- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- I-2955-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01386-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.9Mokestiniai ginčai
- 1.9.1Gyventojų pajamų mokestis
- 1.9.2Pelno mokestis
- 1.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos A. S. įmonės atstovams A. S. ir A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. įmonė pateikė teismui skundą, kurį 2015-04-13 patikslinusi prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2014-08-12 sprendimą Nr. (48)-FR0682-492, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-11-14 sprendimą Nr. 69-140 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-02-06 sprendimą Nr. S-16 (7-241/2014) (b. l. 1–18, 73–91).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių AVMI atliko mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, kurio metu papildomai apskaičiavo 145 380 Lt mokesčių. VMI 2014-11-14 sprendimu Nr. 69-140 ir MGK 2014-02-06 sprendimu Nr. S-16 (7-241/2014) netenkino pareiškėjos skundų. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius tinkamai neįformino kasos aparatų kontrolinės juostos paėmimo fakto, t. y. nebuvo surašytas dokumentų paėmimo aktas. Mano, jog buvo pažeistos dokumentų paėmimo taisyklės ir tvarka, sudarytos prielaidos nepagrįstiems teiginiams ir nepagrįstoms išvadoms priimti. Pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus teiginiai, jog A. S. 2007 m. iš fizinio asmens gauta paskola nėra įforminta notarine forma ir jis šios gautos paskolos nėra deklaravęs, yra nepagrįsti. Paaiškino, kad informacija apie gautas paskolas mokesčių administratoriui turi būti teikiama apie 2012 metais ir vėlesniais metais sudarytus sandorius. Paskolos sandorio sudarymo metu (2007 m.) A. S. prievolės teikti mokesčių administratoriui informaciją apie gautas paskolas nebuvo.
Pareiškėja mano, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo aktuose išdėstyti teiginiai, jog pareiškėja buvo tik priedanga gauti neapskaitytas pajamas, o, suteikus įmonei paskolą iš tariamai paskolintų fizinio asmens lėšų, susigrąžinti neapskaitytas pareiškėjos pajamas kaip įmonės grąžinamas paskolas. Pažymi, jog šie teiginiai nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, vadovautasi tik prielaidomis, nesiimta visų galimų priemonių išsamiam patikrinimui atlikti. Mano, jog vien tai, kad veikla nebuvo pelninga, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo naudojamasi, siekiant mokestinės naudos. Pareiškėja pažymi, kad MGK, teigdama, jog tai, kad pareiškėjos dalyviai į nuostolingą verslą investavo ženklias sumas, sudaro rimtą pagrindą abejoti ūkio subjekto deklaruojamų veiklos rezultatų tikrumu, neatlikusi išsamios pareiškėjos veiklos specifikos analizės, daro nepagrįstas ir neteisingas prielaidas. Teigia, kad Šiaulių AVMI argumentas, jog ta pačia veikla užsiimančių fizinių asmenų pajamos 3 kartus viršija išlaidas, yra nepagrįstas.
Pareiškėja teigia, jog mokesčių administratoriaus nuomonė, kad atlyginimų dydžiai buvo nustatomi formalūs, siekiant mokestinės naudos, yra nepagrįsta. Teigia, kad atlyginimai buvo mokami, atsižvelgiant į rinkos situaciją, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, kad pareiškėjos vadovui nėra žinomi atvejai, jog vairuotojai sistemingai neapskaito gaunamų pajamų. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos vadovas nebuvo supažindintas su atsitiktinių keleivių pateikta Šiaulių AVMI filmuota medžiaga. Pažymėjo, kad MGK sprendime konstatavo, jog prielaida dėl galimo neapskaitytų pajamų dydžio, preziumuojant, jog galima vežti 15 sėdinčių keleivių, nėra tiksli, nors ir negali būti visiškai atmestina. Teigia, kad, neturint konkrečių įrodymų, toks MGK situacijos traktavimas vertinamas itin kritiškai. Nurodė, kad nėra aišku, kaip mokesčių administratorius apskaičiavo kilometro kainą 2011-2012 m., kokius duomenis naudojo. Mano, jog Šiaulių AVMI atliktas skaičiavimas yra klaidingas, daromos išvados neatitinka realių faktinių aplinkybių ir jomis negali būti vadovaujamasi mokestiniame ginče. Teigia, kad realų darbo metu nuvažiuotų kilometrų skaičių atspindi pareiškėjos mokesčių administratoriui pateikti kelionės lapai ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai.
