Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. Z. apiplėšimas) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo I. K. apiplėšimas) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. V. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. J. V. Z. naudai vienas šimtas dvidešimt penki eurai turtinės žalos ir trisdešimt eurų neturtinės žalos atlyginimo. I. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. J. I. K. naudai penki šimtai eurų turtinės žalos ir vienas tūkstantis penki šimtai eurų neturtinės žalos atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymai priteisti iš D. J. išlaidas už gynėjų dalyvavimą teisme netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. J. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. birželio 2 d. apie 15 val. Vilniuje, P. Žvirkos g. 2, prie parduotuvės „Maxima“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia ranka sudavė vieną smūgį V. Z. iš nugaros į kaklą, griebė nukentėjusiajam už striukės ir pargriovė pastarąjį ant žemės, liepė atiduoti piniginę. Po to, gulinčiam V. Z. rankomis plėšė striukės vidinę kišenę ir pagrobė iš jos nukentėjusiajam priklausantį bendros 110 Eur vertės turtą: 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

D. J. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. birželio 13 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) pastato koridoriuje prie lifto, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo iš I. K. pinigų. I. K. nesutikus pinigų duoti, pradėjo tikrinti nukentėjusiojo priekines striukės kišenes, o I. K. bandant priešintis, vieną kartą dešine ranka trenkė į kairį skruostą. Po to, nukentėjusiajam bandant pasitraukti, sudavė kairės rankos alkūne į dešinę veido pusę bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui sugriebus I. K. už drabužių ir bendrais veiksmais pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, kartu su nenustatytu bendrininku, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir į galvą. Po to D. J. iš I. K. drabužių kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausantį bendros 500 Eur vertės turtą: 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 8“, iš piniginės 200 Eur grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendį: 1) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. Z. apiplėšimas) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); 2) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo I. K. apiplėšimas) pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti bausmę, nes paskirtoji bausmė per griežta; 3) atmesti nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį dėl 30 eurų neturtinės ir 125 eurų turtinės žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nurodoma, kad nusikalstamos veikos V. Z. atžvilgiu neįvykdė, todėl yra nuteistas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, neatsižvelgė į teismų praktiką, į jo parodymus, bylos aplinkybių visumą, vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir vertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistumus), todėl priėmė neteisingą sprendimą.

1.2. Pasak apelianto, jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku su nukentėjusiuoju V. Z. galėjo gerti alkoholinius gėrimus, tačiau neigė įvykdęs jo atžvilgiu apiplėšimą. Teismas vadovavosi nukentėjusiojo, liudytojos N. G. parodymais, kuri matė nukentėjusįjį nueinantį nuo pastato, matė paskui jį einantį kitą asmenį, girdėjo nukentėjusiojo šauksmą, matė jį su suplėšyta striuke ir matė nubėgantį asmenį, kurio neatpažino. Liudytoja A. K. patvirtino iš nukentėjusiojo žodžių žinanti, kad buvo atimta jo piniginė ir suplėšyta striukė, o nukentėjusiojo asmens dokumentą jai atidavė pažįstamas A. M., kuris teismo nebuvo apklaustas. Apeliantas sprendžia, kad teismas nesurinko pakankami duomenų, kad jis įvykdė plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu.

1.3. Skunde nurodoma, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų, jų pašalinti nėra galimybės, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamo asmens naudai.

1.4. Pasak apelianto, dėl plėšimo, įvykdyto nukentėjusiojo I. K. atžvilgiu, jam paskirta per griežta bausmė. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į visuomenės interesą ir teisingumo principą. Jis prisipažino padaręs šią veiką, labai galėjosi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, netaikė BK 64¹ straipsnio ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. Z.)

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde D. J. iš dalies nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas, nuteisdamas jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu), neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų nuteisė už šios nusikalstamos veikos padarymą, ir taip priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Taigi, nuteistojo D. J. skundas dėl šios veikos yra susijęs su įrodymų vertinimu, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas klaidų vertinant įrodymus ir pripažįstant D. J. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepadarė, surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su šiomis išvadomis iš esmės sutinka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. J. 2022 m. birželio 2 d. apie 15 val., Vilniuje, P. Žvirkos g. 2, prie parduotuvės „Maxima“, panaudojo smurtą nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu - tyčia ranka sudavė vieną smūgį V. Z. į kaklą, griebė nukentėjusiajam už striukės, pargriovė jį ant žemės, liepė atiduoti piniginę; gulinčiam V. Z. rankomis plėšė striukės vidinę kišenę ir pagrobė iš jos nukentėjusiojo 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų.

