- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-229-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., notarė N
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5037-187/2018 pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G. ir notarė N. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. R. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motinos B. S. G. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. L. buvo reikalingas išlaikymas.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra jos mirusios mamos B. S. G. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą; kad mirusi mama visą savo turtą testamentu paliko seseriai R. G.. Pareiškėja pažymėjo, jog motinos mirties dieną buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti pajamų, jai yra reikalingas išlaikymas. Pareiškėja nurodė, kad jai priklauso tik vieno kambario gyvenamasis būstas, gauna netekto darbingumo pensiją, yra prastos sveikatos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. G., atsiliepdama į pareiškėjos pareiškimą, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra netikslios, pateiktos pareiškėjai naudinga linkme. Suinteresuotas asmuo akcentavo: teismui nebuvo pateikta duomenų apie pareiškėjos santaupas; pareiškėjos turimas butas yra įrengtas pakankamai prabangiai; pareiškėja jau ne vienerius metus vyksta dirbti į užsienį ir taip gauna pajamų; pareiškėjos sveikatos būklė yra daugiau nei pakankama užsitikrinti būtinus savo poreikius, o kilę sveikatos sutrikimai yra susidarę dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko pareiškėjai išsivystė kepenų funkcijų sutrikimai bei gretutinės pareiškėjos ligos; pareiškėja neatskleidė informacijos apie turėtą turtą; ji visiškai neprisidėjo prie nusenusių tėvų slaugymo bei jų poreikių tenkinimo
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimas buvo atmestas. Teismas nurodė, jog iš pateiktų įrodymų, susijusių su pareiškėjos sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, matyti, kad tai iš esmės neribojo pareiškėjos įsidarbinimo bei ir kt. pajamų gavimo galimybių. Teismas sprendė, kad nėra faktinio pagrindo išvadai, jog galimybių save išlaikyti objektyviai pareiškėja iš viso neturėjo.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo ne tik papildomas (ne kartą važiavo dirbti į užsienį), bet ir nuolatines pajamas (gauna darbingumo netekimo pensiją, kompensacijas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos išlaidas; nepateikta įrodymų apie mokamus mokesčius; kad motina ją kas mėnesį finansiškai remdavo; kad pareiškėjai reikalingos kokios nors išskirtinės procedūros ar ji vartoja brangius nekompensuojamus vaistus ir pan., t. y. pareiškėja neįrodė, kad jai nepakanka jos gaunamų pajamų. Teismas vertino kad pareiškėja, 1993 m. nutraukdama santuoką ir neįgyvendindama savo turtinių teisių – nepasidalindama santuokoje įgyto turto, pasielgė aplaidžiai; kad turimus žemės sklypus padovanojo sūnui, kurio materialinė padėtis nebuvo sunki, ir sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos padėtis yra visiškai kritiška ir jai būtų reikalingas išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą, pareiškėja (apeliantė) R. L. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. G. dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo patenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino išsamios kasacinio teismo praktikos išlaikymo reikalingumo nustatymo bylose, todėl pažeidė bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus, taip pat proporcingumo principą, pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
8. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad teismas sprendime padarė išvadas, remdamasis suinteresuoto asmens teismo posėdžių metu pareikštais prieštaravimais bei tik jos pakviestų dviejų liudytojų (artimų giminaičių) parodymais, nors jie patys dėl bylos ginčo aplinkybių niekada nieko tiesiogiai nematė, negirdėjo. Pažymėjo, kad teismas nevertino akivaizdžių aplinkybių, kad pareiškėjai iki pat motinos mirties buvo teikiama materialinė pagalba maistu, kad ji neišgalėdavo susimokėti mokesčių už butą, jog palikėjos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas.
