- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- ATP-59-719/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vaida Sinkevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 25 d., apie 1.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (1,93 ‰) girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 30¹ str., dėsto šios teisės normos taikymo praktiką ir mano, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis labai pergyvena ir gailisi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šeimoje jis vienintelis turi teisę vairuoti transporto priemones. Kartu su žmona dirba Norvegijoje toje pačioje firmoje, gyvena nuo darbovietės 60 kilometrų atstumu. Be automobilio kitokio susisiekimo su darboviete nėra. Jis dirba vairuotoju-tiekėju ir darbo reikalais turi vairuoti transporto priemones visoje Norvegijoje. Iš Norvegijos į Lietuvą jie grįžta nuosavu automobiliu, nes pasinaudoti avialinijų paslaugomis yra brangu. Būdamas Lietuvoje visada vežioja čia likusį sūnų į mokyklą ir iš jos, kartu su žmona rūpinasi juo, lanko kultūrinius renginius. Taip pat jo mama gyvena viena, ji serga nepagydoma liga ir tik jis gali pasirūpinti sergančia savo mama – nuvežti ją pas gydytojus, nupirkti vaistų bei lankyti ją ligoninėje, nes kitų artimųjų, galinčių pasirūpinti ja, nėra. Kartu su žmona taip pat rūpinasi ir išlaiko žmonos mamą. Todėl jam netekus teisės vairuoti transporto priemones jis ir jo žmona praras darbus ir neteks galimybės išlaikyti savo šeimos, jie su žmona negalės kuo dažniau nuosavu automobiliu grįžti į Lietuvą pas čia likusį jų sūnų ir taip išlaikyti šiltų santykių su juo, tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės, Pažeidėjo manymu, turi reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos švelninimo, tačiau apylinkės teismas jas įvertino netinkamai ir neobjektyviai, nes šių aplinkybių nepripažino išskirtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes Pažeidėjas mano, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudų tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą, dėsto apie administracinių nuobaudų tikslus ir nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pažeidėjas praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis transporto priemonę vairavo esant vidutiniam girtumui ir savo veiksmais kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdama į tai, Institucija mano, kad Pažeidėjo byla išnagrinėta teisingai, todėl taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo, jo kvalifikavimo ir pagrindinės nuobaudos, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatų ir skirti papildomą nuobaudą sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas <...> vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas ATPK 126 str. 4 d. sankcijos numatytose ribose Pažeidėjui galėjo skirti tik vieną iš dviejų alternatyvių pagrindinių nuobaudų – baudą arba administracinį areštą, ir papildomą nuobaudą – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Skirti vien tik pagrindinę nuobaudą, be papildomos nuobaudos – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – apylinkės teismas neturėjo galimybės.
Pažeidėjas skundu prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir panaikinti jam paskirtą papildomą nuobaudą. Visos esminės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismui jau buvo žinomos – jas Pažeidėjas išdėstė 2013 m. gruodžio 9 d. apylinkės teismui rašytame prašyme (10–21 b.l.). Tiek šiame prašyme ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – tikimybė Pažeidėjui ir jo žmonai netekti darbo, asmeniniai Pažeidėjo ir jo artimųjų nepatogumai ir kt., tiek ir apylinkės teismo nustatytos aplinkybės – pažeidimo pobūdis, Pažeidėjo asmenybė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kt., iš tiesų yra svarbios ir jas teismas jau tinkamai įvertinto individualizuodamas Pažeidėjui paskirtas pagrindinę ir papildomą nuobaudas, nes Pažeidėjui paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas. Būtina pažymėti, kad savo sprendimą skirti Pažeidėjui nuobaudą sankcijos ribose apylinkės teismas aiškiai ir detaliai motyvavo skundžiamame nutarime. Naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurių teismas neįvertino, apeliaciniame skunde Pažeidėjas nenurodė.
Pažeidėjas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su neigiamomis jam paskirtų nuobaudų pasekmėmis – jo ir artimųjų nepatogumais bei tikimybe prarasti darbą, o tuo pačiu ir galimybės užtikrinti pilnavertį savo ir artimųjų gyvenimą praradimu. Tačiau čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pabrėžtina tai, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo šeimos nariams, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Šiuo atveju Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Realų pavojingą veikos pobūdį įrodo tai, kad būdamas vidutinio girtumo būklėje Pažeidėjas vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, tamsiu paros metu, kuomet eismo sąlygos dėl riboto matomumo yra gerokai sudėtingesnės. Tai rodo ypatingai neatsakingą Pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimas padarytas visiškai sąmoningai – tai, kad Pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis reiškia, jog jam negalėjo kilti jokių abejonių, kad esant tokios būklės negalima vairuoti transporto priemonės. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam ir jo artimiesiems nepatogumus bei neigiamas pasekmes, Pažeidėjas turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Todėl šiuo atveju vien tik Pažeidėjo pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų.
Pažeidėjas skunde teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tapatina su darbo netekimu bei pragyvenimo šaltinio praradimu. Tačiau šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jokiu būdu nedraustų Pažeidėjui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių vairavimu, ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą. Todėl Pažeidėjas skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis neteks galimybės dirbti, o tuo pačiu ir išlaikyti savo šeimos bei pasirūpinti artimaisiais.
Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei. Priešingai, nei teigiama skunde, jos nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose. Taigi, priešingai, nei mano Pažeidėjas, tinkamai atsižvelgęs į visas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas tinkamai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę, šis teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.