Nuteistojo D. J. kaltę pagrindžia visų pirma nukentėjusiojo V. Z. nuoseklūs parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusysis patvirtino jo atžvilgiu vartoto smurto faktą ir tai, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo būtent D. J..

1.5. 2022 m. birželio 6 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1) užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Z. nurodė, kad nepažįstamas vyras smogė jam į nugarą, jis nukrito ir tą vyrą pargriovė ant žemės, tuomet tas vyras pradėjo plėšti jo striukę ir iš striukės vidinės kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais 100 eurų bei dokumentais.

1.6. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti (1 t., b. l. 43-46), kad grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ be kitų aplinkybių nurodoma: atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko V. Z., kuris paaiškino, kad Žvirkos g., už Salininkų ambulatorijos, jį užpuolė iš matymo pažįstamas vyras, trenkė per nugarą, reikalavo atiduoti piniginę. V. Z. gynėsi nuo užpuoliko, tuomet pastarasis suplėšė striukės kišenę, ištraukė iš jos piniginę su pinigais ir dokumentais bei pabėgo. Nukentėjusiajam nustatytas 1.81 promilės girtumas.

1.7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2022 m. birželio 2 d. nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2022 m. birželio 2 d. apie 15.00 val. jis buvo Salininkuose, prie turgelio, kur sėdėjo grupė asmenų. Atvažiavus pažįstamam R. su sugyventine N., jis su jais nuėjo link „Maxima“ parduotuvės, pasakė jiems, kad užeis už namo kampo. Kai užėjo už namo kampo, pajuto smūgį į nugarą, nukrito ant kelių, pamatė šalia savęs nepažįstamą vyrą, kuriam paėmė už abiejų kojų ir pargriovė. Vyras pradėjo rankomis plėšti jo striukę, pats šaukė, kad gelbėtų, vyras iš vidinės striukės kišenės ištraukė piniginę ir nubėgo link turgelio. Nurodė, kad N. matė, kad nubėgo link turgelio. Paaiškino, kad įtariamasis apie 30 metų, 1,70 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu, sportines kelnes, jo veidą gerai įsidėmėjo (1 t., b. l. 69-72). Papildomai apklausiamas 2022 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 78-79) nukentėjusysis papildė parodymus, paaiškindamas, kad jį apiplėšusį asmenį atpažinti galės pagal bendrus veido bruožus, jį gerai įsidėmėjo, po įvykio jį kelis kartus matė Salininkuose. Dar kartą papildomai apklausiamas 2022 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 80) nukentėjusysis papildė, kad jį apiplėšusio vaikino vardas „D“ arba „D“ ir kiek žino, pastarais Salininkuose jau ne vieną žmogų yra apiplėšęs. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. birželio 30 d. metu V. Z. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino D. P. (J.), pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1 pagal veido bruožus, nurodė, kad šį asmenį yra matęs ne kartą, tai gerai įsiminė, tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė ir pagrobė jo piniginę bei suplėšė striukę. Šį asmenį vadina D. ar D. vardu (1 t., b. l. 81-83). Papildomai apklausiamas 2022 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 84-87) nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildydamas, kad jį apiplėšęs asmuo – iš matymo pažįstamas vyras vardu „D“, kurį atpažino iš nuotraukų, vyras sudavė vieną smūgį ranka į kaklą, čiupo už kupros, už striukės, pargriovė ant žemės, jis parkrito aukštielninkas, vyras reikalavo atiduoti piniginę, plėšė striukės vidinę kišenę ir ją nuplėšęs ištraukė piniginę, užmovė striukę ant galvos ir pabėgo. Dar nurodė, kad jį apiplėšusį vyrą po įvykio praėjus dviem savaitėm matė gatve einantį kartu su A., vaikinas vardu „D“. Jį yra matęs gatvėje ir prieš įvykį.

