- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2-1451-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00238-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Ieškovas
- "Miltija"
- Atsakovas
- "Atenegro", P. K.
- Trečiasis asmuo
- J. V., Z. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, BAB bankas "SNORAS", " Intrum Lietuva"
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, P. K., antstolei A. P., antstolei B. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, administratoriui G. A., uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“, atstovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims J. V. ir Z. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miltija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytinių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą bei nustatęs, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 ir 135 straipsnių reikalavimų, 2020 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovei UAB „Miltija“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 689 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nurodyti J. V., Z. V., antstolės B. T., bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras, administratoriaus G. A., UAB „Valnetas“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos procesines padėtis, aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.
Šalies argumentai
3. Ieškovė padavė patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytinių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją, pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių informuoti UAB „Miltija“ apie galimybę įsigyti turtą viešajame aukcione, paskelbtame 2019 m. liepos 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu atsisakė priimti.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, 2020 m. liepos 22 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo neįvykdė – 2 689 Eur žyminio mokesčio nesumokėjo, pakartotinai pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kuris jau buvo išnagrinėtas ir netenkintas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi, be to, iš patikslinto ieškinio liko neaiški UAB „Valnetas ir UAB „Intrum Lietuva“ procesinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo vertinimu, su patikslintu ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė negali sumokėti 2 689 Eur žyminio mokesčio, nes jai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-219-826/2020 turėjo būti grąžinta 35 000 Eur suma. Be to, patikslintame ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto, kurį pardavus bus galima sumokėti žyminį mokestį, savininkė yra ne ieškovė, o J. V. komercinė firma.
7. Teismas nustatė, kad vienas iš ieškovės patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų (pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu) jau buvo nagrinėjamas civilinėje byloje e2FB-3493-995/2019, 2019 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atmestas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-219-826/2020 panaikintas tik 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu, o likusi nutarties dalis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad šis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas teisme, dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir pakartotinai jis nebegali būti nagrinėjamas.
8. Įvertinęs tai, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, be to, pareiškė reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas teisme, teismas ieškinį laikė nepaduotu, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių informuoti UAB „Miltija“ apie galimybę įsigyti turtą viešajame aukcione, paskelbtame 2019 m. liepos 1 d., atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. J. V. komercinė firma buvo pertvarkyta į UAB „Miltija“, įmonių kodai sutampa, todėl nepagrįstas argumentas, kad ieškovė nėra nekilnojamojo turto, kurį pardavus bus gautos lėšos, savininkė.
9.2. Ieškovė nevengia sumokėti žyminio mokesčio, o prašo leisti jį sumokėti dalimis.
9.3. Klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nebuvo išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o vieną iš patikslinto ieškinio reikalavimų atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė neištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų (nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio), o pareikšdama patikslintą ieškinį, pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas teisme.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
13. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
14. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
15. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
16. Aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti praktika reiškia tai, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančio šios žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas.
17. Nagrinėjamu atveju, apeliantė siekia įrodyti, kad ieškinio padavimo metu jos finansinė padėtis buvo prasta, tačiau šiuo metu vyksta derybos dėl didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimo, todėl po nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo jos finansinė padėtis pagerės.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos prastos finansinės padėties bei negalėjimo sumokėti žyminį mokestį. Vien pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso už 2019 m. pateikimas neleidžia detaliau nustatyti ieškovės turimo turto vertės, jo sudėties, įvertinti galimų finansinės padėties pokyčių. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškiniu ieškovė siekia už 128 700 Eur įsigyti turtą, kurio varžytinės ginčijamos. Be to, iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-219-826/2020 turinio matyti, kad ieškovei turėjo būti grąžinta 35 000 Eur suma, sumokėta pagal preliminarią sutartį, todėl jos teiginiai dėl prastos finansinės padėties vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrindžiantys negalėjimo ieškinio padavimo metu sumokėti žyminį mokestį. Ieškovė, įrodinėdama, kad ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį ateityje, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog iš tikrųjų vyksta derybos dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar galimų numatomų pajamų.
19. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu atsisakyta priimti, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia. Nurodyta įstatymo norma ieškinių tapatumą sieja su trimis požymiais: tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio (prašymo) dalyku ir tuo pačiu ieškinio (prašymo) pagrindu.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovės patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, jau yra išnagrinėtas teisme ir dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3493-995/2019 UAB „Miltija“ skundą dėl 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-219-826/2020 minėtos apylinkės teismo nutarties dalis dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu palikta nepakeista. Apeliantė atskirajame skunde nepagrindė, kad patikslintu ieškiniu keliamas reikalavimas grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis (faktiniu pagrindu) ar yra kitų ieškinio netapatumą rodančių požymių, nei civilinėje byloje Nr. e2FB-3493-995/2019, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią patikslinto ieškinio dalį.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu atsisakęs priimti, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir taikė proceso teisės normas. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.