Pareiškėja nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėjos pateikti EKA kvitai ar kiti pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai neatspindi realiai uždirbtų pareiškėjos pajamų. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja atliko mokėjimus vairuotojams už jų asmeninėmis lėšomis įsipiltą kurą. Nurodo, kad kuras buvo perkamas iš veiklos vykdymo metu surinktų pinigų, t. y. pareiškėjos lėšų, kurios buvo kompensuojamos A. S. lėšomis.
Pareiškėja nurodė, kad patikrinimo metu mokesčių administratorius taikė ekonominių modelių metodą. Mano, kad pasirinktas metodas yra netinkamas, naudoti netikslūs duomenys. Nurodė, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomus mokesčius pagal jo atliekamą įvertinimą, kaip pirminės informacijos šaltiniu rėmėsi vairuotojų nustatytų pažeidimų faktais. Teigia, jog šie pavieniai administracinių teisės pažeidimų protokolai už įvairius pažeidimus surašyti vairuotojams kaip atskiriems fiziniams asmenims, o ne pareiškėjai, todėl šis informacinis šaltinis neturėjo būti vertinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad iš mokestinėje byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja pirminių dokumentų (kasos pajamų orderių), kuriais būtų įformintas grynųjų pinigų iš atskaitingų asmenų (vairuotojų) perdavimas pareiškėjai (jos savininkui) nepateikė. Priešingai, pagal byloje pateiktus dokumentus matyti, kad pinigų įnešimas į kasą buvo forminamas ne atskaitingų asmenų (vairuotojų) vardu, o pareiškėjos savininko vardu. Pareiškėjos darbuotojai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pinigus atiduodavo savininkui, tačiau neįformino apskaitos dokumentų. Teigia, kad pareiškėja neapskaitė visų pajamų, kadangi dokumentų, kurie pagrįstų, kiek pajamų buvo priimta iš atskaitingų asmenų, nepateikė (b. l. 98–101).
Nurodo, kad mokestinėje byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos daromus pažeidimus – piniginių dokumentų už pervežimo paslaugas neišdavimas, nustatytas pinigų perteklius, keleivių vežimas be taksometro ir pan. 2012 m. taksi automobiliai nuvažiavo 11 160 km mažiau nei 2011 m., tačiau pareiškėja už keleivių vežimo paslaugas 2012 m. gavo 63 349 Lt pajamų daugiau nei 2011 m. Mano, kad pateikti EKA kvitai ar kiti pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai neatspindi realiai uždirbtų pareiškėjos pajamų. Teigia, kad kelionės lapuose esantys duomenys yra fiksuoti formaliai ir neatitinka įprastų verslo sąlygų. Nors pareiškėja skunde išreiškė abejones dėl VMI apskaičiuotos 1 km taksi paslaugų kainos, tačiau tokios kainos buvo nustatytos pagal pareiškėjos dokumentus (kelionės lapus), kuriuose nurodomos kainos teikiant taksi paslaugas, o ne automobilį naudojant asmeniniais tikslais, pravažiuotų kilometrų skaičius, kuriam pagal kuro nurašymo aktus yra nurašomas kuras kaip naudojamas ūkio subjekto veikloje. Nurodė, kad, vadovaujantis pareiškėjos darbuotojų paaiškinimais, pagal kasos išlaidų orderius pareiškėjos savininkui išmokėtos piniginės lėšos patirtoms kuro išlaidoms kompensuoti buvo pripažintos A. S. apmokestinamosiomis pajamomis ir apmokestintos GPM.
Pažymėjo, kad pareiškėja neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo dėl apskaitos registrų ir kasos aparatų kontrolinių juostų tinkamo įforminimo, todėl mokesčių administratorius nevertino kasos aparato kontrolinių juostų, pateiktų kartoninėje dėžėje su atskiromis popieriaus juostų dalimis – atkarpomis. Teigia, kad pareiškėja, apskaičiuodama mokesčius, į tikrinamojo laikotarpio PVM ir PM deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas ir apskaitą tvarkė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, todėl pajamos, PVM ir PM už tikrinamąjį laikotarpį buvo apskaičiuotos pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. 1 d. nuostatas, taikant ekonominių modelių metodą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nesutinka su mokesčių administratoriaus teigimu, kad įmonės vairuotojai kurą pylė ir apmokėjo savo lėšomis. Pažymėjo, kad kontrolines juostas mokesčių administratoriui pateikė sulankstytas bei sudėtas į dėžę. Teigia, kad kontrolinės juostos buvo sunumeruotos, kasos aparatas jas sunumeruoja automatiškai, numeracija yra nuosekli. Nurodė, kad mokesčių administratorius nesurašė kontrolinių juostų poėmio akto. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepateikė pareiškėjos atstovams filmuotos medžiagos, įrodančios, kad pareiškėjos darbuotojai darbus atliko neteisėtai. Pažymėjo, kad pajamos 2012 m. padidėjo dėl to, kad keitėsi darbuotojų darbo valandos, buvo nuvažiuota daugiau kilometrų, be to, buvo padidintas įsėdimo mokestis bei 1 km kaina. Nurodė, kad pareiškėjos savininkas per visą pareiškėjos veiklos laikotarpį nė karto nebuvo baustas.
