- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-54-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01944-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r., (gyv. deklaruota vieta - (duomenys neskelbtini), Poškonių k., Šalčininkų r.), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 1:33 val., Vilniaus r., važiuojant A15 keliu ties nuvažiavimu link Juodšilių gyvenvietės vairavo automobilį Pegeot 806 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 prom., neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 12, 14 punktų reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
S. S. posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą buvo išgėręs su kaimynais, kartu su V. J. galvojo važiuoti pas merginas į Rudaminą. Į. V. važiuoti, šis sėdo už vairo, jis buvo šalia. Kai į griovį įvažiavo, jis „atsijungė“. Pakeleivingą automobilį sustabdė, sakė: „neištrauks“, kaimynas išėjo ieškoti pagalbos. Kitą dieną nedirbo nes negalėjo, buvo neadekvatus. V. J. sutiko trečiadienį ar antradienį, šis ir pasakė, kad vairavo. Kaip išvažiavo neprisimena, bet pas V. J. į namus buvo nuėjęs, planavo į Rudaminą važiuoti, šis turėjo vežti. Tą dieną vietomis prisimena, vietomis ne, dėl to, kad buvo išgėręs.
L. V. J. parodė, kad yra kaimynas su S. S.. Atvažiavo pas seserį, ten atėjo kaimynas gerokai išgėręs, sakė: „Viktorai, tu negėrei, reikės važiuoti pas merginas, sutuoktinė išvyko į Baltarusiją, esu gerokai išgėręs, bijau policijos.“ Įkalbėjo ir nuvykus į Miškinių k., išvažiavo į Lydos plentą, jis klausė, kur sukti: į kaire ar į dešinę, šis buvo užsnūdęs. Sukdamas į kairę, išjungė šviesą ir tiesiai įvažiavo į griovį, taip baigėsi visi nuotykiai. Šį paliko prie automobilio, o pats nuėjo ieškoti pagalbos. Iš pradžių stabdė automobilius, sustojusio automobilio vairuotojas sakė: „negalįs ištraukti, nes sunkus automobilis“, tada nuėjo į degalinę, nakties metu nebuvo jokio transporto.
L. S. Kopijeva parodė, kad gavo iškvietimą jog automobilis nuvažiavęs nuo kelio. Atvažiavus į įvykio vietą, automobilyje nieko nebuvo, prie jo buvo daugiau žmonių. Jie sakė, kad pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, sustojo padėti. S. S. pradžioje sakė, kad vairavo žmona, tačiau jokios moters nebuvo. Kai prisipažino, sakė, kad važiavo iš darbo žmonos pasiimti ar pasitikti.
L. R. P. (R. P.) parodė, kad S. S. pažįsta, jis dirba vienoje darbovietėje, o šis kitoje, bet pagal darbo pobūdį firmos tą patį darbą atlieka. Pažįstami pusę metų, tą naktį važiavo į darbą, pamatė sankryžoje, kur reikėjo sukti, nuvažiavusį į griovį automobilį, nusprendė sustoti, pažiūrėti ar niekas nenukentėjo, kas ten atsitiko. Kai išlipo, jie buvo dviese, Svajūnas atidarė keleivio pusėje duris, vos išlipo iš automobilio, iš kitos pusės – vairuotojo išlipo nepažįstamas vyriškis. Matėsi, kad Svajūnas buvo neblaivus.
Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugą, šis atėjo apie 1, 2 valandą nakties, paprašė automobilį ištraukti, paaiškino, jog įvažiavo į griovį. Turi namie tralą, bet žmona, vaikas sirgo, todėl nesikėlė, pasakė, kad nevažiuos. Kiek suprato, tas draugas važiavo, jo vardo nežino, sakė „važiavo, buvo slidu, į griovį įvažiavo, gali ištraukti?“. Nepasakojo, su kuo važiavo.
L. Ž. L. parodė, kad lapkričio mėnesį dirbant su Kopijeva gavo pranešimą, kad sankryžoje už Rudaminos kaimo link Juodšilių kaimo nuo kelio nuvažiavęs automobilis, šalia vaikšto vairuotojas, įtariama neblaivus. Atvykus pastebėjo automobilį ir vaikščiojantį įtariamąjį, šalia jo buvo jaunesnio amžiaus trys asmenys. Suprato, kad šie važiavo pro šalį, matė tik nuvažiavusį automobilį nuo kelio, dėl to sustojo padėti. Apklausus įtariamąjį, šis neigė vairavęs, po to pasakė, kad važiavo neva pasiimti žmonos. Kai važiavo į įvykio vietą, nematė nieko einant pėsčiomis.