9. Pareiškėja nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog ji bandė dirbti užsienyje, tačiau dėl suprastėjusios sveikatos ilgiau dirbti negalėjo, o tai yra ne tos aplinkybės, kai išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Pažymėjo, kad teismo argumentas vertinti prieš daugiau kaip dvidešimt metų priimtą sprendimą (ištuokos byloje) kaip aplaidų pareiškėjos (apeliantės) elgesį, yra visiškai nepagrįstas; teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad turimą žemę pareiškėja (apeliantė) perleido sūnui, nes jis jai padėjo finansiškai, be to – neturėjo galimybės pati organizuoti žemės darbų.
10. Teismas nevertino, kad valstybės teikiamos socialinės garantijos leidžia pasirūpinti būtinųjų poreikių tenkinimu, o įgyvendinta teisė į privalomąją palikimo dalį leidžia užtikrinti didesnę dalį asmens poreikių. Pareiškėja (apeliantė) nurodė, kad medicininiais ir kitais oficialiais dokumentais įrodė objektyviai sumažėjusias galimybes įsidarbinti, iš kurių visumos galima daryti išvadą, kad jos motinos mirties dieną ji neturėjo pakankamai pajamų būtinosioms gyvenimo reikmėms ir objektyvių galimybių tokių pajamų gauti. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, kad palikėjos mirties dieną ji buvo nedarbinga dėl neįgalumo ir neturėjo pakankamai pajamų būtinosioms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalinga palikėjos išlaikymo.
11. Pareiškėja (apeliantė) pažymėjo, kad jai nereikėjo įrodyti poreikio būti išlaikomai, tačiau ji leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.
12. Suinteresuotas asmuo R. G., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo: 1) palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėja (apeliantė), akcentuodama savo sveikatos būklę, turimą turtą bei gaunamas netekto darbingumo socialines išmokas, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai (esą testatorė iki mirties teikė pareiškėjai būtiną išlaikymą) yra nepagrįsti jokiais įrodymais, be to – mirusiojo teiktas išlaikymas nėra teisiškai reikšmingas tokio pobūdžio bylose ir savaime nepatvirtina teisės į privalomąją palikimo dalį egzistavimo pagrindų.
13. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos (apeliantės) sveikatos būklė ir netekta dalis darbingumo nėra esminės aplinkybės sprendžiant išlaikymo reikalingumo fakto klausimą ir pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes – pareiškėjos (apeliantės) sveikatos būklė netrukdo jai dalyvauti darbo rinkoje ir gauti pajamų.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė pačios pareiškėjos (apeliantės) nepakankamai rūpestingą ir aplaidų savo turtinių teisių realizavimą (nepasidalindama santuokoje įgyto turto; neatlygintiną turto perleidimą sūnui). Akcentavo, jog pareiškėja (apeliantė) visiškai neprisidėjo prie nusenusių tėvų priežiūros, prie paveldimo turto išlaikymo, jo gausinimo; toks elgesys pareikštų teismui reikalavimų kontekste, tuo labiau praeityje gavus iš tėvų palikimo dalį ir jį iššvaisčius, akivaizdžiai yra nesuderinamas su geros moralės, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
15. Suinteresuotas asmuo notarė N. U., atsiliepdama į pareiškimą, prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos (apeliantės) pareiškimas dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos (apeliantės) motina B. S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko dukrai (suinteresuotam asmeniui) R. G..
19. Pareiškėjai (apeliantei) 2010 m. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nuo 2017 metų – 40 procentų darbingumo lygis; diagnozuota koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ir kitos ligos.
20. Pareiškėjos (apeliantės) netekto darbingumo pensija per 2015 – 2016 metus sudarė po 88,57 Eur, nuo 2017 m. – po 189,69 Eur, nuo 2018 m. – po 214,61 Eur. Pagal pareiškėjos (apeliantės) pateiktus banko išrašus matyti, kad 2017 – 2018 m. jos gaunamas pajamas sudaro nedarbingumo pensija.
