- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-4585-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00272-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui K. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 14 923,63 Eur pagrindinės skolos, 557,42 Eur delspinigių ir 14 316,94 Eur baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 14 923,63 Eur skolos, 557,42 Eur delspinigių, 14 316,94 Eur baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laimėjus Medienos pardavimo sistemoje (toliau – EMPS) paskelbtą aukcioną, ji su atsakove sudarė apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo sutartis 2012 m. gruodžio 5 d. Nr. 270-13l ir 2017 m. lapkričio 29 d. Nr. G270-18l. Pagal 2012 m. gruodžio 5 d. sutartį Nr. 270-13l nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovas įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 200 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Pagal 2017 m. lapkričio 29 d. sutartį Nr. G-270-18l nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 8900 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą (el. b. l. 17-21).
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, pateikė atsikirtimus, nurodydama, kad gavusi ieškinį, kreipėsi į ieškovę dėl galimybės spręsti ginčą taikiai. Ieškovei buvo pateiktas 2020 m. gegužės 14 d. prašymas, kuriuo atsakovė neginčijo pagrindinės skolos, ją prašė išdėstyti per 6 mėn. terminą bei prašė netaikyti neprotingos, akivaizdžiai per didelės baudos. Atsakovė paaiškino, kodėl susidarė skola, atkreipė dėmesį, jog tokia situacija susidarė ne dėl piktybiško atsakovės elgesio, bet dėl medienos krizės, kurią sukėlė kenkėjai (vabzdžiai) Europoje. Atsakovė taip pat nurodė, kad visą laiką ieškovė, kurią derybose atstovavo valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė L. P., demonstravo geranoriškumą, sutiko derėtis su atsakove dėl taikaus ginčo sprendimo. Tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas. Atsakovė nuolatos domėjosi eiga, t. y. skambindavo ir teiraudavosi ieškovės atstovės L. P., kada gaus pasirašytą taikos sutartį. Atsakovei buvo žadama, kad taikos sutartis bus jau artimiausiu metu sudaryta, o užsitęsusį taikos sutarties sąlygų derinimo procesą ieškovė aiškino tuo, kad po urėdijų sujungimo į vieną įmonę, taikos sutarties sąlygas reikia suderinti įmonės, turinčios virš 3 000 darbuotojų, viduje, tarp skirtingų skyrių, o šis procesas užtrunka. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutarties sudarymą stipriai apsunkino COVID-19 aplinkybė. Dėl COVID-19 visi klausimai galėjo būti sprendžiami tik telefonu ir / ar el. paštu, be tiesioginių susitikimų. Tai neleido operatyviai ir koncentruotai išspręsti visų klausimų. Atsakovė elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, siekė baigti kuo operatyviau ginčą taikiai, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių tai neįvyko. Atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė, kuri yra valstybės įmonė, nesilaikys pažado ir nepateiks sutartu laiku pasirašytos taikos sutarties. Atsakovė neginčijo ir neginčija ieškovės reikalavimo dėl 14 923,63 Eur skolos ir 557,42 Eur delspinigių (dalį skolos atsakovė jau yra padengusi), tačiau nesutinka su 14 316,94 Eur baudos priteisimu. Ieškovė, teikdama ieškinį, nutylėjo, kokia yra susidariusi situacija medienos rinkoje, kad medienos rinką 2019 m. ištiko krizė ir tokios situacijos atsakovė negalėjo numatyti ir / ar jos kontroliuoti. Dar 2019 m. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu netaikyti sankcijų dėl sutartyse numatytų medienos kiekių nenupirkimo. Atsakovė paaiškino, jog ji gamina detales transportiniams padėklams ir pačius transportinius padėklus, kuriuos eksportuoja į kitas Europos Sąjungos šalis. 2019 m. Europoje prasidėjo medienos krizė, kurią sukėlė kenkėjai (vabzdžiai). Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje, Čekijoje medynus užpuolus kenkėjams (vabzdžiams), jie pažeidė didelius miškų plotus. Kad stabdytų kenkėjų plitimą, šalys turėjo atlikti sanitarinius kirtimus, dėl to susidarė didelis medienos perteklius rinkoje. Nors atsakovės gaminamų prekių kaina krito, konkuruoti su užsienio tiekėjais tapo vis sudėtingiau, tačiau ieškovė žaliavos (medienos) kainos nemažino (ilgalaikių sutarčių atveju kainos peržiūrimos kas pusmetį). Atsakovės veikla tapo nuostolinga, dėl objektyvių, ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, atsakovė nebegalėjo pirkti medienos už tokią kainą, kurią nurodydavo ieškovė, t. y. už ženkliai aukštesnę, nei rinkos kainą, kitaip tai būtu reiškia atsakovės bankrotą. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti bauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovė dar 2019 m. ėmėsi veiksmų ir informavo ieškovę dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, tačiau ieškovė nebendradarbiavimo ir problemos nesprendė. 14 316,94 Eur baudos priteisimas neatitinka sąžiningos verslo praktikos, nes medienos krizės akivaizdoje ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, argumentų, jog patyrė kokius nors nuostolius (el. b. l. 53-59).