Teismo posėdyje atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 107)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių AVMI 2014-04-09 raštu Nr. FR0773-126 pavedė patikrinti pareiškėjos MAĮ 13 str. nustatytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (MGK byla, t. 1, b. l. 73–75). Šiaulių AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, surašė 2014-06-06 patikrinimo aktą Nr. FR0680-434 (toliau – ir 2014-06-06 Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 145 380 Lt mokesčių, iš jų: 27 591 Lt pelno mokesčio, 79 644 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 38 145 Lt gyventojų pajamų mokesčio (MGK byla, t. 1, b. l. 50–61). Šiaulių AVMI 2014-08-12 sprendimu Nr. (48) FR0682-492 patvirtino 2014-06-06 Patikrinimo aktą, nurodydama pareiškėjai sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, be minėtų, šias papildomas sumas: 4 772,69 Lt PM delspinigių ir 2 759 Lt PM baudą, 18 638,32 Lt PVM delspinigių ir 7 964 Lt PVM baudą, 8 776,96 Lt GPM delspinigių ir 3 814 Lt baudą (MGK byla, t. 1, b. l. 44–48). Pareiškėja 2014-09-09 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Šiaulių AVMI 2014-08-12 sprendimo Nr. (48) FR0682-492 (MGK byla, t. 1, b. l. 24–37). VMI 2014-11-14 sprendimu Nr. 69-140 patvirtino Šiaulių AVMI 2014-08-12 sprendimą Nr. (48)-FR0682-492 ir pareiškėjos skundo netenkino (MGK byla, t. 1, b. l. 20–22). Pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių AVMI ir VMI ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, papildomai priskaičiuotais mokesčiais ir su jais susijusiomis sumomis, 2014-12-03 pateikė skundą MGK (MGK byla, t. 1, b. l. 2–15). MGK 2015-02-06 priėmė sprendimą Nr. S-16 (7-241/2014) dėl Pareiškėjo 2014-12-03 skundo, nusprendė pakeisti VMI 2014-11-14 sprendimo Nr. 69-140 dalį dėl nurodymų sumokėti PVM, PM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas, t. y. vietoj nustatytų sumokėti sumų nustatyti pareiškėjai sumokėti 5 131 Eur PM, 927 Eur PM delspinigius ir 513 Eur PM baudą, 19 063 Eur PVM, 4 460 Eur PVM delspinigius ir 1 906 Eur PVM baudą (MGK byla, t. 3, b. l. 209–227). MGK sprendime Nr. S-16 (7-241/2014) nusprendė patvirtinti VMI 2014-11-14 sprendimo Nr. 69-140 dalį, kuria pareiškėjai nustatyta sumokėti 11 047 Eur GPM, 2 541 Eur GPM delspinigius, 1 104 Eur GPM baudą.
Mokestinio ginčo esmė – ar pagrįstai mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjai mokėtinus mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, konstatavęs, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, neapskaitė visų gautų pajamų.
Ginčijamus mokesčius mokesčių administratorius pareiškėjai apskaičiavo, remdamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, kurios suteikia teisę mokesčių administratoriui mokėtiną atitinkamo mokesčio sumą apskaičiuoti ne pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytą tvarką, o pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. Byloje, visų pirma, vertintina, ar mokesčių administratorius pagrįstai mokestiniame ginče mokėtinus mokesčius bei susijusias sumas apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 str.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 4.1 p. nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais).
