- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2-729-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1374-480/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių agrofirma“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Rivona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės atliktą 2013-04-02 įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 185 568,29 Eur dydžio skolą, 30 504,37 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį hipoteka ar įkeitimu neapsunkintą turtą, neįkeistas turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant prašomos priteisti iš atsakovės sumos – 216 072,66 Eur. Nurodė, kad atsakovė neatlygina ieškovei skolos ilgą laiką, pagrįstai tikėtina, kad neteisėtą įskaitymą atliko siekdama išvengti skolos. Be to, pareikšto reikalavimo suma yra didelė, objektyviai padidinanti ieškovei galinčio būti palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovės finansinė padėtis neaiški, nes Juridinių asmenų registrui nėra pateikti finansinės atskaitomybės duomenys už 2014 ir 2015 metus. Atsakovė ir praeityje elgėsi nesąžiningai, todėl yra pagrindas manyti, kad gali bandyti išvengti laikinųjų apsaugos priemonių, sužinojusi apie pradėtą procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 216 072,66 Eur bendrai sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 216 072,66 Eur sumos, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovei negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad atsakovei pareikštas 216 072,66 Eur turtinis reikalavimas, nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau duomenų apie atsakovės turimą turtą, teismas neturi. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio pobūdį, prie jo pridėtus rašytinius įrodymus bei pakankamai didelę ieškinio sumą sprendė, kad yra objektyvus pagrindas ieškovės reikalaujamą priteisti sumą laikyti didele. Be to, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito, atliko tikėtinai nepagrįstą įskaitymą, nors skolą ir pripažino, sudaro pagrindą spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Kaišiadorių agrofirma“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspęsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu nėra net tikėtinai pagrįsti. Atsakovė 2010-2013 metais sandėliavo ir saugojo ieškovės produkciją, todėl ieškovei kyla prievolė atsiskaityti su atsakove. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nuslėpė nuo teismo reikšmingas faktines aplinkybes, pateikė melagingą versiją, jog atsakovė ieškovei priklausiusią produkciją išvaistė. Ieškovė 2013 m. vasarį neteisėtai, be išankstinio įspėjimo nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, nepateikė atsakovei jos prašomų dokumentų, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su melagingu pareiškimu, tokiu būdu siekdama išvengti prievolių vykdymo pagal sutartį. Preliminariai nustatytas ieškinio nepagrįstumas yra savarankiškas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Grėsmės, jog ieškovei galintis būti palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, nėra. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ginčai tarp ieškovės ir atsakovės vyksta nuo 2013 metų ir per šį laikotarpį atsakovė nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų, neperleidinėjo savo turto tretiesiems asmenims. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog ji yra stabiliai veikianti, moki įmonė, įgijusi vertingą turtą ir nėra jokio pagrindo abejoti jos finansine padėtimi bei galimybėmis įvykdyti teismo sprendimą. Faktiškai atsakovė turi turto daugiau nei už 2 000 000 Eur. Atsakovė tinkamai ir laiku vykdo savo mokestinius įsipareigojimus valstybei ir socialinio draudimo įsiskolinimų neturi. Atsakovei AB „Citadele“ banko buvo suteiktas 99 918,91 Eur dydžio kreditas, kurio likutis šiuo metu sudaro 9 516,13 Eur, kuris bus grąžintas š. m. kovo 5 d. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė Juridinių asmenų registrui yra pateikusi 2014 m. finansinę atskaitomybę, o už 2015 metus finansinę atskaitomybę pateiks teisės aktų nustatyta tvarka.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principų, apsunkina atsakovės veiklą, sukelia jai žalą, nes esant turto areštui, kontrahentams kyla abejonių dėl atsakovės mokumo, galimybių vykdyti savo įsipareigojimus ir pan.