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame teismui 2020 m. spalio 16 d. prašyme atsisakė 6000,00 Eur dydžio reikalavimo sumos, nes atsakovė sumažino skolą nuo 14 923,63 Eur iki 8 923,63 Eur (el. b. l. 114). 2020 m. lapkričio 20 d. posėdyje ieškovė atsisakė nuo dar 3 000,00 Eur dydžio reikalavimo, pripažino, jog likusi skolos dalis yra 5 923,63 Eur.
Ieškovės atstovė teisininkė L. P. teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais, nurodydama, kad su atsakove buvo sudarytos dvi apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nupirkti ieškovės nurodytą medieną, tačiau atsakovė sutartis vykdė netinkamai, nupirko tik dalį nurodytos medienos, dėl ko susidarė 5 923,63 eurų skola, 557,42 eurai delspinigių ir 14 316,94 eurų bauda. Atstovė nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė, nors ir pradelsusi, nusipirko tam tikrą kiekį medienos, tačiau dalis medienos liko nenupirkta, dėl ko prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti prašomas sumas. Papildomai nurodoma, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 5 d., dėl ko ieškovė galėtų pripažinti, kad ieškinio senaties terminas gal ir galėtų būti laikomas praleistu. Tačiau, atsižvelgiat į aktualią teismų praktiką, yra galimybė minėtą ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl teismo prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą. Aplinkybė dėl baudos dydžio neprotingumo, pažymima, kad šalys laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, pagal kuriuos buvo aiškiai nurodytas baudos apskaičiavimo būdas ir jos dydis. Teismo prašoma ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant pagrindinę skolą, delspinigius ir baudą, atsiradusią dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Teismui, manant, kad praleistas senaties terminas dėl baudos, prašoma šį terminą atnaujinti.