Pareiškėja teismui pateikė V. A., V. S., R. E. ir A. S. paaiškinimus, kuriuose jie nurodė, kad pareiškėjos vadovas A. S. grąžindavo jiems už kurą išleistus pinigus, tačiau minėtų aplinkybių Šiaulių AVMI nenurodė, nes to nebuvo klausiama (b. l. 61–64). Pažymėtina, kad R. E. Š. AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad kelionės žiniaraščiuose pateiktos nedidelės sumos, lyginant su nuvažiuotu atstumu, nes buvo didelės kuro ir remonto išlaidos (MGK byla, t. 1, b. l. 81). Pažymėtina, kad R. E. Š. AVMI ir teismui pateikti paaiškinimai yra neišsamūs, R. E. nenurodė, kada A. S. grąžindavo pinigus už kurą, kokiu būdu A. S. atsiskaitydavo su vairuotojais, kodėl kelionės žiniaraščiuose nebuvo pateikiama informacija, kiek pinigų kiekvienos kelionės metu išleidžiama kurui. Taip pat pažymėtina, kad V. A., V. S., R. E., A. S. pateikti paaiškinimai iš esmės prieštarauja kitiems Šiaulių AVMI pateiktiems pareiškėjų darbuotojų paaiškinimams, kuriuose jie nurodė, kad A. S. neapmokėdavo kuro išlaidų ir darbuotojų atlygį sudarydavo iš keleivių gautos lėšos atėmus išlaidas, patirtas kurui apmokėti(žr. pvz. MGK byla, t. 1, b. l. 80). Taip pat pažymėtina, kad V. A., V. S., R. E. ir A. S. paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad jų nebuvo klausiama, ar A. S. atsiskaitydavo už kurą, vertintina kaip nereikšminga, nes V. A., V. S., R. E. ir A. S., Šiaulių AVMI pateikdami paaiškinimus, ne tik galėjo paaiškinti tai, kas buvo klausiama, bet ir savo iniciatyva išdėstyti kitas, mokestiniame ginče svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teismas byloje pateiktus V. A., V. S., R. E. ir A. S. paaiškinimus vertina kritiškai.
Patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad vairuotojai nefiksuodavo, jog veža keleivius, pareiškėja nepateikė tam tikrų laikotarpių dispečerių pokalbių įrašų, pradėjus pareiškėjos veiklos stebėseną, jos maršrutinių automobilių mėnesinės pajamos išaugo daugiau nei 10 % (MGK byla, t. 3, b. l. 64–66). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos dispečerinėje dirbo Roberta Daknienė, su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Šiaulių apygardos teismas 2013-03-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-133-309/2013 byloje už šį pažeidimą A. S. skyrė 3 000 Lt baudą (MGK byla, t. 1, b. l. 95–98). Anksčiau nurodyta, kad vairuotojai taip pat dirbdavo ne darbo metu. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir buhalterinės apskaitos dokumentuose darbuotojams priskaičiuotas darbo užmokestis neatitinka tikrovės.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja Šiaulių AVMI pateikė 2012 metų kasos aparatų kontrolines juostas. Šiaulių AVMI 2014-09-09 rašte Nr. (41.2.)S-10345 pareiškėjai nurodė, kad ji pateikė nesunumeruotas, neįrištas kasos aparatų kontrolines juostas, todėl jos nebuvo vertintos ir išaiškino pareiškėjai teisę atsiimti pateiktas kasos aparatų kontrolines juostas (MGK byla, t. 3, b. l. 157). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nevertino pateiktų kasos aparatų kontrolinių juostų. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo galimybę atsiimti mokesčių administratoriui pateiktas kasos aparatų juostas, tačiau kasos aparatų kontrolinių juostų teismui nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybių dėl kasos aparatų kontrolinių juostų vertinti kitaip, nei mokestinėje byloje vertino mokesčių administratorius.
Iš mokestinio ginčo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos vadovas nuo 2008-01-15 iki 2011-12-30 asmeninėmis lėšomis dengė pareiškėjos nuostolingą veiklą (MGK byla, t. 3, b. l. 123–132). Iš VMI Atrankos ir paramos auditui departamento V skyriaus 2013-01-10 išvados matyti, kad pareiškėjos vadovo A. S. išlaidos laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. viršijo pajamas 39 151 Lt suma (MGK byla, t. 3, b. l. 188–193). VMI Atrankos ir paramos auditui departamento V skyriaus 2013-01-10 išvada ir mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. S. dengti pareiškėjos nuostolingos veiklos neturėjo finansinių galimybių. Vadovaujantis ekonominio pagrįstumo principu, galima teigti, kad nuostolinga veikla gali būti tik tam tikrais įmonės egzistavimo laikotarpiais. Situacija, kai nuostolinga įmonės veikla trunka ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2007 m. iki 2012 m., o ūkio subjekto vadovas deklaruoja investuojantis į verslą gana ženklias piniginių lėšų sumas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad A. S. galėjo ankstesniais mokestiniais laikotarpiais sutaupyti lėšas piniginiams įnašams pareiškėjos nuostolingai veiklai dengti ar šias lėšas valdyti kitu teisėtu pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad A. S. dengė pareiškėjos nuostolingą veiklą iš pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų.
