Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. nuo 2022 m. balandžio 4 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybė teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.

Šiais veiksmais M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. A. nurodė, kad vykdė sėkmingą, sezonišką, motociklų verslą. Turėjo finansinių sunkumų, sudarė sutartį su VMI, kad įsiskolinimą išdėstytų lygiomis dalimis. Jiems pavasaris pats darbymetis. Dėjo daug vilčių į pernai pavasarį, bet patyrė stuburo traumą, suparaližavo koją, ko pasekoje reabilitacija, ilgas vaistų vartojimas. Išvados jam liūdnos. Galima daryti operaciją, tačiau yra rizika likti be kojų. Bandė gelbėti verslą, mokėjo būtinąsias išlaidas. Buvo 13 391 Eur nepriemoka. Įmokų VMI nedarė. Buvo išdėstytos įmokos didelėmis sumomis. Jie tikėjosi, kad pakils ir išplauks tam, kad vykdytų verslą. Mano, kad nebuvo susisiekta su VMI. Gyvenimas sugriuvo fiziškai, po to morališkai. Dabar vyksta bankroto procesas. Mano, kad iniciavo VMI. Sutinka, kad padarė pažeidimą, bet prašo neskirti baudos, arba ją sumažinti atsižvelgiant į aplinkybes. Jei skirs baudą, prašo išdėstymo pusei metų.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 14 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 14 882,73 Eur. Bendrovės mokestinės nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant išanalizuoti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, AB ,,SEB bankas“ 2024 m. gruodžio 11 d. išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. 2024 m. gruodžio 19 d. gautas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. Didžiausios sumos buvo išmokėtos: 2024 m. gegužės 14 d. atliktas 237,84 Eur mokėjimas AB ,,SEB bankas“; 2024 m. gegužės 17 d. atliktas 629,8 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 17 d. atliktas 365,88 Eur mokėjimas AB ,,SEB bankas“; 2024 m. gegužės 17 d. atliktas 83,9 Eur mokėjimas Telia Lietuva; 2024 m. gegužės 18 d. atliktas 67,02 mokėjimas Orlen degaline; 2024 m. gegužės 20 d. atliktas 700 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 20 d. atliktas 216,72 Eur mokėjimas M. S.; 2024 m. gegužės 21 d. atliktas 773,03 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 21 d. atliktas 1 321,23 Eur mokėjimas AB ,,SEB bankas“; 2024 m. gegužės 24 d. atliktas 492,4 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 24 d. atliktas 450 Eur mokėjimas Ž. K.; 2024 m. gegužės 28 d. atliktas 176,28 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 31 d. atliktas 197,53 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 6 d. atliktas 647,19 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 29 d. atliktas 133,84 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2024 m. liepos 2 d. atliktas 300 Eur mokėjimas Ž. K.; 2024 m. liepos 11 d. atliktas 237,13 Eur mokėjimas AB ,,SEB bankas“; 2024 m. liepos 31 d. atliktas 208,11 Eur mokėjimas AB ,,SEB bankas“.

Taigi, M. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmenybę teikdamas atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, M. A. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu yra M. A..

AB ,,SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. (b. l. 19-68).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2024 m. vasario 14 d. (b. l. 5).

Į teismo posėdį neatvyko VMI įgaliotas atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismo posėdžio metu M. A. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčijo, kaltę pripažino. Atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad Bendrovė atlikinėjo mokėjimus kitiems kreditoriams, jog galėtų vykdyti veiklą. Tai buvo bandymas gelbėti verslą.

Byloje nėra ginčo, kad M. A. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taigi, M. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus – VMI – interesus. M. A. duoti paaiškinimai niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į M. A. asmenybę – neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, M. A. paaiškinimus teismo posėdžio metu, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tai, jog asmuo su nusižengimu sutiko, darytina išvada, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. A. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, išsakytą teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, yra tikslinga išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą 5 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 280 eurų. Paskirtos baudos išdėstymas suteiks galimybę M. A. pačiam tinkamai įvykdyti paskirtą nuobaudą per ilgesnį laikotarpį. Teismas konstatuoja, kad išdėstant baudos sumokėjimą ilgesniam terminui nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai ir jų įgyvendinimas, tačiau išdėstyti dar ilgesniam laikotarpiui, kaip to prašo M. A., nėra pagrindo, nes nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatytos kasmėnesinės baudos dalies įmokos jis neturėtų galimybės sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti M. A. paskirtos baudos mokėjimą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) dydžio įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-47-1057/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.