1.8. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. Z. paaiškino, kad 2022 m. birželio 2 d. 15 val. atvyko į parduotuvę „Maksima“ Salininkuose apsipirkti. Išėjęs iš parduotuvės, susitiko liudytoją A., kuri jį pasikvietė, jis atėjo, davė pinigų degtinei, kurią nupirko A. M., begeriant atėjo kaltinamasis. Kompanijoje buvo A., J., moteriškė ir kažkoks vyrukas, buvo ir kaltinamasis, jis taip pat gėrė. Pats laukė liudytojos N. G. ir jos sugyventinio. Pastariesiems atvykus, su jais nuėjo į „Maksimos“ pusę, pasakė, kad nueis už kampo nusišlapinti. Jį pasivijo kaltinamasis, griebė už nugaros, apvertė, pareikalavo atiduoti piniginę. Bandė priešintis, bet jam nepavyko. Kaltinamasis griebė jam už striukės, ją suplėšė, atėmė piniginę ir pabėgo. Jo veidą matė ir iš balso suprato, kad tai jis. Jo piniginė buvo įdėta striukės priekyje. Policijoje kaltinamąjį atpažino iš nuotraukų.

Nukentėjusiojo parodymus ir nuteistojo D. J. kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Liudytoja N. G. teisme patvirtino, kad paskui nukentėjusįjį už kampo nuėjo vyras būtent iš tos kompanijos, kuri gėrė. Ji tų žmonių nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. (1 t., b. l. 101-102) detalizavo, kad V. Z. būdamas neblaivus, nuėjo link ambulatorijos esančių krūmų, o jam iš paskos nuėjo kažkoks vaikinas, apsirengęs šviesiais sportiniais rūbais, aukštas, lieknas, jo veido nematė. Kai V. Z. ir tas vaikinas nuėjo už krūmų, ji išgirdo riksmą, o po kelių minučių tas pats vaikinas išbėgo iš už krūmų ir nubėgo prie moters, sėdėjusios turgelyje ant suoliuko, jai kažką rodė. Tuo metu iš už krūmų link jos atėjo V. Z., kuris buvo sumuštas, bėgo kraujas iš galvos, buvo šlapias, suplėšyta striuke. Priėjęs pasakė, kad jį apiplėšė ir apvogė, ji paskambino policijai. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad įvykio registravimo laikas yra 2022 m. birželio 2 d. 16.39 val., pranešėja N. G.. Skiltyje „Aplinkybės“ nurodyta: prie prekybos centro „Maxima“ sumuštas 66 metų vyras, praskeltas antakis, kraujuoja, mušeika iš matymo pažįstamas, nubėgo Salininkų g. link stotelės (į Eišišių pusę). Požymiai: pilkos spalvos sportinis kostiumas su gobtuvu. Pranešė praeivė, pasitiks (1 t., b. l. 43-46). N. G. paaiškino mačiusi, kad vyras dėvintis pilkos spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu išėjo iš tos pusės, kur vyko apiplėšimas, priėjo prie A. K., jai kažką parodė ir pasišalino. Šis vyras nuolat būna turgelyje su A. K. (1 t., b. l. 43).

Liudytoja A. K. teisme parodė pažįstanti tiek D. J., tiek ir V. Z.. Paaiškino, kad 2022 m., laiko neprisimena, Salininkuose, prieš parduotuvę „Maksima“ sėdėjo ir gėrė, buvo daug žmonių, tarp jų buvo ir D. J., ir nukentėjusysis V. Z., kuris nupirko alkoholio. V. buvo nuėjęs už kampo nusišlapinti. Kai grįžo nukentėjusysis V. Z. pasakė, kad iš jo buvo atimta piniginė ir suplėšyta striukė. Parodė suplėšytą striukę. Kitos dienos ryte buvo užėjusi pas V., pastarasis jai rodė suplėšytą striukę. Vėliau prie parduotuvės „Maxima“ prie jos priėjo vyras pravarde „Kaukolė“ ir atidavė V. pasą. Ji nukentėjusiojo neklausė, kas taip padarė, bet jis jai sakė, kad taip padarė „tavo draugas“. Nežino, ką jis turėjo galvoje. Nukentėjusysis pasakė, kad taip padarė kaltinamasis. Ji atidavė pasą nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja paaiškino, kad 2022 m. birželio 2 d. po pietų netoli turgelio prie prekybos centro Maxima, matė sėdinčius grupelę žmonių, ten buvo iš jos pažįstamas V.. V. nuėjo į parduotuvę pirkti degtinės, o kai grįžo pasakė, kad iš jo atėmė piniginę su dokumentais. Ant jo veido jokių sumušimo požymių nematė, rūbai nebuvo suplėšyti(1 t., b. l. 104-106). Papildomai apklausiama (1 t., b. l. 108-111) nurodė, kad V. Z. apiplėšimo dieną prie turgelio buvo ir D. J., kartu gėrė. Taip pat buvo ir V., kuris nupirko du butelius degtinės. Ji nematė nei kaip išėjo V., nei kaip išėjo D. Kokiomis aplinkybėmis buvo apiplėštas V. ir kas jį apiplėšė, nematė.