Nustatytos faktinės aplinkybės (buvusių bendrovės darbuotojų paaiškinimai, nustatyti netinkami darbo apskaitos tvarkymo faktai, duomenys apie pareiškėjos vadovo asmenines lėšas, stoka atitinkamų iš pareiškėjos turėjusių būti pateiktų dokumentų ir kt.) sudaro įrodymų visumą, kuri leidžia tvirtinti, jog tikrintu mokesčių laikotarpiu pareiškėja gavo pajamų, kurių neapskaitė ir nuo jų nesumokėjo privalomų mokesčių. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėja gavo daugiau apmokestinamųjų pajamų negu oficialiai yra nurodžiusi, pripažintina įrodyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Teismas vertina, kad dėl netinkamai apskaitomų buhalterinių dokumentų mokesčių administratorius mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdė ir / ar netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestines prievoles ir kitas susijusias sumas, pagrįstai taikė MAĮ 70 str. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos mokestiniame ginče pateikti duomenys nėra tikslūs, neatitinka faktinių įmonės pajamų ir išlaidų. Teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos veikla neatitinka verslo logikos, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos pateiktais duomenimis.
Šiaulių AVMI pareiškėjos neapskaitytų pajamų sumą apskaičiavo, taikydama Taisyklių 6.3.6 p. nustatytą ekonominių modelių metodą. Iš mokestinio ginčo bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas neapskaitytų pajamų sumas, vertino pareiškėjos pateiktus duomenis, pareiškėjos darbuotojų paaiškinimus, nustatytus pažeidimus, įvertino automobilių pajamų ir išlaidų struktūras (MGK byla, t. 3, b. l. 146–148) bei kitus byloje esančius duomenis.
Pareiškėja skunde nurodė, kad buvo taikomas netinkamas metodas, remtasi netinkamais ir nepatikimais šaltiniais. Pagal Taisyklių 6.2, 6.3, 28, 29 p. mokesčių administratorius mokesčių sumas gali apskaičiuoti, remdamasis ekonomikos–finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos jis parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. Toks metodų, nustatytų Taisyklėse, pobūdis lemia, kad jų taikymas, o tuo pačiu ir mokesčių, remiantis jais, apskaičiavimas yra susiję su specialių žinių panaudojimu bei pritaikymu.
Pagal įrodymų vertinimo taisykles duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 57 str. 2 d., 61–63 str.) (LVAT 2014-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1219/2014). Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus taikytu metodu, turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė ekonominio modelio metodą, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių mokesčių administratoriaus apskaičiuotus mokesčius (ar su juo susijusias sumas) paneigiančių objektyvių įrodymų. Pareiškėja skunde abstrakčiai nurodė, kad mokesčių administratorius rėmėsi netinkamais duomenis, tačiau jos nurodytos aplinkybės dėl pasikeitusių tarifų ir vykdytos komercinės veiklos aplinkybių iš esmės nėra pagrįstos mokestinėje byloje esančiais duomenimis, todėl vertintinos kaip nepatikimos ir neišsamios, nepaneigiančios mokesčių administratoriaus taikyto metodo teisingumo ir išsamumo. Taip pat pažymėtina, kad anksčiau teismo konstatuotos aplinkybes dėl pareiškėjos netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos ir sistemingų pažeidimų, apskaitant už suteiktas paslaugas gautas lėšas, šiuos pareiškėjo argumentus paneigia.
Pažymėtina ir tai, kad, atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais (LVAT 2010-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-635/2010). Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų.
Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016, LVAT 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-318/2012). Todėl įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė mokesčių administratoriaus apskaičiuotų neapskaitytų pajamų (ir kitų susijusių sumų) ir neįrodė savo teiginių teisingumo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios pagrindžia mokesčių administratoriaus pasirinkto ekonominių modelių metodo taikymo būtinumą bei išsamumą.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus ir paaiškinimus. MAĮ 139 str. 1 dalyje nustatyta, kad, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pareiškėjai paskirtos minimalaus 10 proc. dydžio baudos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius, skirdamas baudas, atsižvelgė į pareiškėjos elgesį mokestinio patikrinimo metu, baudų dydis atitinka teisinį reglamentavimą.
Byloje nekeliamas klausimas dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio, teismui pagal byloje surinktą medžiagą nekyla abejonių dėl šių sumų pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti PVM, PM ir GPM ir su jais susijusios sumos. Prašomi panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-12 sprendimas Nr. (48)-FR0682-492, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-11-14 sprendimas Nr. 69-140 toje dalyje, kurioje jis pripažintas teisėtu ir pagrįstu, išnagrinėjus šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-06 sprendimas Nr. S-16 (7-241/2014) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde pateiktais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. įmonės skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.