- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- e2-215-1030/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- akcines bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai „Paslaugos Neringai“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcines bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Paslaugos Neringai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Baltija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (CBP-3668) prašydama priteisti iš pradinės atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 200 Eur žalos atlyginimą, 12,43 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. gegužės 16 d. draudžiamojo įvykio metu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl apliejimo buvo padaryta žala. Įvykio metu buvo sugadinta patalpos 41-1 siena. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina yra 200 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendrosios inžinerinės įrangos defekto. Namo administratorius privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakingas už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo nutarta pradinę atsakovę UAB „Mano būstas Baltija“ pakeisti naująja atsakove BĮ „Paslaugos Neringai“.
Teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „Mano būstas Baltija“ įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė BĮ „Paslaugos Neringai“ pateikė atsiliepimą (DOK-28546), kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, jog trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ turėtų atsakyti už ieškovės reikalaujamą žalą (jei bylos iš esmės nagrinėjimo metu būtų nuspręsta, kad egzistuoja neteisėti veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryšys). Tokia atsakovės pozicija grindžiama tuo, kad nors 2017 m. gegužės 16 d. (įvykio metu) pastato administratoriumi buvo atsakovė, tačiau pastato techniniu prižiūrėtoju buvo paskirta UAB „Mano būstas Baltija“. Sutarties pagrindu UAB „Mano būstas Baltija“ buvo atsakinga už pastato daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas ir iki kol UAB „Mano būstas Baltija“ buvo paskirta pastato administratoriumi šias paslaugas teikė pilna apimtimi, tokias kaip šalto vandentiekio tinklų vamzdynų valymą, profilaktinę vamzdynų ir įvadų hermetizacijos apžiūrą, apžiūros metu rastų defektų šalinimą, namų įvadų ir vamzdyno dalių apšiltinimą, trūkusių kanalizacijos vamzdynų dalių keitimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimo organizavimą. Todėl, jei teismas spręstų, kad žala buvo padaryta dėl pastato bendro naudojimo objekto gedimo ir/arba netinkamos priežiūros, tai už tai yra ir privalo būti atsakinga ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“. Pažymi, kad ieškovė neįrodė nei vieno už namo techninę priežiūrą atsakingo subjekto neteisėto veiksmo, netinkamo pareigų vykdymo, už ką tam subjektui turėtų kilti atsakomybė. Atsakovės teigimu neįrodytas ir priežastinis ryšys arba, kitaip tariant, sienos sudrėkimo priežastis, kadangi turto sugadinimo akte sienos defekto priežastis konkrečiai neįvardijama, prie numanomo dėl įvykio atsakingo asmens nurodoma „Netvarkingas bendro naud. vamzdynas“. Turto sugadinimo akte nėra užfiksuota, kad būtų nustatytas vandens vamzdžio trūkimas, iš kurio galėjo atsirasti vanduo. Pažymi, kad butas yra cokoliniame aukšte, kuris įprastai pasižymi didesniu drėgmės kiekiu. Byloje yra duomenys, kad butas nėra nuolat gyvenamas, todėl galimai nebuvo užtikrinamas tinkamas buto šildymas ir vėdinimas, kas yra labai svarbu siekiant išvengti drėgmės pertekliaus ir pelėsio. Šios galimos priežastys niekaip nesusijusios su netinkama pastato bendrojo naudojimo objektų technine priežiūra ir negali būti perkeltos atsakovės atsakomybėn, dėl ko atsakovė nesutinka su ieškiniu.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-18837), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, jog ginčo įvykis įvyko 2017 m. gegužės 16 d. Ieškovė nerūpestingai bei aplaidžiai tyrė ginčo įvykio aplinkybes, kadangi visiškai nesiaiškino, kas buvo faktinis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojas ginčo įvykio metu, trečiasis asmuo šio pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi tapo tik 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams po ginčo įvykio. Ginčo įvykio metu su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 5 d. bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo sutartis Nr. JRB-SUT-15-000027, kurios pagrindu trečiasis asmuo tik ginčo įvykio metu teikė sutartyje nurodytas paslaugas, tačiau sutarties pagrindu trečiajam asmeniui nebuvo perleistas pastato valdymas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Nei paties žalos atsiradimo fakto ieškovė neįrodė, kaip ir žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla ieškovei, todėl būtent ieškovė, prašydama atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė ieškovė atkurdama draudėjo turtą po įvykio.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškinį palaiko, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė ar trečiasis asmuo šias pareigas atliko tinkamai – neapšiltino vamzdžio, šie veiksmai sąlygojo kilusią žalą, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškiniu prašomą priteisti žalą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovė neįrodė nei vieno už namo techninę priežiūrą atsakingo subjekto neteisėto veiksmo, netinkamo pareigų vykdymo, už ką tam subjektui turėtų kilti atsakomybė bei priežastinio ryšio. Byloje esantys duomenys rodo, jog žala labiau tikėtina kilo dėl kitų veiksnių (savininko kaltės, neventiliuojamų patalpų ir kt.). Jei teismas nuspręstų, jog ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, pareigą atlyginti žalą turėtų trečiasis asmuo, kadangi sutarties pagrindu UAB „Mano būstas Baltija” buvo atsakinga už pastato daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl draudimo išmokos priteisimo
Iš kartu su ieškiniu (CBP-3668) pateiktų dokumentų – 2016 m. rugsėjo 20 d. Būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 391743282, 2017 m. liepos 25 d. Pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. 1850670, 2017 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12444482, 2017 m. gegužės 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo – matyti, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), draudikė ir dėl šiam butui padarytos žalos 2017 m. liepos 26 d. išmokėjo draudėjui 200 Eur dydžio draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 , 6.249 straipsniai).
