Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. P. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovo A. P. atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

nedalyvaujant ieškovei S. P., atsakovui A. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovui A. P., institucija teikiantį išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais: 2004-04-30 ieškovė S. P. ir atsakovas A. P. išsituokė, judviejų dukros G. P. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su ieškove bei iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai po 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur, nuo 2003-07-01 iki jai sukaks pilnametystė. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, dukra nuo 2012-09-03 mokosi (duomenys neskelbtini) bendruomenės vidurinėje mokykloje, 10 klasėje, jai šiuo metu 15 metų. Ieškovė dirba Londone nuo 2008-07-01 (duomenys neskelbtini), metinis darbo užmokestis yra 10300 GBP, t. y. 13179,78 Eur. Lietuvoje 2014-12-30 ji paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir ½ dalį žemės sklypo, 4,2000 dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių neturi. Dukters G. poreikiai yra labai pasikeitę, t. y. padidėję, 2003 m. priteistas išlaikymas iš atsakovo yra du kartus mažesnis nei minimalus išlaikymas ir netenkina jos būtiniausių poreikių. Vienai ieškovei išlaikyti dukrą yra sunku. Skaičiuojant vidutinius (būtiniausius) dukters poreikius per mėnesį jai reikia skirti ne mažiau kaip 300,00 Eur: maistas – 120,00 Eur, higienos priemonės – 14,00 Eur, būsto išlaikymo mokesčiai – 40,00 Eur, vaistai, vitaminai – 7,00 Eur, kanceliarinės prekės – 6,00 Eur, dienpinigiai – 50,00 Eur, ekskursijos – 6,00 Eur, sezoninė apranga – 40,00 Eur, kosmetologinės paslaugos – 6,00 Eur, mobiliojo telefono papildymas – 3,00 Eur, draugų gimtadieniai, laisvalaikis – 10,00 Eur. Dėl išvardintų priežasčių ieškovė prašo teismo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 150,00 Eur nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2015-11-20 iki dukrai sukaks pilnametystė, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

Institucija teikiantį išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2015-12-22 pateikė teismui Išvadą (b. l. 30-31) dėl ieškovės S. P. ieškinio atsakovui A. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje nurodė, kad jei atsakovas nepateiks priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, Skyrius pritars S. P. ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dukrai G. P..

Teismo posėdžio metu ieškovės S. P. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad prašomas išlaikymas šiuo metu daugiausiai orientuotas į vaiko maitinimąsi ir sveikatą ir yra netgi mažesnis nei minimali alga. Daugiau nepilnamečių vaikų ieškovė neturi. Kadangi ieškovė patyrė papildomas išlaidas dėl atsakovo pareikšto priešieškinio, t. y. atvyko kartu su dukra iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą teismo medicininei DNR ekspertizei atlikti, prašė priteisti iš ieškovo atsakovei susidariusias išlaidas: 180,00 Eur buto nuomai, kadangi ieškovės paveldėtame name šiuo metu galimybės gyventi nėra dėl išjungto šildymo bei vandens; 39,00 Eur automobilio nuomai, neprideda degalų kainos, o važiuojant traukiniu ir troleibusu suma būtų analogiška; 240,00 GBP, t. y. 309,00 Eur už ieškovės praleistas darbo dienas, kadangi ekspertizė atliekama tik darbo dienomis, todėl ieškovė 2016-02-17 su dukra atvyko į Lietuvą, 2016-02-18 atlikta ekspertizė ir 2016-02-19 išvyko; 247,78 Eur už lėktuvo bilietus; 30,99 GBP t. y. 39,33 Eur automobilio stovėjimo Londone oro uosto aikštelėje išlaidas – kelionė viešuoju transportu kainuotų 32,00 GBP t. y. 41,60 Eur. Viso – 815,11 Eur, atstovavimo išlaidų priteisti neprašė.

Ieškovė S. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą ji informuota tinkamai, jos interesus byloje atstovavo advokatė Laimutė Leonavičienė.