Tai, kad įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas patvirtina ir kiti bylos duomenys – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b. l. 15-152) užfiksuota, kad V. Z. 2022 m. birželio 2 d. 16,59 val. atvykę pareigūnai fiksavo sužalojimus veide, užpuolimą. Nukentėjusysis V. Z. pateikė ir buvo apžiūrėta jo striukė (1 t., b.. 120-122, 123-129), apžiūros protokole užfiksuota, kad striukės kairės pusės priekinė dalis nuplėšta, suplėšyta kairės pusės rankovės pažastis, užtrauktukas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plėšimo faktas, įvykdytas nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, abejonių nekelia ir byloje pakanka duomenų spręsti, kad plėšimą įvykdė būtent D. J..

Nuteistasis D. J. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę dėl plėšimo V. Z. atžvilgiu neigė. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje 2022 m. rugsėjo 8 d. nurodė, kad nieko apie įvykį parodyti negali, nes nieko nežino; ką jis veikė 2022 m. birželio 2 d. 15.00 val. nepamena, nes praėjo nemažai laiko (3 t., b. l. 141-143). Apklausiamas įtariamuoju 2022 m. rugsėjo 19 d. nurodė, kad dėl 2022 m. birželio 2 d. plėšimo kaltės nepripažįsta, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, jų pakeisti ar papildyti nenori, nepamena, ką tą dieną veikė (3 t., b. L. 174-177). Apklausiamas įtariamuoju 2022 m. spalio 10 d. nurodė analogiškai, t. y. kad dėl 2022 m. birželio 2 d. plėšimo kaltės nepripažįsta, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, pakeisti, papildyti jų nenori. Pirmosios instancijos teisme D. J. taip pat neigė įvykdęs V. Z. apiplėšimą 2022 m. birželio 2 d., nors aiškino, kad nežino, kas įvyko 2022 m. birželio 2 d. Žvirkos g., visgi nurodė, kad galimai tą dieną apie 15 val. buvo prie parduotuvės „Maksima“, esančios P. Žvirkos g. 2, Vilniuje, bendravo su liudytojais. Aiškino, kad jis su draugais dažnai būna prie parduotuvės, išgėrinėja, tačiau neprisimena, ar buvo ten būtent tą dieną. Neprisimena, ką darė tą dieną, bet tokių veiksmų, kuriais yra kaltinamas, tikrai neatliko. Negali būti, kad neprisimintų įvykio. Posėdyje dalyvaujant V. Z. nurodė, kad yra su V. Z. išgėręs, yra jį matęs, bet jo neapiplėšė. Taigi, nuteistojo D. J. parodymai proceso metu iš dalies kito – jis iš pradžių teigė, kad nepamena, ką tą dieną veikė, o teisme, būdamas susipažinęs su kaltinamuoju aktu, jau pripažino, kad galimai gėrė kaltinime nurodytu adresu ir laiku su kitais asmenimis, tame tarpe ir su nukentėjusiuoju, nors patį plėšimo faktą neigė. Pastebėtina, kad ir pateiktame apeliaciniame skunde D. J. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį kartu su nukentėjusiuoju V. Z..

Apibendrinant pasisakytina, kad nuteistojo D. J. parodymus, jog jis nukentėjusiojo neapiplėšė, paneigia aptarti nukentėjusiojo V. Z. parodymai, kuris patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo faktą, nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes ir atpažino nusikalstamą veiką padariusį asmenį – D. J., kurį įsidėmėjo. Abejoti nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegija pagrindo neturi. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad įsidėmėjo jį apiplėšusį asmenį, nurodė, kad gali jį atpažinti ir atpažino iš pateiktų nuotraukų. Nukentėjusiojo parodymus papildo aptarti liudytojų N. G. ir A. K. parodymai, kuri teisme patvirtino, kad nukentėjusysis jai sakė, kad plėšimą jo atžvilgiu įvykdė jos draugas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnei įvykio vietoje paklausus, iš kur žmonės žino, kad moteris ir galimas plėšikas pažįstami, liudytoja N. G. atsako, kad jie pastoviai geria ir vaikšto kartu. Be kita ko, asmens, kuris apiplėšė nukentėjusįjį požymiai, kuriuos nurodė V. Z. ir liudytoja N. G., sutapo. Aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad plėšimą nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu įvykdė nuteistasis D. J..

Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir baigiamųjų kalbų metu buvo keliamas nukentėjusiojo parodymų patikimumo klausimas tuo aspektu, kad vienuose parodymuose fiksuota, kad jis jo apiplėšusio asmens nepažįsta, o kituose, kad pažįsta iš matymo. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad iš tikrųjų nukentėjusiojo parodymuose, kurie aptarti šios nutarties 12 punkte, yra fiksuota, kad jį apiplėšė „nepažįstamas vyras“, o kituose “iš matymo pažįstamas vyras“. Visgi, minėta aplinkybė savaime nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais. Nustatyta, kad nukentėjusysis pirminiuose parodymuose nurodęs, kad jį apiplėšė nepažįstamas asmuo, vėliau savo parodymus tik papildė, iš pateiktų nuotraukų atpažindamas jį apiplėšusį asmenį, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais.

Procesinių pažeidimų atliekant asmens atpažinimą pagal nuotraukas ir surašant asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (1 t., b. l. 81-83) nenustatyta. BPK 191-192 straipsniai nustato parodymo atpažinti tvarką ir sąlygas. Nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas surašytas 2022 m. birželio 30 d., parodymas atpažinti buvo atliekamas vadovaujantis BPK 179, 191, 192 ir 195 straipsniais, o nukentėjusiajam pateiktos 6 asmenų fotonuotraukos, nuotraukoje Nr. 1 yra D. P. (J.). Nukentėjusysis V. Z. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino D. P. (J.), pavaizduotą nuotraukoje Nr. 1, nurodė, kad atpažįsta pagal veido bruožus, kadangi šį asmenį yra matęs ne kartą, tai gerai įsiminė, tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė ir pagrobė jo piniginę bei suplėšė striukę. Šį asmenį vadina D. ar D. vardu (1 t., b. l. 81-83).

Vien tai, kad V. Z. atpažino D. J. pagal jo nuotrauką, o ne parodant jį atpažįstančiajam, nepagrindžia išvados dėl šio įrodymo neleistinumo. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas teiginius dėl atpažinimo pagal nuotrauką neleistinumo, pažymi, kad BPK 192 straipsnis suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, 2K-446/2008, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019, 2K-69-788/2023)

Byloje surinkti ir teisme ištirti aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina faktą, kad D. J. buvo nusikaltimo vietoje ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad neaiškumai yra aiškinami kaltinamo asmens naudai tik tuomet, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Šiuo atveju iškilusias abejones dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką šalina nukentėjusiojo V. Z., liudytojų N. G., A. K. parodymai, parodymo atpažinti protokolas, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurių visuma, jungiant juos į vientisą logišką grandinę, leidžia spręsti dėl D. J. kaltės įvykdžius plėšimą V. Z. atžvilgiu.

Apibendrinant išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, jų pagrindu buvo padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, kad D. J. apiplėšė nukentėjusįjį V. Z., t. y. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirtoji D. J. bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika nukentėjusiojo I. K. atžvilgiu) yra per griežta. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašymas jį išteisinti dėl veikos, įvykdytos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, netenkinamas, teisėjų kolegija pasisako tiek dėl bausmės, paskirtos už atskiras veikas, tiek ir dėl subendrintos bausmės.

Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi ne tik į svetimą nuosavybę, bet ir į asmens sveikatą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl V. Z. apiplėšimo ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl I. K. apiplėšimo - tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tyčinius nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o I. K. apiplėšimą – veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, įvertino veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, pavojingumą ir padarytą žalą. Taip pat įvertino D. J. charakterizuojančias aplinkybes (teistas 16 kartų, tame tarpe ir už vagystes bei plėšimus, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, Sodros duomenimis paskutinį kartą buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį, išdirbo kelias savaites, byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje turėjo legalų pragyvenimo šaltinį). Atsižvelgė į tai, kad žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, neatlygino. Įvertinęs D. J. elgesį iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo ir po jų teismas nustatė, kad D. J. elgesys, nepaisant atliktų laisvės atėmimo bausmių už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nesikeičia, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, kurios terminą už V. Z. apiplėšimą nustatė 10 mėnesių, už I. K. apiplėšimą - 1 metus. Šias bausmes tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės – 8 mėnesius.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. J. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas šešiolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys, 180 straipsnio 1 dalis). Beveik visos jam skirtos bausmės buvo susijusios su laisvės suvaržymu: pirmus du kartus skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, po to – baudos, arešto bausmės arba terminuoti laisvės atėmimai (išskyrus paskirtą bausmę – laisvės apribojimą pagal 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą). Taip pat nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjami nusikaltimai buvo padarytas ne atsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Visa tai rodo, kad apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais D. J. paskirtos švelnesnės bausmės (areštas, terminuoti laisvės atėmimai atidedant bausmės vykdymą) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė. Akcentuotina ir tai, kad nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu nusikalstamą veiką įvykdė dienos metu, viešoje vietoje, padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas prieš ženkliai vyresnio amžiaus asmenį, akivaizdžiai silpnesnį.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis už vidurkį (už abi nusikalstamas veikas), adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje (areštas) ar trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas, nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos manymu, labiau švelninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 64¹ straipsnį nusikalstamos veikos, įvykdytos I. K. atžvilgiu. BK 64¹ straipsnyje nustatytos sąlygos minėto straipsnio taikymui. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę.

Šiuo atveju apeliaciniame keliamas klausimas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo vienos iš padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, dėl kitos veikos prašoma išteisinti. Teisėjų kolegijai padarė išvadą, kad nuteistasis D. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kaltu pripažintas pagrįstai. Bylos duomenimis nuteistasis D. J. kaltės dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, nepripažino, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taigi nenustatytos sąlygos BK 64¹ straipsnio taikymui. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnis taikomas ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, toks apeliacinio skundo prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl civilinių ieškinių

Skundžiamu nuosprendžiu iš D. J. priteista nukentėjusiajam V. Z. 30 eurų neturtinės ir 125 eurų turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, detalesnių argumentų nenurodo.

Patikrinus skundžiamą nuosprendį šioje dalyje spręstina, kad nenustatyta, jog iš nuteistojo D. J. nukentėjusiajam V. Z. priteisiant turtinę ir neturtinę žalą nesilaikyta įstatymo reikalavimų. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apeliantas nenurodydamas motyvų teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, toks prašymas siejamas su prašymu apeliantą išteisinti dėl veikos, įvykdytos nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu. Tokie argumentai nepagrįsti, nes byloje nustatyti nusikalstamos veikos, kurią padarė apeliantas, padariniai. Vien tai, kad nukentėjusysis nepateikė jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų (neišsaugojo nepataisomai sugadintos striukės pirkimo kvito), nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju tai padaryta remiantis nukentėjusiojo V. Z. nuosekliais parodymais.

Byloje buvo apžiūrėta nukentėjusiojo striukė ir nustatyta, kad nuplėšta jos kairės pusės priekinė dalis, suplėšyta rankovės pažastis, užtrauktukas (1 t., b. l. 123-129). Pavogta piniginė nukentėjusiajam buvo sugrąžinta. Tačiau teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad plėšimo būdu buvo pagrobta piniginėje buvę pinigai – 100 eurų. Nukentėjusysis V. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad turtinę žalą sudaro: suplėšyta striukė 20 Eur, grynieji pinigai 100 Eur ir 5 Eur už naujos banko kortelės pagaminimą. Neturtinę žalą įvertino 30 Eur, nurodė, kad ją sudaro patirti nepatogumai, teko važiuoti užsisakinėti dokumentus, negalėjo išsigryninti pinigų neturėdamas banko kortelės. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad netikėti nukentėjusiojo nurodyta striukės kaina, pagrobtų pinigų suma ar suma, kuri nurodoma už naujos banko kortelės pagaminimą, nėra jokio pagrindo, priteista turtinė žala yra adekvati, tokią sumą nukentėjusysis įvardijo civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 96-99), be kita ko, teisme civilinį ieškinį palaikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors nukentėjusysis neturi rašytinių įrodymų dėl striukės vertės, dėl mokesčio bankui, tačiau prašomos sumos laikytinos adekvačiomis ir ne per didelėmis patirtiems nuostoliams, o žala padaryta neteisėtais D. J. veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Priteista 30 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, nėra per didelė. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį bei iš nuteistojo D. J. priteisdamas 30 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą įstatymų nepažeidė, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš D. J. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 40,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir D. J. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. J. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 40,00 Eur iš nuteistojo D. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.