Dėl žalos padarymo fakto pažymėtina, kad byloje esančiame 2017 m. gegužės 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede (CBP-3668) užfiksuota, kad draudėjo bute, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 41-1, yra sugadinta apatinė sienos dalis; draudėjas sugadinimus pastebėjo atstūmęs baldus. Šią turto sugadinimo aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos draudėjo buto fotonuotraukos; vienoje iš jų užfiksuotas sienos drėgnumas. Aptariamame 2017 m. gegužės 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede taip pat nurodoma, kad už sugadintos buto sienos yra gyventojų sandėliukų patalpos, kuriose yra bendro naudojimo vamzdžiai; vamzdžiai neizoliuoti, ant jų susidarė kondensatas. Minėtame akte turto sugadinimo priežastimi yra nurodytas netvarkingas bendrojo naudojimo vamzdynas. Kartu su ieškiniu taip pat pateiktos rūsyje esančio vamzdyno fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad rūsio patalpos viršuje yra neizoliuotas vamzdynas. Iš fotonuotraukų matomas ir drėgmės poveikis sienai iš rūsio pusės. Iš 2017 m. gegužės 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, taip pat trečiojo asmens į bylą pateikto cokolinio aukšto plano matyti, kad apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo cokoliniame aukšte. Visuotinai žinoma, kad cokolinis aukštas yra pastato aukštas, įleistas į žemę mažiau kaip per pusę patalpos aukščio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad rūsio patalpos viršuje esantis drėgmės šaltinis gali padaryti poveikį cokoliniame aukšte esančių patalpų sienos apačiai. Pažymėtina, kad atsakovės atstovės teismo posėdyje išdėstyti atsikirtimai, kad sienos sugadinimai galėjo atsirasti dėl prasto buto vėdinimo, užstumtų baldų yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis ir nepagrįsti įrodymais, todėl atmetami. Teismas taip pat sutinka su ieškovės pozicija, kad pati žalos lokalizacija – išilgai buto sienos matomas drėgmės poveikis – leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad drėgmės ir kartu žalos šaltinis yra vamzdynas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, turėję ar turintys duomenis apie bendrojo naudojimo objektus daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), jokių duomenų paneigiančių, kad žalos šaltinis yra bendrojo naudojimo vamzdynas į bylą neteikė ir išreikalauti neprašė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad žalos padarymo faktas ir žalos priežastis – netvarkingas bendrojo naudojimo vamzdynas – byloje yra įrodyti. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdyje atsakovės atstovė taip pat patikslino, kad ginčo vamzdynas yra šalto vandens tiekimo vamzdynas.
Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. gegužės 26 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede užfiksuota, kad sugadinta 14,93 kv. m. dažytos sienos, taip pat pateikta 2017 m. liepos 25 d. Turto remonto sąmata, iš kurios matyti, kad remonto kaštai yra 199,59 Eur. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad žalai pašalinti yra reikalinga perdažyti visą sienos plokštumą, todėl nagrinėjamu atveju išmokėtos draudimo išmokos dydį teismas pripažįsta pagrįstu ir žalos dydį įrodytu.
Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).
Nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V13-574 SĮ „Neringos savivaldybės butų ūkis“ (dabar BĮ „Paslaugos Neringai“) buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (DOK-22998). Paminėtina, kad UAB „Jūros būstas“ (dabar UAB „Mano Būstas Baltija“) Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V13-732 minėto namo bendrosios nuosavybės administratore buvo paskirta nuo 2017 m. gruodžio 1 d. (DOK-18837). Taigi ginčo draudžiamojo įvykio metu (2017 m. gegužės mėn.) daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė BĮ „Paslaugos Neringai“.