Atsakovas A. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą jis informuotas tinkamai, jo interesus byloje atstovavo advokatas Alferd Sokolovski.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 145-146).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. P. ir atsakovo A. P. dukra (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) šalys išsituokė (b. l. 11), judviejų dukros G. P. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su ieškove. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2003-07-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-617-01/2003 priteisė išlaikymą iš atsakovo A. P. dukrai G. P. po 200,00 Lt t. y. 57,92 Eur, nuo 2003-07-01 iki jai sukaks pilnametystė (b. l. 18). Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-28 sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. P. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2015-11-20 iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametei dukrai skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jos pilnametystės paskiriant S. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str. 1-2 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, kadangi dukters poreikiai yra labai pasikeitę, t. y. padidėję, 2003 m. priteistas išlaikymas iš atsakovo yra du kartus mažesnis nei minimalus išlaikymas ir netenkina jos būtiniausių poreikių. Be to, vienai ieškovei išlaikyti dukrą yra sunku.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės dukters G. P. poreikiai per beveik 13 metų, t. y. nuo 2003-07-28, kai jai buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, labai pasikeitė – žymiai išaugo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų – G. P. šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje kartu ieškove, jai šiuo metu 15 metų, nuo 2012-09-03 ji mokosi(duomenys neskelbtini) bendruomenės vidurinės mokyklos 10 klasėje (b. l. 8-9). Taigi šalių dukters G. P. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų nei 2003 metais. Nepilnametei G. P. pagal jos amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jos protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 350,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. P. dirba Londone nuo 2008-07-01(duomenys neskelbtini), metinis jos darbo užmokestis yra 10300 GBP t. y. 13179,78 Eur (b. l. 12-17). 2014-12-30 ji paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, 4,2000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23). Transporto priemonių Lietuvoje neturi (b. l. 19).

Ieškovė S. P. ieškinyje nurodė, o teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė patvirtino, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 150,00 Eur, pradedant mokėti nuo 2015-11-20 iki dukters pilnametystės, motyvuodama tuo, kad nepilnametės G. P. poreikiai dėl jos amžiaus yra išaugę: šiuo metu nepilnametei reikia daug papildomų lėšų jos augimui ir auklėjimui, ieškovei vienai patenkinti pasikeitusius dukters poreikius yra sunku. Ieškovė nurodė, kad skaičiuojant vidutinius (būtiniausius) dukters poreikius per mėnesį jai reikia skirti ne mažiau kaip 300,00 Eur: maistas – 120,00 Eur, higienos priemonės – 14,00 Eur, būsto išlaikymo mokesčiai – 40,00 Eur, vaistai, vitaminai – 7,00 Eur, kanceliarinės prekės – 6,00 Eur, dienpinigiai – 50,00 Eur, ekskursijos – 6,00 Eur, sezoninė apranga – 40,00 Eur, kosmetologinės paslaugos – 6,00 Eur, mobiliojo telefono papildymas – 3,00 Eur, draugų gimtadieniai, laisvalaikis – 10,00 Eur.