21. Pareiškėjos (apeliantės) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1 kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl ginčo esmės
22. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
23. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
24. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
25. Minėtas įstatymo straipsnis yra plačiai ir išsamiai komentuojamas Civilinio kodekso komentare. Čia nurodoma, kad asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Komentuojamame straipsnyje asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su jų nedarbingumu. Taigi išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Komentuojant CK 5.20 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006).
26. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai vien tik ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
27. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
28. Sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo esminę reikšmę turi pareiškėjos (apeliantės) turtinė padėtis palikimo atsiradimo dieną. Įvertinus turtinę padėtį ir konstatavus, kad pareiškėja (apeliantė) savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturėjo galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, būtų pagrindas jos pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo išspręsti teigiamai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad: 1) pareiškėja (apeliantė), pretenduojanti į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise jai priklausiantį vieno kambario butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena; duomenų apie pareiškėjai (apeliantei) priklausantį kilnojamąjį turtą į bylą nepateikta; 2) testatorė ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai – suinteresuotam asmeniui R. G., kuri nuo 2001 m. sausio 9 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjos (apeliantės) netekto darbingumo pensija nuo 2018 m. sudaro 214,61 Eur, jos gaunamas pajamas palikimo atsiradimo dieną sudarė nedarbingumo pensija, t. y. pareiškėja (apeliantė) palikimo atsiradimo dieną gavo nuolatines pajamas, kitų duomenų dėl pareiškėjos (apeliantės) turėtų piniginių indėlių kredito įstaigose ar gaunamų papildomų pajamų (palikimo atsiradimo dieną) į bylą nepateikta; 4) įrodymų apie tai, kad pareiškėja (apeliantė) būtų išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti papildomų lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems jos poreikiams, į bylą nepateikta; 5) nuo 2017 metų pareiškėjai (apeliantei) nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, liudijantys apie pareiškėjos (apeliantės) sveikatos sutrikimus, tačiau visiško pareiškėjos (apeliantės) nedarbingumo nenustatyta.
29. Kaip jau buvo minėta, asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja (apeliantė) turėjo įrodyti, kad palikėjos mirties dieną ji neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jai buvo reikalingas palikėjos išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktieji įrodymai, susiję su pareiškėjos (apeliantės) sveikatos sutrikimais, patvirtina objektyviai sumažėjusias pareiškėjos (apeliantės) galimybes įsidarbinti, tačiau šios galimybės nebuvo visiškai apribotos, todėl spręsti, jog pareiškėja (apeliantė) neturi jokių galimybių pati save išlaikyti, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjai (apeliantei) buvo duodami namuose užauginti produktai ar jai buvo skolinama pinigų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo kad palikėjos mirties dieną ji neturėjo pakankamai turto ir pajamų savo būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti.
30. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėja (apeliantė) turėjo nekilnojamąjį turtą (būstą, kuriame gyveno), gavo nuolatines pajamas (netekto darbingumo pensiją), pareiškėjai (apeliantei) nepateikus įrodymų apie tai, kad jos turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako būtiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti (kad jai buvo reikalingos papildomos lėšos), bei apie tai, kad ji būtų išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti papildomų lėšų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai (apeliantei) reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme.
31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo klausimą, vertino ir tai, ar išlaikymo reikalingumą įrodinėjanti pareiškėja (apeliantė) ne pati kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį – įvertino bylos šalių bei liudytojų parodymus pareiškėjos (apeliantės) palikimo dalies gavimo klausimu; taip pat pareiškėjos (apeliantės) priimtus sprendimus neatlygintinai perleisti turėtą nekilnojamąjį turtą, neįgyvendinti savo turtinių teisių santuokos nutraukimo byloje. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog tenkinti pareiškėjos (apeliantės) pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
33. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog pareiškėjos (apeliantės) R. L. apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens R. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Į bylą pateiktas 2019 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad suinteresuoto asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 400 Eur. Šios suinteresuoto asmens R. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (apeliantės) R. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suinteresuoto asmens R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.