Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui J. S. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – atsakovas) Lietuvos valstybei 393,40 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 398,65 Eur.

Nurodo, kad atsakovui Tarnybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-4726 (su vėlesniais pakeitimais) buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-4610-1153/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymi, jog Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Tuo atveju, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

Nurodo, jog Tarnyba gavo advokatų G. A. P. bei Z. B. paaiškinimus, taip pat iš pateiktų civilinę bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių nustatė, kad atsakovas konfliktavo su jam paskirtais advokatais, išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Tarnybos manymu, atsakovo netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras konstruktyviai bendradarbiauti, antrinės teisinės pagalbos teikimą daro neįmanomu, todėl laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnybos nuomone, tokie atsakovo veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu pareigos, piktnaudžiauja jam valstybės suteikta garantuojama teisine pagalba, todėl 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-N-819-6407, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Teigia, kad remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 393,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad Tarnyba sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.1Mr)TP-22-N-819-6407 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 393,40 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė atsakovą apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra sumokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-313 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovas iki šios dienos nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Nurodo ir tai, kad atsakovui Tarnybos pranešimas Nr. (8.1Mr)TP-22-N-819-6407 bei pranešimas Nr.(8.1Mr) FS-313 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,25 Eur. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.

Atsakovui procesiniai dokumentai (Tarnybos prašymas su priedais, teismo nutartis ir teismo pranešimas) neįteikti, atsakovui atsisakius juos priimti, kas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį prilyginama jų įteikimui. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr.(8.1)VTP-819, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-4610-1153/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus duomenis, 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-4726 suteikė atsakovui 100 procentų aomokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-4610-1153/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas G. A. P. Šio sprendimo 6.2 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Taip pat išaiškinta, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbs teikimas nutraukiamas dėl to, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Tarnyba ar advokatu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos teisinės pagalbos išlaidos.

Tarnyba gavo advokato G. A. P. 2022 m. liepos 22 d. prašymą dėl jo pakeitimo kitu advokatu teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-4726. Prašyme nurodyta, kad J. S., 2022 m. liepos 21 d. susisiekęs su advokatu telefonu, sukėlė konfliktą, neturėdamas tam jokios priežasties, nukrypo į asmeniškumus, vartodamas advokato atžvilgiu neleistinus išsireiškimus.

Tarnyba, reaguodama į advokato G. A. P. prašymą, 2022 m. liepos m. priėmė sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-6126 pakeisti pareiškėjui 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-4726 teikti antrinę teisinę pagalbą skirtą advokatą kitu advokatu Z. B.

Tarnyba gavo advokato Z. B. 2022 m. spalio 4 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas su juo vengė bendradarbiauti, reiškė Tarnybai ir jam nepasitikėjimą, teismo posėdžio metu nepagarbiai su juo elgėsi, išvadino necenzūriniais žodžiais.

Tarnyba, gavusi 2022 m. spalio 13 d. atsakovo prašymą pakeisti jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą, 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. (8.1Mr)TPS-2697 šį atsakovo prašymą tenkinti atsisakė, įspėdama atsakovą, kad, jeigu jis toliau nebendradarbiaus ir konfliktuos su jam paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu, Tarnyba nutrauks antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Tarnyba gavo advokato Z. B. 2022 m. spalio 24 d. prašymą nutraukti antrinės pagalbos teikimą atsakovui, kadangi pastarasis toliau su juo nebendradarbiauja.

Tarnyba 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (8.1Mr)TPS-2742 atsisakė nutraukti teisinės pagalbos teikimą atsakovui ir tuo pačiu pasiūlė atsakovui kuo skubiau susisiekti su jam paskirtu advokatu.

Advokatas Z. B. 2022 m. lapkričio 23 d. informavo Tarnybą, kad atsakovas su juo iki 2022 m. lapkričio 23 d. nesusiekė, todėl prašė Tarnybos jam nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovas nevykdo bendradarbiavimo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu pareigos, piktnaudžiauja jam valstybės suteikta garantuojama teisine pagalba, todėl 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-N-819-6407, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Tarnyba 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.1Mr)TP-22-N-819-6407 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 393,40 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat Tarnyba paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti ją pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba 2023 m. balandžio 26 d. pakartotinai pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-313 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovas antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo.

Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra aiškiai pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, be kita ko, civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1975-02-21 sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 2005-10-19 sprendimą byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012-01-17 sprendimą byloje S. prieš Bulgariją). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1996-01-18 nutarimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Net tose situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (žr., pvz., LVAT 2013-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015 ir kt.). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 100 procentų išlaidų (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Šioje administracinėje byloje Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą būtų priteista 393,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui nutrauktas, atsakovas informuotas raštu tinkamai apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjęs. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi Tarnybos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

Byloje duomenų, kad atsakovas yra apskundęs Tarnybos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nėra. Taigi jis yra galiojantis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas apmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Todėl teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 393,40 Eur, atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nustatyta, kad advokatas G. A. P. 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė Tarnybai Prašymą, reg. Nr. (12.12) VAP-3256, išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-4726. Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 12,58 val.

Advokatas Z. B. 2023 m. kovo 17 d. pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (12.12) VAP-236 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Atsakovui pagal Tarnybos 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-819-6126. Advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad konsultacijai skyrė 2 val., susipažinimui su byla – 4 val., rašto parengimui – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 0,92 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos dydžio parengimui – 0,5 val.

Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Jeigu bylos stadijoje (procesiniame veiksme) tam pačiam asmeniui antrinę teisinę pagalbą teikia ne vienas advokatas, Taisyklėse nustatytą užmokestį kiekvienam advokatui išmoka tarnyba, įvertinusi advokatų pateiktą informaciją ir dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Taisyklėse nustatytas užmokestis išmokamas proporcingai advokatų skirtam faktiniam laikui teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Taisyklių 9, 11, 11¹, 14–20, 24, 25, 27, 27¹, 28 punktuose bylos stadijai (procesiniam veiksmui) nustatytus dydžius. Jeigu bendras faktinis antrinės teisinės advokatų pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklių nurodytuose punktuose nustatytus faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko bylos stadijai (procesiniam veiksmui) dydžius, pagal Taisyklių nuostatas skirtinas užmokesčio dydis padalijamas advokatams proporcingai jų sugaištam faktiniam laikui toje bylos stadijoje (procesiniame veiksme) (Taisyklių 37 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos sprendimais advokatui G. A. P. už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui išmokėta 152,40 Eur ((7,62 val. x 20,00 Eur) užmokesčio, o advokatui Z. B. – 241,00 Eur (12,05 val x 20,00 Eur) užmokesčio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 393,40 Eur. Pareiškėjos prašomas priteisti išlaidų dydis apskaičiuotas laikantis Taisyklių reikalavimų, yra teisingas ir pagrįstas, todėl priteistinas visa apimtimi.

Tarnyba taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 5,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir pranešimo atsakovui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo siuntimas registruotu paštu.

Minėta, kad atsakovui buvo siųsti sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ir pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo registruotu paštu. Iš UAB „Samus” PVM sąskaitos faktūrų matyti, kad pareiškėja patyrė 5,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 5,25 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už sprendimo ir pranešimo atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovui, jog priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele” Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 393,40 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.