Atsakovas A. P. savo atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. pripažino, kad iki šiol priteista išlaikymo suma iš tiesų yra per maža, nurodė, kad sutiktų mokėti 100,00 Eur išlaikymą. Byloje esančios 2015-12-03 Pažymos apie savininko asmeniniams poreikiams išmokėtas sumas Nr. 15/12/03/1 (b. l. 43) duomenimis atsakovas turi individualią įmonę (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos per mėnesį sudaro nuo 300,00 iki 325,00 Eur per mėnesį. Be to, atsakovui A. P. nuo 2003-12-01 yra išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad asmeninės nuosavybės teise jis turi: 1,8142 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), 479,00 Eur vidutinės rinkos vertės (b. l. 45-46, 57); ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – ½ dalies nekilnojamųjų daiktų bendra vidutinė rinkos vertės 1367,00 Eur (b. l. 47-49, 58-61); 3 kambarių 62,12 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5040,00 Eur rinkos vertės (b. l. 50), 0,1900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur vidutinės rinkos vertės (b. l. 51-52); 315,47 kv. m. sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatį (duomenys neskelbtini), 735,00 Eur vidutinės rinkos vertės (b. l. 53-54); 0,1800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), Kruonis, 177,00 Eur vidutinės rinkos vertės (b. l. 55-56). Bendra turimo nekilnojamojo turto vertė yra 9008,00 Eur. Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. P. (Santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 40) A. P. turi automobilį VW Caravelle 2000,00 Eur vertės (b. l. 62). Taip pat iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus – sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 41) ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 158).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos 2015-12-01 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (toliau – Aktas) (b. l. 33) matyti, kad atsakovas A. P. kartu su šeima gyvena jo motinai A. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamas plotas – 240,00 kv. m., 8 kambariai, namas geros būklės, baldai kokybiški, buitis gera, sąlygos gyventi šeimai tinkamos.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į šalių dukters G. P. amžių, bendruosius ir specialiuosius poreikius bei jos interesus, į tai, kad praėjo beveik 13 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnametės G. P. poreikiai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas A. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, ne tik gauna pastovias pajamas iš individualios įmonės, bet kartu turi nekilnojamojo turto. Nors atsakovo atstovas advokatas Alfred Sokolovksi teismo posėdyje teigė, kad nekilnojamasis turtas jokių realių pajamų atsakovui neduoda, tačiau iš byloje esančių nustatytų faktų, tokių kaip atsakovo gyvenimas motinai priklausančiame name, pačiam nuosavybės teise turint butą, ½ gyvenamojo namo, taip pat turint jam išduotą ūkininko pažymėjimą leidžia teigti, kad galimai atsakovas gauna papildomas pajamas, nors tokių duomenų neteikia. Pažymėtina, nors atsakovas turi ir kitų išlaikytinių – du nepilnamečius vaikus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė, t. y. jų nepilnametės dukters gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė dukrai teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą viena. Tuo tarpu atsakovo sutuoktinė J. P. taip pat dirba ir gauna pastovias pajamas, ką patvirtina byloje esantis Sodros duomenų bazės išrašas (b. l. 34). Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo sutuoktinė iki gimdymo gaudavo apie 400,00 Eur „į rankas“. Byloje esanti medicininė pažyma (b. l. 42) bei vaiko gimimo liudijimas (b. l .158) patvirtina, kad atsakovo žmona šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, kurios apmokamos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar jo sutuoktinės nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui ir jo sutuoktinei dirbti ir gauti pajamas, ir pats atsakovas teismui tokių duomenų nepateikė. Todėl atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2015-11-20) iki nepilnametės G. P. pilnametystės privalo mokėti jai išlaikymą 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnametei G. P. 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų mokėti 33,15 Eur ((150,00 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 33,15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.).