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas K. V., nesutikdamas su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimais, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinio pagrindinės skolos sumos ginčas nekyla, taip pat kaip ir dėl delspinigių apskaičiavimo. Šiose dalyse ieškinys yra pagrįstas ir atsakovė įsipareigoja šiuos reikalavimus vykdyti. Dėl ieškinio dalies, sietinos su prašoma priteisti 14 316,94 eurų bauda, atsakovė nesutinka. Šį nesutikimą pagrįsdama dviem argumentais. Pirmiausia, yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas nurodo, kad bauda susiformavo 2019 m. birželio mėnesį. Atitinkamai ieškinys pareikštas 2020 m. balandžio mėnesį. Šiuo atveju taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Iš ko darytina išvada, kad ieškovė ieškinį dėl baudos priteisimo turėjo pateikti 2019 metų pabaigoje. Antras argumentas – ieškovė netinkamai skaičiuoja baudą. Pagal sudarytas sutartis, ieškovė turi raštu pateikti siūlomą įsigyti atitinkamą kiekį. Nagrinėjamu atveju, pasiūlyta įsigyti 1 200 vienetų, kai bauda skaičiuojama nuo 3 204 vienetų, pagal kitą pasiūlymą – pasiūlyta 300 vienetų, o bauda skaičiuojama nuo 368 vienetų. Taigi, ieškovės nurodyti argumentai, kad bauda skaičiuojama nuo sutartyje nurodytų kiekių yra klaidingi, kadangi pagal tą pačią sutartį nurodyta, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo raštu pateiktų pasiūlymų, ką patvirtina ir aktuali teismų praktika. Trečiasis argumentas, dėl ko reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas, yra protingumo kriterijus. Nurodoma, kad atsakovė jau 2019 m. kreipėsi į ieškovę, prašydama netaikyti baudos dėl Europoje kilusios sudėtingos situacijos medienos rinkoje. Taigi, šios aplinkybės atsakovė niekaip negalėjo kontroliuoti. Kitas svarbus argumentas – tai netesybų santykis su nuostoliais. Byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kokius nuostolius patyrė ieškovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašoma visą reikalavimą dėl baudos atmesti kaip nepagrįstą. Teismo prašoma netenkinti ieškovės atstovės prašymo dėl ieškinio senaties termino, kadangi ieškovės atsakovė šį paprašymą pateikė netinkamoje proceso stadijoje. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl problematikos žmogiškųjų išteklių sferoje, neturi apsunkinti atsakovės teisinės padėties. Taip pat teismo prašoma priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl dalies ieškinio atsisakymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsakovei patenkinus dalį ieškovo reikalavimų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. 2020 m. liepos 14 d. sumokėjus ieškovui 2 000,00 eurų, 2020 m. rugsėjo 1 d. sumokėjus 2 000,00 eurų, 2020 m. rugsėjo 24 d. sumokėjus 1 000,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokėjus 1 000,00 eurų (el. b. l. 112), ieškovas 2020 spalio 16 d. pareiškė, kad atsisako 6 000,00 eurų sumos priteisimo iš atsakovės (el. b. l. 114). 2020 m. lapkričio 20 d. posėdyje ieškovė atsisakė nuo dar 3 000,00 eurų dydžio reikalavimo, atsakovei sumokėjus ieškovei 2020 m. spalio 16 d. 1 000,00 eurų, 2020 m. lapkričio 19 d. sumokėjus 2 000,00 eurų (el. b. l. 112), ir pripažino, jog likusi skolos dalis yra 5 923,63 eurų. Esant šiai aplinkybei, tai yra, ieškovei atsisakius būtent nuo 9 000,00 eurų sumos reikalavimo, ieškovo ieškinio dalies dėl 9 000,00 eurų skolos priteisimo iš atsakovės atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovui išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies
Valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau – Prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018 m. sausio 1 d. šias Prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai. Pagal Prekybos mediena taisyklių 5 punktą, prekyba mediena iki 2018 m. sausio 1 d. buvo vykdoma per apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų elektroninę pardavimų sistemą (toliau – AMEPS) aukciono būdu, nuo 2018 m. sausio 1 d., pagal Aprašo 5 punktą – per Medienos pardavimo sistemą (toliau – EMPS) aukciono būdu, kuris organizuojamas: ilgalaikėms sutartims (nuo 3 m. iki 10 m.) sudaryti (Prekybos mediena taisyklių 5.1. punktas ir Aprašo 5.1. punktas); pusmetinėms sutartims (6 mėn.) sudaryti (Prekybos mediena taisyklių 5.2. punktas ir Aprašo 5.2. punktas); trumpalaikėms sutartims (iki 3 mėn.) sudaryti, kai parduodama likusi aukcionuose skirta parduoti mediena ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti nenupirkta mediena (Prekybos mediena taisyklių 5.3. punktas, Aprašo 5.3. punktas).