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Rivona“ atsiliepime prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovės ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo iš esmės ir nevertina su byla susijusių aplinkybių. Tuo tarpu ieškovė skunde ginčija ieškinį.Ieškovė, teigdama apie labai gerą savo turtinę padėtį, klaidina teismą, kas patvirtina, jog ji nėra sąžininga. Iš pačios atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad periodiškai atsiranda skolų Sodros biudžetui, todėl atsakovės finansinė padėtis nėra tokia gera, kaip nurodo pati atsakovė. Be to, iš Turto areštų registro matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio buvo taikiusi 54 556,25 Eur sumos areštą. Aplinkybė, kad atsakovė 2016-02-04 atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija, neleidžia daryti išvados, kad neatsiras nauji įsiskolinimai. Atsakovės pateiktas balansas patvirtina, kad ji dirba nuostolingai. Be to, iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad iš esmės visas atsakovės turtas yra įkeistas bankui.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
Atsakovė UAB „Kaišiadorių agrofirma“ 2016-04-04 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą, kuriame nurodė, kad tik po atskirojo skundo pateikimo buvo gautos pažymos iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kurios patvirtina, jog atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su valstybės ir/ar savivaldybės biudžetais. Be to, atsakovė su prašymu pateikė AB „Citadelė“ banko 2016-31-31 raštą, kuriame nurodyta, jog savo įsipareigojimus pagal 2014-03-14 kreditavimo sutartį bankui ji yra pilnai įvykdžiusi, bankas pretenzijų kredito gavėjui (atsakovei) neturi bei 2016-03-31 el. laišką, kuriame banko atstovas nurodė, jog ruošiami dokumentai hipotekos panaikinimui.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Kaišiadorių agrofirma“ pateikti į bylą įrodymai gali turėti reikšmės vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie priimtini į bylą (CPK 314, 338 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą, nusprendė areštuoti atsakovės turtą motyvuodamas didele ieškinio suma, duomenų apie atsakovės turtą nebuvimu, aplinkybe, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove. Pažymėtina, kad ieškinio suma, nevertinant kitų teismui prieinamų faktinių duomenų, įprastai pati savaime neturėtų lemti atsakovo teisių suvaržymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą turi ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog galintis būti palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Be to, atsakovė, siekdama paneigti teismų praktikoje taikomą prezumpciją, kad didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atskirajame skunde nurodo, jog yra stabiliai veikianti, moki ir konkurencinga bendrovė, turinti vertingo turto, dėl to nėra pagrindo abejoti jos finansine padėtimi ir galimybėmis įvykdyti teismo sprendimą, o šiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus. Iš atsakovės pateikto 2016-01-29 balanso matyti, jog atsakovė turi turto už 1 980 337 Eur sumą, ilgalaikio turto vertė yra 810 498 Eur, trumpalaikio turto vertė yra 1 169 839 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 486 008 Eur. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad mokestinių įsipareigojimų valstybei ir socialinio draudimo įsiskolinimų ji neturi. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys parodo, jog atsakovė dirba nuostolingai, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktos 2016-02-29 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per pirmus du šių metų mėnesius atsakovė gavo 679 Eur grynojo pelno. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodo, jog iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog iš esmės visas atsakovės turtas yra įkeistas bankui. Bylos duomenys patvirtina, jog sutartine hipoteka atsakovė užtikrino prievoles, kylančias iš 2014-03-14 kreditavimo sutarties su AB „Citadele“ banku. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė AB „Citadele“ banko 2016-03-31 raštą bei elektroninį laišką, kuriuose nurodoma, jog atsakovė pagal 2014-03-14 kreditavimo sutartį įsipareigojimus bankui yra pilnai įvykdžiusi, bankas pretenzijų kredito gavėjai (atsakovei) dėl kreditavimo sutarties vykdymo, neturi bei ruošia dokumentus hipotekos panaikinimui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti duomenys bei finansinės atskaitomybės dokumentai nagrinėjamu atveju yra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog nėra grėsmės galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui įvykdyti (CPK 185 str.). Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas, taip pat atsiliepimas į šiuos skundo argumentus, laikytini nereikšmingais ir dėl jų nepasisakytina.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Rivona“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.