats V. T. teismui pripažino, kad policijos pareigūnai jį pažadinę prigrasė nevairuoti; tokiu atveju nesuvokiama, kam įspėti asmenį nevairuoti ir tuo pat metu inscenizuoti įvykį: kaltinti vairavimu, sulaikinėti, tikrinti jo blaivumą ir pan.; priešingai, V. T. parodymai, jog jis buvo įspėtas nevairuoti, patvirtina policijos pareigūnų parodymus ir tuo pačiu patvirtina, jog policijos pareigūnai elgėsi tinkamai ir provokuojamų veiksmų neatliko. V. T. kaltę patvirtina ir Neblaivumo nustatymo akto duomenys bei patikros alkotesteriu rezultatai, jog jo išpučiamame ore 2019 m. gruodžio 9 d. 07.38 val. mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2,18 promilės, o 07.56 val. – 2,28 promilės. Todėl konstatuotina, kad V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, ja žala nepadaryta. V. T. anksčiau neteistas (b. l. 58), turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą (b. l. 59-60), dirba, duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centre ar psichikos sutrikimus nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Nustatant baudos dydį, įvertinus BK 47 straipsnyje numatytus baudos dydžius, t.y. kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, darytina išvada, kad prokuroro pasiūlytas baudos dydis yra pagrįstas ir proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl kaltinamajam skirtinas baudos dydis, mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. T. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 07.35 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 16.42 val. (b. l. 37-38) (viena diena), laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. T. nustatytą girtumo laipsnį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nėra per griežta. V. T. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaip minėta, V. T. turi vieną galiojančią nuobaudą, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika žala nepadaryta, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones), uždraudimo terminą nustatant atitinkantį BK 68 straipsnio sankcijos vidurkį.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl V. T. apsvaigus nuo alkoholio vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, ir turi būti konfiskuotas. Tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o kitam asmeniui – P. Ž., o byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis panaudos automobilį įstatymo uždraustai veikai daryti, nustatyta, jog buvo perdavęs automobilį kaltinamajam išperkamosios nuomos pagrindu, – vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-57) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kompiuterinės laikmenos su nuotraukomis (b. l. 98, 113) paliktinos saugoti byloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius V. T. neblaivumą 2019 m. gruodžio 9 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, b. l. 13), grąžinta savininkui buvo 2019 m. gruodžio 10 d. (b. l. 14). Pagal 2019 m. spalio 21 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-183 nuostatas, kai už paslaugas moka policijos įstaiga, transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimas su PVM sudaro 32,67 Eur, vienos paros saugojimo įkainis su PVM – 1,21 Eur (3.4 p.), už nuvežimą ir saugojimą moka užsakovas (IV skyrius) (b. l. 15-21). Kadangi V. T. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilis Ford Mondeo buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 33,88 Eur, yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti V. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 07.35 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 16.42 val. (vieną dieną), laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 73 MGL (3650 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti V. T. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. T. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3372 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du eurus).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompiuterines laikmenas su nuotraukomis palikti saugoti byloje.

Priteisti iš V. T. 33,88 Eur (trisdešimt tris eurus 88 centus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (lėšos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB bankas; mokėjimo paskirtį nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą, pavardę).

V. T. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per įstatymo nustatytą terminą – 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”; LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.