Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. atsakovas V. J. ir UAB „Credit Service“ (pradinė kreditorė) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9846597002 dėl 150 Eur vartojimo kredito suteikimo. 2019 m. balandžio 18 d. buvo pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. CS9846597002, kuria atsakovui suteiktas papildomas vartojimo kreditas 800 Eur. Bendra vartojimo kredito suma sudarė 950 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas ir administravimo mokestį. Bendra kredito gavėjo mokama suma buvo 1 781,03 Eur. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl 2021 m. balandžio 28 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė ir pradinė kreditorė sudarė Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20-09-04/20-50-07, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusį atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovas sutiko su ieškinio reikalavimu dalyje dėl negrąžinto kredito, administravimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, tačiau prašė priteistinos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011).

19. Apeliantas skunde nurodo, kad sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis, yra neteisinga, kadangi teismas neturėjo pakankamai įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį, išlaikomus vaikus, o atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, nes nežinojo, kad tokie duomenys yra būtini. Apeliantas taip pat nurodo, kad dokumentus teikia su apeliaciniu skundu. Atsakovo teigimu, visos jam priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas iš karto reikštų, kad jis ir jo šeima liktų be lėšų būtiniausioms reikmėms. Atsakovo šeimos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki – atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, yra vienintelis dirbantis, gauna 600 – 700 Eur darbo užmokestį, yra sumokėjęs 100 Eur iš priteistos sumos. Atsakovo prašymas leisti skolą sumokėti dalimis per keturis mėnesius leis jam įvykdyti teismo sprendimą. nėra siekis išvengti atsakomybės, o tik noras geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą.

20. Teismas, netenkindamas atsakovo prašymo, sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį; byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą; atsakovas neatliko nei vienos įmokos įsiskolinimui padengti nei iki ieškinio pateikimo dienos, nei po ieškinio pateikimo teismui, nors teismui deklaruoja norą atsiskaityti su ieškove dalimis; prieš prisiimant turtinius įsipareigojimus, kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes ir neperkelti finansinių nesėkmių ir iš to kylančių pasekmių kreditorei.

21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos tesimo argumentais bei padarytomis išvadomis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindo nebuvimo ir jų detaliai nekartoja. Byloje atsakovas buvo aktyvus, gavęs ieškinį, 2024 m. liepos 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko su ieškinio reikalavimu dalyje dėl skolos, administravimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, keturių mėnesių laikotarpiui. Atsakovas kartu su atsiliepimu nepateikė jo nurodytas atsiliepime į ieškinį patvirtinančių rašytinių įrodymų apie tai, kad jo materialinė padėtis, išlaikytinių turėjimas neleidžia sumokėti visos skolos iš karto. 2025 m. sausio 2 d. nutartimi teismas, skirdamas bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, atsakovui pareiškus, kad posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos būklės, pasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovas atstovavimu nepasirūpino, skolos mokėjimų neatliko, sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir aplinkybių apie savo finansines galimybes sumokėti neginčijamą skolą nenurodė. Iš ieškovės 2025 m. sausio 21 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas du kartus (2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2022 m. spalio 18 d.) buvo susitaręs su ieškove dėl skolos mokėjimo dalimis po 50,00 Eur, tačiau nesumokėjo nė vienos įmokos. Iš atsakovo byloje pateiktų darbo užmokesčio mokėjimo lapelių nustatyta, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios, nors yra kintamo dydžio, tačiau viršija 1 MMA dydį. Bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau kaip vienerius metus laiko, tačiau atsakovas, nors dirbo ir gavo pajamas bei sutiko su ieškovės reikalaujamu priteisti skolos jos dydžiu, skolos ieškovei mokėti nepradėjo. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėjo įvertinti atsakovo turtinę padėtį kaip sunkią, nustatyti kitas atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo jo neišdėsčius. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Nurodytais motyvais apelianto skundo argumentai laikomi nepagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažymi kad teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė argumentus ir padarė išvadą dėl reikalavimo priteisti 194,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) netenkinimo, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje, nors nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, įrašė ir priteisiamą 194,74 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą, kas akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėtų išspręsti CPK nustatyta tvarka bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, pasibaigus apeliaciniam procesui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.