- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-500-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01944-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinį skundą dėl 2016-03-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nubaustas už tai, kad jis 2015-11-21, apie 1:33 val., Vilniaus r., važiuojant A15 keliu ties nuvažiavimu link Juodšilių gyvenvietės, vairavo automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 prom. neblaivumo laipsnis. Nutarimu pripažinta, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 12, 14 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti 2016-03-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, iki galo neįsigilino į visas bylos aplinkybes bei vertino jas vienpusiškai. Apeliantas teigia automobilio nevairavęs, o važiavęs kaip keleivis. S. S. buvo girtas ir miegojo, jo prašymu automobilį vairavo V. J., kuris transporto priemonės nesuvaldė ir įvažiavo į griovį, po ko pastarasis išėjo ieškoti pagalbos, o Apeliantas liko prie automobilio.
Nurodo, jog, būdamas neblaivus ir siekdamas išvengti nemalonios situacijos, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams galėjo pasakoti įvairias versijas, tačiau galiausiai pasakė jiems tiesą. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo teiginį apie automobilį vairavusį kitą vyrą vien dėl to, kad pareigūnas Z. L. parodė, jog važiuojant į įvykio vietą, nematė nieko einant pėsčiomis, kadangi pareigūnai, kurie atvyko nuo Vilniaus pusės, niekaip ir negalėjo matyti žmogaus, einančio link Juodšilių, kuris, be to, pagalbos ieškoti išėjo anksčiau, nei atvyko pareigūnai.
Apelianto manymu, teismas pats sau prieštarauja nutarime teigdamas, kad S. S. įvykio vietoje nenurodė bei nepaaiškino, jog automobilį vairavo V. J., pareigūnams teigė, kad vairavo jo žmona, po teigė, kad važiavo žmonos pasiimti, nors tik keliomis eilutėmis aukščiau buvo pacitavęs pareigūną Z. L., kuris nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio vietoje jam aiškino, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris nuėjo ieškoti pagalbos.
Apeliantas taip pat nesutinka su jo duotų parodymų vertinimu kaip esant nepatikimus. Jo nuomone, teismas parodymus, duotus iškart po įvykio, jam esant neblaiviam ir susitrenkusiam galvą, vertino kaip mažiausiai nutolusius nuo buvusio įvykio, o teisme keliamas versijas vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Iš to daro išvadą, kad jo teiginiai pareigūnams įvykio vietoje, kad Apeliantas vairavo automobilį, o ten pat – įvykio vietoje, bei vėliau teisme duoti paaiškinimai, kad vairavo kitas žmogus, jau kažkodėl visiškai nepatikimi. Apeliantas taip pat nesutinka ir su kritišku V. J. parodymų vertinimu, vadovaujantis tuo, kad yra artimi draugai. S. S. nurodė, kad jie yra tik iš matymo pažįstami. Be to, teigdamas teismui, kad tai jis, vairuodamas automobilį, dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio pasišalino, V. J. pats rizikuoja būti nubaustas. Todėl teiginys, kad pastarasis yra suinteresuotas Apelianto nenubaudimu yra nepagrįstas. Taip pat paaiškino, kad, kadangi eismo įvykio metu niekam žala nebuvo padaryta, pareigūnų kviesti jie nenorėjo, V. J. išėjo ieškoti priekabos savininko, kurį šiek tiek pažinojo, todėl policijai neskambino.
Skunde nurodoma, kad teismo teiginys, jog liudytojai V. J. ir R. P. parodymus teisme davė po įvykio praėjus 2 mėnesiams, todėl galėjo susitarsi, kaip liudyti teisme, yra visiškai nepagrįstas. Tiek V. J., tiek R. P., kuris iš karto po įvykio matė, kaip iš automobilio išlipo jis ir V. J. (Apeliantas iš keleivio vietos, V. J. – iš vairuotojo), jam yra šiek tiek pažįstami, kaltinti juos melavus teisme nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad Apelianto ir minėtų liudytojų parodymus patvirtino apklaustas liudytojas – tralo savininkas D. K., pas kurį įvykio naktį atėjęs į Juodšilius kreipėsi pagalbos V. J.. Apelianto teigimu, šio liudytojų parodymų teismas visiškai nevertino, motyvuodamas nutarimą.
Šalies argumentai
2016-04-04 pakartotinai pateiktas S. S. skundas, kuriuo Apeliantas prašo išteisinti jį šioje byloje nesant įrodymų. Skunde nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir pirmajame, pažymint, jog kai atvyko policijos pareigūnai, Apeliantas stovėjo kelkraštyje, todėl negalėjo jo apkaltinti vairavimu. Ž. L., atvykęs paprašė pateikti asmens dokumentą, Apeliantas padavė vairuotojo pažymėjimą, kadangi kito neturėjo. Pažvelgęs į automobilio registracijos liudijimą, paklausė, gal žmona vairavo, jis atsakė, kad negalėjo, kadangi ji atostogauja Baltarusijoje. Pagal ATPK 272 straipsnį, iš jo nepaėmė raštiško paaiškinimo, parvežė namo. Jam davė pasirašyti, o jis, būdamas išgėręs, nesuprato ir pasirašė. Nurodo, kad matosi byloje esanti schema ir įvykio parodymai surašyti klaidingai, matavimų, kiek atsimena, nebuvo, automobilio apgadinimas surašytas neišlipus iš automobilio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. S. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Pažymėtina, jog S. S. nubaustas už tai, kad jis 2015-11-21, apie 1:33 val., Vilniaus r., važiuojant A15 keliu ties nuvažiavimu link Juodšilių gyvenvietės, vairavo automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumo laipsnis. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog automobilio nevairavo.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir skundžiamą teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados, priešingai skundo teiginiams, padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. S., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumo laipsnis, ir taip padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Ž. L. parodė, kad gavus iškvietimą, kad sankryžoje už Rudaminos, link Juodšilių nuo kelio nuvažiavęs automobilis, šalia vaikšto vairuotojas, kuris, įtariama, buvo neblaivus. Apklausiant S. S., jis pirma neigė vairavęs, po to pasakė, kad važiavo neva pasiimti žmonos, nepastebėjo pasibaigusio kelio, sutiko su parodymais, patvirtino parašu protokolą. Pareigūnas paaiškino, kad S. S. nesakė, kas vairavo, sakė asmuo, kuris nuėjo pagalbos ieškoti. Kas tas kitas asmuo, išėjęs ieškoti pagalvos, pareigūnai nesiaiškino, po poros minučių pokalbis pakrypo kita linkme, nebuvo pagrindo ieškoti kito asmens. Paklausė, kaip buvo iš esmės, tada buvo antra versija. Vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį, nuvažiuoja nuo kelio, pagal Kelių eismo taisyklės privalo pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai. Kiekvieno pareiga pranešti policijai apie įvykį, tačiau tai nebuvo padaryta, pranešimas gautas iš pravažiuojančių asmenų (b.l. 52-53).
Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t.y. kad atvykus į įvykio vietą, prie automobilio, be sustojusių padėti vaikinų, rado Apeliantą, kuris paaiškino, kad transporto priemonę vairavo žmona, tačiau jokios moters nebuvo. Vėliau S. S. nurodė, kad važiavo iš darbo žmonos pasiimti ar pasitikti (b.l. 39-40).
Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: patrulės S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą apie 1.34 val., pareigūnai pastebėjo akivaizdžiai neblaivų pilietį ir šalia nuo kelio nuvažiavusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pilietis prisipažino, jog automobilį vairavo jis, kaip vėliau paaiškėjo – S. S. (b.l. 4); BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2015-11-21, 1.33 gautas pranešimas, jog važiuojant nuo Vilniaus link Šalčininkų, už pervažos apie 200 metrų, automobilis Opel Zafira nuvažiavęs nuo kelio, vairuotojas neblaivus (b.l. 5-6); eismo įvykio vietos schema (b.l. 7-8); alkotesterio kvito duomenys (b.l. 9, 10) ir kt.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, pažymėtina, jog jie nuo pat eismo įvykio užfiksavimo nebuvo nuoseklūs. Apeliantas, apklausiamas pareigūnų, kėlė įvairias versijas, t.y. nurodė, kad automobilį vairavo žmona, vėliau kad vairavo pats, tik tuomet paaiškino, kad už minimos transporto priemonės vairo sėdėjo asmuo, kuris tuo metu buvo išėjęs ieškoti pagalbos, tačiau koks tai asmuo neįvardijo, jokių jo duomenų nepateikė. Apeliantas nurodo, kad policijos kviesti nenorėjo, siekdami išvengti nemalonumų, paaiškino, kad pats skambino ieškodamas pagalbos, ką patvirtina ir byloje esanti iš Tele2 gauta detali informacija apie apmokestinamas paslaugas Apelianto naudojamam telefono numeriui. Iš pastarosios matyti, jog išties 2015-11-21, 1.19 val. S. S. skambino trumpuoju informaciniu numeriu 118, tuomet du kartus skambino numeriu 1810 į UAB „Altas Assistance“, t.y. techninę pagalbą visą parą teikiančią įmonę. Taigi matyti, kad pats Apeliantas ėmėsi veiksmų, siekdamas ištraukti automobilį iš griovio, todėl visiškai nesuprantama, kam V. J. būtų reikėję nakties metu eiti 5 kilometrų atstumą, ieškant evakuatoriaus. Pritartina apylinkės teismo nutarimo argumentui, kad tokia Apelianto ir liudytojo V. J. nurodyta įvykių versija yra išties nelogiška. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, V. J., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, turėjo žinoti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus įvykus eismo įvykiui, t.y. kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, apie įvykį būtina pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – policijai. Tiek liudytojas V. J., tiek ir Apeliantas nurodė, kad pastarasis vairavo blaivus, taigi nesant jokio pagrindo vengti galimos administracinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, V. J., jei išties būtų vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, apie tai būtų pranešęs policijai iš S. S. turimo mobilaus ryšio telefono. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime pagrįstai liudytojų V. J., R. P. parodymus vertino kritiškai, kadangi asmenys yra pažįstami, parodymus teisme davė praėjus dviem mėnesiams po įvykio, taigi savo versijas galėjo suderinti, taip pat ir su D. K.. Tuo tarpu apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą. Policijos pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad buvo neblaivus, stresinėje situacijoje, tą dieną tik vietomis prisimena, kadangi buvo išgėręs, todėl neprisimena, ką sakė policijos pareigūnams. Tačiau teisme ne tik smulkiai nupasakojo visas aplinkybes iki eismo įvykio kilimo, t.y. kaip ėjo pas V. J., prašė pavairuoti jo automobilį, tačiau ir visas aplinkybės po eismo įvykio – kad sustojo R. P., prisiminė, ką šis jam sakė, taip pat kad buvo sustoję dar trys automobiliai, kurių vairuotojai teiravosi, ar nereikalinga medicininė pagalba ir pan. Ir, nors teigia neatsimenantis ką kalbėjo policijos pareigūnams, teismui pateiktame skunde atkartojo su pareigūnais vykusį pokalbį, nurodydamas, kad pareigūnas, pamatęs transporto priemonės registracijos liudijimą, paklausė, gal automobilį vairavo žmona, o šis atsakė, kad taip negali būti, kadangi sutuoktinė Baltarusijoje. Taigi Apelianto teismo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad neprisimena dėl girtumo ir šoko, ką kalbėjo pareigūnams, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai vertinta kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokias Apelianto nurodytas prieštaringas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Šį nutarimą naikinti Apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti 2016-03-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.