I. S. S., jo atstovo, policijos pareigūnų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog S. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors pats S. S. teigia neblaivus automobilio nevairavęs, o tiesiog jame miegojęs ir nieko neprisimenantis, nurodo jog automobilį vairavo jo draugas, kuris įvažiavęs į griovį išėjo ieškoti pagalbos, tokie jo parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis, jo nurodoma įvykių seka yra nelogiška. Teismas tiki ir vadovaujasi liudytojų S. K. ir Ž. L. parodymais, kurie kaip pareigūnai vyko į įvykio vietą pagal pranešimą, ten rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir šalia jo stovinčius kelis vyriškius, šie paaiškino jog pravažiuodami sustojo padėti, nes pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, pats S. S. nurodė, jog nevairavo, vairavo žmona, po to kad važiavo žmonos iš darbo paimti, po to sakė, kad asmuo, kuris nuėjo pagalbos ieškoti. Tačiau pareigūnas Ž. L. parodė jog „kai važiavo į įvykio vietą, nematė nieko einant pėsčiomis“. Įvykio vietoje S. S. nenurodė bei nepaaiškino, jog automobilį vairavo V. J., pareigūnams teigė, jog vairavo žmona, po to teigė, kad žmonos važiavo pasiimti. Posėdžio metu teigė, jog žmona buvo išvykusi, jis norėjo važiuoti pas merginas. Be to, pats teismo posėdžio metu parodė, jog buvo neblaivus, miegojo automobilyje, susitrenkė galvą, todėl ne viską pamena, matyti jog jo parodymai yra prieštaringi, o pirminiai parodymai yra mažiausiai nutolę nuo buvusių įvykių, todėl jo keliamos kelios versijos vertinamos kritiškai, kaip gynybinės pozicijos, kurias paneigia kita bylos medžiaga. Teismas kritiškai vertina V. J. parodymus jog jis vairavo automobilį, kaip nustatyta jie su S. S. yra draugai, todėl jis suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis, jo nurodoma įvykių seka yra nelogiška, jog ėjo ieškoti pagalbos į degalinę, tačiau ten neradęs žmonių ėjo toliau, būnant prie automobilio buvo sustoję kiti žmonės, tame tarpe ir R. P., kuris taip pat, su S. S. pažįstami, norėjo padėti, bet skubėjo į darbą ir negalėjo ištraukti automobilio, tačiau nurodė matęs, jog už automobilio vairo sėdėjo V. J. su juo kalbėjo, bet mobilaus telefono iškviesti pagalbą neprašė, o ėjo kelis kilometrus iki degalinės nakties metu, teismas vertina kritiškai. Transporto priemonės vairuotojas, dalyvaudamas viešajame eisme, privalo žinoti ir laikytis dalyvavimo viešajame eisme taisyklių, V. J. nurodė turintis teisę vairuoti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklės, kuriose yra įtvirtintos vairuotoju pareigos ir reikalavimai, o būtent įvykus eismo įvykiui pranešti policijai ir nepasišalinti iš įvykio vietos, iš byloje esančios medžiagos, t. y. TELE 2 telefoninių skambučių išrašo, kurio savininkas S. S. matyti jog jis skambino 2015-11-21laiku nuo 00:16 iki 1:19 į įvairius numerius kalbėjo ilgą laiką (kai kurie pokalbiai truko po 19 min., 30 min.), policijos nekvietė, o jeigu būtų buvęs V. J. būtų galėjęs pasinaudoti jo telefonu ir pranešti apie įvykį. Teismo neįtikino V. J. iškelta tokia įvykio versija. Be to, liudytojai V. J. ir R. P. parodymus teisme davė po įvykio praėjus 2 mėnesiams, todėl jie galėjo susitarti kaip liudyti teisme. Teismui nepavyko nustatyti asmens pranešusio apie įvykį gyv. vietos ir iškviesti bei apklausti teismo posėdyje. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog S. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų pareigūnų parodymais. Tik atkreiptina, jog tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. gavo budėtojo pranešimą ( b.l.4), tačiau kaip matyti iš ataskaitų žiūryklės ( b.l.5) , informacija apie įvykį buvo gauta 2015-11-21. S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje yra S. S. darbovietės UAB“Prosperum“ tarpininkavimo raštas, kuriame S. S. apibūdina kaip pareigingą, patikimą ir atsakingą vairuotoją. Kadangi vairuotojo tiesioginiam darbui atlikti būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, prašo jam neatimti teisės vairuoti ( b.l.26).
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad S. S. darbdavys jį apibūdina kaip pareigingą ir atsakingą vairuotoją laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau to nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, darbinėms funkcijoms dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014, (duomenys neskelbtini)172/2015). P. S. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (1,48 promilės), kuris ženkliai viršiją minimalią ribą. Todėl teismo nuomone, viena tą aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, kad S. S. nustatytas 1,48 prom., neblaivumo laipsnis, į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nebegaliojanti, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str.1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15053342240.
Išaiškinti S. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.