Nustatyta ir tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. tarp SĮ „Neringos savivaldybės butų ūkis“ (dabar BĮ „Paslaugos Neringai“) ir UAB „Jūros būstas” (dabar UAB „Mano Būstas Baltija“) buvo sudaryta Bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo sutartis Nr. JRB-SUT-15-000027 (DOK-22998), kuria UAB „Jūros būstas” (dabar UAB „Mano Būstas Baltija“) įsipareigojo teikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal aptariamos sutarties Priedo Nr. 1 3.1.2, 3.1.3, 3.1.9 punktus į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą buvo įtraukta profilaktinė šalto vandentiekio vamzdynų apžiūra, profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas, vamzdyno dalių apšiltinimas ar apšiltinimo smulkių defektų šalinimas.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nurodytas vamzdynas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas, taigi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Draudžiamojo įvykio metu ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratore, taigi šių objektų valdytoja, buvo atsakovė, kuri bendrojo naudojimo objektų, taip pat ir ginčo vamzdyno, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) pirmiau minėtos sutarties pagrindu buvo perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Baltija“.
Dėl trečiojo asmens argumentų, susijusių su butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybe už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad administratorė, vykdydama savo pareigas, būtų informavusi butų ir kitų patalpų savininkus apie vamzdyno trūkumus ar apie būtinybę patekti į rūsyje esančius sandėliukus bendrojo naudojimo objektams apžiūrėti ar kad tokios galimybės namo bendrasavininkiai atsakovei ar trečiajam asmeniui nebūtų sudarę. Paminėtina ir tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens Bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo sutarties 2.1.2 punktu būtent atsakovė buvo įsipareigojusi sudaryti galimybes trečiojo asmens darbuotojams patekti prie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų. Todėl teiginiai apie pačių savininkų kaltę dėl žalos atsiradimo laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės dėl ginčo įvykio.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą buvo atsakingas trečiasis asmuo.
Pagal CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas nuostatas neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymą namo administratoriui pavedus kitam subjektui, šiuo atveju trečiajam asmeniui, namo administratoriaus pareiga, numatyta Nuostatų 4.3 punkte, organizuoti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą nepasibaigia, t. y. administratorius, be kita ko, privalo kontroliuoti techninės priežiūros vykdymą ir šią savo funkciją atlikti apdairiai bei taip, kad būtų išvengta žalos bendrojo naudojimo objektams, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.1, 7.7 punktai).
Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-22998) – iš daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės, birželio mėn. gautų pranešimų sąrašas, už darbus išrašytos sąskaitos – patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros paslaugas teikęs trečiasis asmuo reaguodavo į gyventojų pranešimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų buvusi atliekama reguliari profilaktinė bendrojo naudojimo objektų, tarp jų šalto vandens vamzdyno, apžiūra, planuojamas jo atnaujinimas, remontas, savininkai būtų buvę informuoti apie vamzdyno trūkumus ir būtinybę juos šalinti. Taigi atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą ar apdairų elgesį kontroliuojant kaip namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros paslaugas teikia trečiasis asmuo, nepateikė. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų techninio prižiūrėtojo nekontroliavimas ir teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas (neveikimas) kaip pagrindas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybei kilti yra pripažįstamas ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1573-258/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės nepakankamas apdairumas kontroliuojant namo bendrojo naudojimo techninę priežiūros paslaugas teikusį asmenį ir organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vertinti kaip jos neteisėti veiksmai ir kaltė dėl to, kad nebuvo nustatytas netvarkingas vamzdynas ir jo trūkumai nebuvo pašalinti, taigi tarp atsakovės neveikimo ir draudėjui kilusios žalos, dėl kurios buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka yra priežastinis ryšys.
Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė (nerūpestingumas). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. gegužės mėn. butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos ir turi pareigą sumokėti ieškovei šiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą vykdžiusio trečiojo asmens civilinės atsakomybės dėl ginčo draudžiamojo įvykio klausimo ir dėl jo atsakomybės nepasisako, nes ieškovė trečiajam asmeniui nėra pareiškusi su ginčo įvykiu susijusių reikalavimų. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios prievolės atveju kreditorius gali pasirinkti, ar reikalavimus reikšti ir įrodinėti, kad žalą padarė keli bendraskoliai, ar reikalavimus pareikšti kuriam nors iš jų, taip pat iš bet kurio skolininko gali reikalauti viso žalos atlyginimo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi tai, kad trečiojo asmens atsakomybės klausimas nebuvo šio bylos nagrinėjimo dalyku, nėra kliūtis konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga už žalą ir iš jos visa apimtimi priteistinas žalos atlyginimas.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 200 Eur draudimo išmoką vertintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12,43 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Šios palūkanos apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, taikant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį – 6 procentų dydžio metines palūkanas. Ginčo dėl apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų dydžio tarp šalių nekilo. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. siuntė pretenziją atsakovei (CBP-3668), ragindama atlyginti žalą, kuri nebuvo atlyginta. Todėl, šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašymas pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 212,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė neteikė.
Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 200 Eur (du šimtus eurų) išmokėtos draudimo išmokos, 12,43 (dvylikos eurų ir keturiasdešimt trijų centų) kompensuojamąsias palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 212,43 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų ir keturiasdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų ir aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.