Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. J. ir UAB Credit Service (toliau – Pradinis kreditorius) 2019-03-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9846597002, pagal kurią suteikta 150 Eur vartojimo kredito suma. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2019-04-18 buvo pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. CS9846597002, kurioje nurodyta papildoma vartojimo kredito suma 800 Eur, bendra vartojimo kredito suma 950 Eur (toliau – Sutartis). Pažymėtina, kad atsakovas Sutarties sudarymo ir kredito suteikimo fakto neginčija, atsiliepime pripažino, kad nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove: sutinka, kad liko negrąžinta kredito dalis (666,34 Eur), administravimo mokestis (14,25 Eur) ir 12,47 Eur palūkanų.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą per 48 mėnesius (galutinis vartojimo kredito gražinimo terminas 2023-03-26), mokėti palūkanas ir administravimo mokestį iki kiekvieno mėnesio 26 dienos, mokant mėnesines įmokas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 punktas, Specialiosios sąlygos). Bendra kredito gavėjo mokama suma – 1781,03 Eur. Ieškovė nurodė, ir atsakovas pripažino, kad atsakovas savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais pilnai neįvykdė, laiku nesumokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2021-04-28 Pradinis kreditorius nutraukė Sutartį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-09-04 ieškovė ir Pradinis kreditorius sudarė Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20-09-04/20-50-07, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusį atsakovo įsiskolinimą: 666,34 Eur pagrindinę skolos sumą, 12,47 Eur palūkanų ir 14.25 Eur administravimo mokesčio. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021-07-27 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su pradine kreditore arba ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Priešingai, atsakovas pripažįsta, kad liko negrąžinta kredito dalis (666,34 Eur), administravimo mokestis (14,25 Eur) ir 12,47 Eur palūkanų, neginčija šios skolos dydžio, Sutarties sąlygų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistini 666,34 Eur negrąžintos kredito dalies, 14,25 Eur administravimo mokesčio (paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-04-28)) ir 12,47 mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-04-28).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), kurias sudaro 194,74 Eur palūkanos.

Ieškovės į bylą pateiktas Skolų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 11 patvirtina, kad remiantis 2020-09-04 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 20-09-04/20-50-07, ieškovė perėmė iš Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į Sutarties pagrindu susidariusį atsakovo įsiskolinimą: 666,34 Eur pagrindinę skolos sumą, 12,47 Eur palūkanų ir 14,25 Eur administravimo mokesčio (dėl šių sumų priteisimo jau pasisakyta šiame sprendime). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų perėmusi reikalavimo teises į nuostolius (negautas pajamas), kildinamus iš Sutarties. Todėl konstatuotina, kad pagal teismui pateiktus dokumentus, ieškovė nėra perėmusi, t. y. neturi, teisės reikalauti iš atsakovo negautų pajamų (nuostolių) pagal Sutartį priteisimo. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl 194,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (693,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl skolos išdėstymo dalimis

Atsakovas prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Nurodo, kad iš karto visos sumos sumokėti negali. Atsiliepimo pateikimo metu nurodė, kad buvo nedarbingas po operacijos. Teigia, kad jo pajamos šiuo metu yra minimalios (atlyginimas 600–700 Eur per mėnesį), jis vienas išlaiko 3 nepilnamečius vaikus.

Ieškovė nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis 4 mėnesiams, atsakovas nėra atlikęs nei vienos įmokos įsiskolinimui padengti.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Šis institutas taikytinas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Atsakovas nurodė, jog dirba, gauna 600–700 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Duomenų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikė, be to, pateikti banko sąskaitos išrašai yra sudaryti tik už keletą mėnesio dienų, o ne už mėnesį ar ilgesnį laikotarpį, todėl nepagrindžia, kiek pajamų per mėnesį gauna atsakovas. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad vienas išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Aplinkybę dėl savo nedarbingumo atsakovas nurodė 2024 m. liepos mėn. teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tuo tarpu, 2025 m. rugsėjo mėn. prašyme dėl skolos išdėstymo tokios aplinkybės nebenurodė, taigi darytina išvada, kad šiuo metu ji yra išnykusi.

Teismas pažymi, kad pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju atsakovui) (CPK 12, 42, 178 straipsniai).

Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir jo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, aplinkybę, kad duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes dėl 3 nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepateikta. Taip pat įvertintos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neatliko nei vienos įmokos įsiskolinimui padengti nei iki ieškinio pateikimo dienos, nei po ieškinio pateikimo teismui (2024 m. liepos mėn.), nors teismui deklaruoja norą atsiskaityti su ieškove dalimis.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti visą susidariusią skolą, negali būti pagrindu sprendimo vykdymo išdėstymui, nes prieš prisiimant turtinius įsipareigojimus, kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes ir neperkelti finansinių nesėkmių ir iš to kylančių pasekmių kreditorei. Tai, kad atsakovui kyla sunkumų atsiskaityti su kreditore, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes teismo sprendimo išdėstymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį, kuri leistų teismui, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir sąžiningumo principų, išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šis jo prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies 78,06 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 17,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“, juridinio asmens kodas 305718420, naudai 666,34 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 34 ct) negrąžintos kredito dalies, 14,25 Eur (keturiolika eurų ir 25 ct) administravimo mokesčio, 12,47 Eur (dvylika eurų ir 47 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 194,74 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (693,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,17 Eur (septyniolika eurų ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.