Patenkinus ieškovės S. P. ieškinį iš atsakovo A. P. taip pat priteistinos 3,36 Eur (b. l. 2) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Atsakovas bylos eigoje pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (b. l. 63-64), kurio pagrindu buvo nustatyta, kad nepilnametė G. P. yra atsakovo A. P. dukra (Ekspertizės aktas Nr. ES 39/2016(01) b. l. 105-108), tačiau vėliau priešieškinio atsisakė (b. l. 157) ir atsisakymą teismas protokoline nutartimi priėmė (b. l. 160) bei civilinę bylą toje dalyje nutraukė. CPK 94 str. 1 d. numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. pripažino, kad ieškovė patyrė papildomų išlaidų būtent dėl priešieškinyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, ieškovė prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas sutiko padengti teismo medicininės DNR ekspertizės išlaidas bei ieškovės ir dukters kelionės lėktuvu išlaidas. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (b. l. 100) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pranešimo (b. l. 103) matyti, kad atsakovas padengė 304,10 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Suma už ieškovės ir dukters skrydžio bilietus iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ir atgal sudaro 247,78 Eur (192,38 GBP, b. l. 153-154), kurią atsakovas sutiko padengti, ką patvirtino jo atstovas byloje. Tačiau atsakovas nesutiko padengti: 180,00 Eur buto nuomos išlaidų, 39,00 Eur trumpalaikės transporto priemonės nuomos išlaidų, 240,00 Eur (309,00 GBP) už ieškovės praleistas darbo dienas, automobilio stovėjimo Londone oro uosto aikštelėje išlaidų – 39,33 Eur (30,99 GBP). Teismui akivaizdu, kad nurodytas išlaidas ieškovė patyrė, kuomet 2016-02-17 – 2016-02-20 kartu su nepilnamete dukra atvyko iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, kaip buvo pareikšta atsakovo priešieškinyje, t. y. dėl atsakovo veiksmų byloje. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per se nėra materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalyko prasme), tačiau nepaisant to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, turi būti pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Iš 2016-01-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties (b. l. 96-97) matyti, kad 2016 m. vasario 17-22 dienomis ieškovės S. P. dukra G. P. atostogavo, todėl būtent 2016-02-17 – 2016-02-20 šiomis dienomis ieškovė ir jos dukra atvyko į Lietuvą teismo medicininei DNR ekspertizei atlikti. Minėtu laikotarpiu ieškovė išnuomojo butą 3 paroms už 180,00 Eur, ką patvirtina į bylą pateiktas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas (b. l. 149). Ieškovės atstovė paaiškino, kad butą buvo reikalinga nuomoti, nes ieškovė neturėjo galimybės apsistoti jos paveldėtame name, nes jame nėra patogumų – atjungtas vandens tiekimas, šildymas. Taip pat iš į bylą pateiktos Trumpalaikės transporto priemonės nuomos sutarties – įgaliojimo (b. l. 150) matyti, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu nuomojosi automobilį, kurio nuoma kainavo 39,00 Eur. Trumpalaikės transporto priemonės nuomos sutartis – įgaliojimas nepasirašyta, tačiau sutartyje nurodyti ieškovės asmens duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad minėta sutartis iš tiesų galiojanti, be to, nurodyta automobilio nuomos suma atitinka protingumo kriterijų. Taip pat teismas sutinka su automobilio stovėjimo aikštelėje Londone išlaidomis 39,33 Eur (30,99 GBP) (b. l. 155-156), kurios susidarė, kaip paaiškino ieškovės atstovė, kadangi ieškovė nuo Stanstend oro uosto Londone gyvena toli, o kelionė viešuoju transporto būtų kainavusi 40,61 Eur (32,00 GBP) (bilieto kainą į vieną pusę – 8 GPN x 2 žmonės = 16 GPN, 16 GPN + 16 GPN = 32 GPN – bilieto kaina dviem žmonėm į abi puses 32 GPN), teismas laiko šias išlaidas būtinomis ir protingomis. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 309,00 Eur (240,00 GBP) už ieškovės praleistas darbo dienas (b. l. 151-152). Ieškovės atstovė nurodė, kad dokumentas, nurodantis ieškovės nemokamų atostogų faktą 2016-02-17 – 2016-02-19 laikotarpiu pateiktas teismui nepasirašytas, nes Didžiojoje Britanijoje tokio pobūdžio dokumentai pateikiami be parašo ar kitokio patvirtinimo. Tačiau su tokiu ieškovės atstovės paaiškinimu teismas nesutinka, kadangi kartu su ieškiniu teismui pateiktas dokumentas, nurodantis ieškovės darbo (duomenys neskelbtini) faktą (b. l. 12-14) yra pasirašytas, tuo tarpu aptariamas dokumentas dėl ieškovės nemokamų atostogų ne tik nėra pasirašytas, bet kartu nėra nurodytas ir asmuo, kuris jį išdavė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. P. ieškovei S. P. priteisina – 506,11 Eur (247,78 Eur už lėktuvo bilietus, 180,00 Eur buto nuomos išlaidos, 39,00 Eur automobilio nuomos išlaidos, 39,33 Eur automobilio stovėjimo aikštelėje Londone išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje reikalavimo netenkina.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003-07-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-617-01/2003 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo ieškinio pareiškimo dienos (2015-11-20) iki G. P. pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,14 Eur (trisdešimt tris eurus 14 ct) žyminio mokesčio ir 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų – 506,11 Eur (penkis šimtus šešis eurus 11 ct) S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą