- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- eA-1928-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04714-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Kaišiadorių agrofirma“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-7582; 2) panaikinti VMI 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-7592.Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso mėsos perdirbimo kompleksas, kuris pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. KAE-21062 2012 m. spalio 31 d. įvertintas 1 414 000 Lt (409 522,71 Eur), tačiau šioje ataskaitoje nevertinta mėsos perdirbimo komplekse esančios įrangos vertė. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2015 m. liepos 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-442 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjui papildomai apskaičiuota 41 343,59 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 9 430,89 Eur PVM delspinigių bei skirta 4 314 Eur PVM bauda. Nurodė, kad pagal 2015 m. pirmojo pusmečio balansą pareiškėjo ilgalaikis turtas vertas 611 505 Eur, trumpalaikis turtas – 1 515 430 Eur. Pažymėjo, kad Bendrovė neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nedalyvauja nei viename teisminiame ginče, pareiškėjo ekonominė būklė ir kredito istorija vertinama teigiamai, Bendrovė įregistruota 1992 m. ir daugiau nei 20 metų nepertraukiamai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Mokestinio patikrinimo metu, kuris prasidėjo 2014 m., pareiškėjas bendradarbiavo su tikrinančiomis institucijomis, nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ateityje apsunkins išieškojimą, slėps ar perleis turtą. Pareiškėjo nuomone, nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nėra rizikos, kad jam priklausantį turtą paslėps, parduos ar kitokiu būdu jo neteks ir dėl to bus sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Turto arešto aktai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), visiškai nemotyvuoti, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir netenkina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 3 dalies sąlygų. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ, pagrindas taikyti turto areštą buvo Kauno apskrities VMI Sprendimas, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 148 946 Lt. VMI nuomone, pareiškėjui pagal Kauno apskrities VMI sprendimą buvo priskaičiuotos didelės mokesčių bei su jais susijusios sumos ir tokios sumos padengimui būtina užtikrinti, kad Bendrovė turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos išieškojimo procedūros. Pareiškėjas prie skundo pridėjo UAB „Lituka“ ir KO turto vertės nustatymo ataskaitą iš kurios matyti, kad vertinamas turtas yra apsunkintas hipoteka. Ir mėsos perdirbimo cechui, kurį VMI yra areštavusi, taikoma hipoteka. VMI iš Kauno apskrities VMI Sprendimo nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuris iki sprendimo surašymo dienos nėra pasibaigęs ar nutrauktas. Taip pat mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad mokėtojas buhalterinę apskaitą vedė pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti mokesčių mokėtojo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl nurodytų priežasčių VMI buvo pagrindas taikyti turto areštus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-7582 bei 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-7592.Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI Sprendimu nusprendė iš dalies patvirtinti 2015 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-275, kuriuo papildomai apskaičiuota 43 137,83 Eur PVM, patvirtinti apskaičiuotus 9 430,89 Eur PVM delspinigius, skirti 4 314 Eur baudą. Kauno apskrities VMI nustatė, kad pareiškėjas buhalterinę apskaitą vedė pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, todėl nebuvo galima nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-7582 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: pastatą – veršidę, pastatą – vandens rezervuarą, kiemo statinius, arešto mastas – 54 556,25 Eur, viso areštuoto turto vertė – 46 375,00 Eur. VMI 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-7592 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: mėsos perdirbimo cechą, vertė 12 512,00 Eur, arešto mastas – 54 556,25 Eur. Kauno apskrities VMI 2016 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-366, vykdydama pavedimą, patikrinimo mokesčių mokėtoją – pareiškėją. Pakartotinio patikrinimo metu apskaičiavo 41 343,54 Eur PVM. Pareiškėjo 2016 m. liepos 12 d. mokestinė prievolė buvo 54 353,24 Eur.Teismas vadovavosi MAĮ (redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) 95 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Bylos duomenys patvirtino, kad Kauno apskrities VMI priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo mokestinę prievolę. Taigi dėl pirmosios sąlygos ginčo nebuvo. Pareiškėjas ginčijo antrąją sąlygą.Iš pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu jis turėjo turto, kurio vertė sudarė 2 126 935 Eur, pareiškėjo nuosavas kapitalas buvo 1 566 624 Eur. UAB „Lituka“ ir Ko, įvertinusi pareiškėjo turtą: mėsos perdirbimo cechą, kiemo statinius ir žemės sklypo nuomos teisę, nustatė, kad minėtų objektų 2012 m. spalio 31 d. rinkos vertė buvo 1 414 000 Lt (likvidacinė vertė 919 000 Lt). Minėtu laikotarpiu pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 560 311 Eur, atidėjiniai nebuvo suformuoti. Tuo tarpu, iš 2016 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas turėjo turto, kurio vertė sudarė 1 650 221 Eur, nuosavas kapitalas buvo 1 341 595 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 308 626 Eur, atidėjiniai nebuvo suformuoti. Turto 2016 m. balandžio 21 d. rinkos vertė 390 000 Eur (likvidacinė vertė 254 000 Eur).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų buvo matyti, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016 UAB „Rivona“ ieškinį tenkino ir priteisė iš pareiškėjo 185 568,29 Eur skolą, 30 504,37 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (216 072,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 531,00 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš pareiškėjo pateiktų balansų matyti, kad minėtos sumos nebuvo įtrauktos į įsiskolinimus ar nebuvo suformuoti atidėjiniai, iš kurių būtų tenkinamas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Be to, į balansą neįtrauktos ir galimos mokestinės prievolės, kurias, kaip paaiškino pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, pareiškėjas ginčija (54 353,24 Eur). Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo galimi įsipareigojimai, įvertinus nepalankius teismų ar mokesčių administratoriaus sprendimus, gali siekti apie 600 000 Eur. Tuo tarpu, balanse apskaitoma turto vertė yra 1 650 221 Eur. Byloje daugiau duomenų apie galimus finansinius įsipareigojimus, nebuvo. Vertinant pareiškėjo bendrąjį mokumo koeficientą (nuosavo kapitalo ir tikėtinos skolos santykį) matyti, kad jis yra geras (2,236 = 1 341 595 (nuosavas kapitalas pagal 2016 m. birželio 30 d. balansą) / 600 000 (tikėtina skola įvertinus galimus nepalankius teismų sprendimus). Įvertinus nurodytas aplinkybes, daryta išvada, kad pareiškėjo finansinė būklė yra gera, o turto arešto mastas nėra didelis (54 556,25 Eur). Be to, iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-729-236/2016 įvertinęs UAB „Rivona“ argumentus apie UAB „Kaišiadorių agrofirma“ finansinę būklę (įskaitant ir Inspekcijos pritaikytus turto areštus), padarė išvadą, kad nėra grėsmės galimai palankiam UAB „Rivona“ teismo sprendimui įvykdyti.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėta, kad net ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti, kuriais duomenis vadovaujantis nustatė MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje numatytą antrąją sąlygą. Be to, nėra aišku, kuo vadovaujantis sprendė, kad turto arešto suma yra didelė pareiškėjui, t. y. būtent pareiškėjas tokios sumos galėtų nesumokėti. Atsižvelgiant į tai, skundžiami turto areštai negali būti laikomi atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-7582 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-7592 naikinti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
III.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų turto arešto aktų priėmimo pagrindu nurodytas Kauno apskrities VMI Sprendimas. Pagal MAĮ 101 straipsnio 3 dalies nuostatas, šis sprendimas sudarė prielaidą mokesčių administratoriui spręsti klausimą dėl mokesčių mokėtojo turto arešto. Kauno apskrities VMI Sprendimas nebuvo panaikintas, todėl negalėjo būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovo teigimu, ginčijami turto arešto aktai priimti atsižvelgus į papildomai apskaičiuotus mokesčius ir jais susijusias sumas, atitinka vieną iš turto arešto sąlygų, įvardintų MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje.Nurodo, kad mokesčių administratoriui atlikus pakartotinį patikrinimą, pareiškėjui apskaičiuota didesnė mokėtina prievolė į valstybės biudžetą ir dėl pakartotinai atliktų patikrinimo sprendimų pareiškėjas yra pateikęs skundą. Todėl pirmoji sąlyga, reglamentuota MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje, yra, ji pareiškėjo yra ginčijama ir tai leidžia atsakovui daryti prielaidą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su papildomai apskaičiuotomis mokėtinomis prievolėmis, ateityje gali vengti geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką.Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas analizavo pusmetinius pareiškėjo balansus (2015 m. birželio 30 d., 2016 m. birželio 30 d.). Šie balansai nėra teikiami Juridinių asmenų registrui, jie nėra patikrinti nepriklausomo audito, todėl jų duomenys turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovas mano, kad pareiškėjo finansinė būklė nėra gera. Pareiškėjo oficialiai Juridinių asmenų registrui pateikti balansų duomenys neatitinka teismui pateiktų balansų duomenų, pelno nuostolių atskaitoje yra nurodyta, kad pareiškėjas dirba nuostolingai jau nuo 2014 m. Visa tai leidžia manyti, kad teismas netinkamai vertino pagrįstą riziką, kad pareiškėjas negalės greitai likviduoti mokesčių administratoriaus sprendimu priskaičiuotas sumas ir šios sumos pareiškėjui yra didelės (54 556,25 Eur), kadangi pareiškėjas dirba nuostolingai, 2016 m. birželio 30 d. balanse yra nurodęs, kad yra suteikęs 199 885 Eur paskolų, o pinigų turi tik 610 Eur.Iš VMI pateiktų teismui duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta ilgą laiką, bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su pareiškėjui pakankamai didelės apimties piniginių sumų išieškojimu ateityje, kurių atsiradimą galimai iššaukė neteisėti pareiškėjo veiksmai. Byloje yra nustatyta, kad Kauno apskrities VMI priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo mokestinę prievolę, tačiau teismas darė nepagrįstą išvadą, kad dėl šios sąlygos ginčo nėra. Pažymi, kad Kauno apskrities VMI nustatė, kad pareiškėjas buhalterinę apskaitą vedė pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl ko ir buvo priskaičiuotos mokestinės prievolės. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų ar kitų veiksnių gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Pažymi, kad VMI priimtuose turto arešto aktuose pareiškėjo atžvilgiu yra nurodyta, kad mokestinė nepriemoka nustatyta pagal Sprendimą (nustatyti faktai), išvardintos teisės aktų normos bei apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusios institucijos įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu. Taigi, VMI taikyti turto areštai pareiškėjo atžvilgiu atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reglamentuotus reikalavimus, bei pareiškėjo turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Pareiškėjas UAB „Kaišiadorių agrofirma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus sprendimus ir nesutinka su pareiškėjui nustatyta mokestine prievole. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymi, kad pareiškėjas savo turto nemažino, vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams bei dirbo pelningai. Atsakovo pozicija, kad egzistuoja pavojus, yra deklaratyvi. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-729-236/2016 panaikino pareiškėjui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą 216 072,66 Eur), nes konstatavo, jog nėra grėsmės galimai palankiam teismo sprendimui įvykdyti.Pareiškėjo teigimu, Juridinių asmenų registrui ir teismui pateiktuose balansuose turtas siekia 396 157 Eur. Skirtumas tik tas, kad balanse, kuris teikiamas Juridinių asmenų registrui, ir balanse, kuris buvo pateiktas teismui, kitaip paskirstyta pareiškėjo suteikta paskola. Be to, atsakovas, nesigilindamas į paskolos suteikimo aplinkybes, yra neteisus, sakydamas, jog pareiškėjas neturėjo teisės jos suteikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-7582 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-7592 teisėtumo ir pagrįstumo.VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-7582 (t. I, b. l. 6–8) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: pastatą – veršidę, pastatą – vandens rezervuarą, kiemo statinius, arešto mastas – 54 556,25 Eur, viso areštuoto turto vertė – 46 375,00 Eur.VMI 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-7592 (t. I, b. l. 49–50) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: mėsos perdirbimo cechą, arešto mastas – 54 556,25 Eur, vertė 12 512,00 Eur. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-442 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui nurodyta sumokėti 56 882,72 Eur PVM ir su šiuo mokesčių susijusių sumų (baudos bei delspinigių) (t. I, b. l. 32–49).Pareiškėjo mokestinė prievolė 2016 m. liepos 12 d. buvo 54 353,24 Eur (t. II, b. l. 27–28).Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Taigi tam, jog būtų areštuotas mokesčio mokėtojo turtas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, visų pirma, turi būti mokesčių mokėtojo skola biudžetui, antra, turi egzistuoti pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad yra naujai apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM ir su juo susijusios sumos, t. y. nustatyta pareiškėjo skola biudžetui.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016 patenkino UAB „Rivona“ ieškinį ir priteisė iš pareiškėjo 185 568,29 Eur skolą, 30 504,37 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (216 072,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 531,00 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo galimi įsipareigojimai, įvertinus nepalankius teismų ar mokesčių administratoriaus sprendimus, gali siekti apie 600 000 Eur, o balanse apskaitoma pareiškėjo turto vertė yra 1 650 221 Eur. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtą aplinkybę, kad teismo sprendimu civilinėje byloje iš pareiškėjo yra priteistos piniginės sumos ir priėjo nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Teisėjų kolegijos nuomone, dėl galimo minėto teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, vykdymo, išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjo turtą, dėl ko pareiškėjas gali netekti reikšmingos savo turto dalies. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja mokesčių mokėtojo turto (jo dalies) praradimo rizika, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mokesčių administratorius turėjo pagrindą areštuoti pareiškėjo turtą. Pagal ginčijamuose turto arešto aktuose nurodytą areštuoto turto vertę, pareiškėjo turto buvo areštuota ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalis). Todėl naikinti ginčijamus turto arešto aktus nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Remiantis išdėstytais motyvais skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.