Iki 2018 m. sausio 1 d. pirkėjas, norėdamas dalyvauti aukcione ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti, visų pirma turėjo užsiregistruoti AMEPS, kurioje pardavėjas dar iki aukciono paskelbdavo apie numatomus parduoti apvaliosios medienos sortimentus, aukciono pradžią ir pabaigą, pradinę medienos kainą, kuri buvo paskaičiuojama pagal paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (Prekybos mediena taisyklių 13 punktas, 15 punktas, 40 punktas). Nuo 2018 m. sauso 1 d. tvarka iš esmės liko tokia pati, tik papildomai numatytas reikalavimas sumokėti pradinį įnašą dalyvaujant aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti (Aprašo 12 punktas, 14 punktas).
Skirtingi medienos įsigijimo būdai (pagal ilgalaikes, pusmetines ar trumpalaikes sutartis) yra skirti skirtingų medienos pirkėjų pajėgumams, skirtingų medienos pirkėjų profiliui, t. y. ilgalaikės medienos sutartys yra skirtos medienos gamintojams, kurios leidžia pagal pirkėjo pajėgumą užsitikrinti, kad visą ilgalaikės sutarties laikotarpį (nuo 3 m. iki 10 m.) jam bus pateiktas įsigyti sutartyje nustatytas medienos kiekis (srautas), kurį pirkėjas visada įsigis už rinkos kainą, nes kaina kas pusmetį yra perskaičiuojama pagal objektyvius kriterijus – įvykusio paskutinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti vidutines svertines kainas. Tokia sutartis užtikrina valstybės, formuojančios valstybinių miškų politiką, bei medienos pirkėjų interesą stabiliai bei laiku parduoti/gauti sulygtą medienos kiekį už rinkos kainą; pusmetinės sutartys (6 mėn.) yra skirtos medienos perdirbėjams ir perpardavinėtojams, kadangi jose numatytas fiksuotas medienos kiekis ir fiksuota medienos kaina visam sutarties laikotarpiui; trumpalaikės sutartys (iki 3 mėn.) skirtos parduoti pagal aukščiau nurodytas sutartis neparduotą medieną arba likusią aukcionuose skirtą parduoti medieną. Pirkėjui paliekama teisė pasirinkti, kokį medienos pirkimo būdą jis nori pasirinkti, atitinkamai į tokį aukcioną ir užsiregistruoja bei laimėjus atitinkamą aukcioną prisiima tokių sutarčių vykdymo sąlygas ir pasekmes.
Pasirinkus ilgalaikę medienos pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas įvertina, kad medienos kaina kas pusmetį bus perskaičiuojama, kaip ir numatė Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, o būtent, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo 38 punktas numatė analogišką kainų tikslinimo (keitimo) tvarką. Nuo 2019 m. birželio 21 d. Aprašo 39 punktas reglamentuoja, jog parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainos nustatomos per 15 darbo dienų nuo įvykusio aukciono ar pakartotinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, apie patikslintas kainas informuojant pirkėją raštu.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laimėjus EMPS paskelbtą aukcioną, ieškovė su atsakove 2012 m. gruodžio 5 d. sudarė Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 270-13l dėl medienos pirkimo, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 200 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą. Ieškovei su atsakove 2017 m. lapkričio 29 d sudarius Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 270-13l, ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 8900 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą.
Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pardavė atsakovei medienos, ką patvirtiną išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2019 m. kovo 18 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400461 1 592,72 Eur sumai; 2019 m. kovo 25 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400519-1 2 076,93 Eur sumai; 2019 m. kovo 25 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400519 4 963,60 Eur sumai; 2019 m. kovo 26 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400541 3 201,52 Eur sumai; 2019 m. kovo 28 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400567 1 649,87 Eur sumai ir 2019 m. kovo 29 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SA7400583 1 438,99 Eur sumai.
Vadovaujantis Sutarties Nr. 270-13l ir Sutarties Nr. G-270-18l 5.1 punktų nuostatomis, atsakovė už nupirktą atskirą medienos siuntą atsiskaito per 15 kalendorinių dienų po medienos pirkimo dokumentų išrašymo dienos, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir ieškovei už medieną 14 923,63 Eur nesumokėjo.
Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. atsakovei išsiuntė įspėjamuosius raštus, tačiau atsakovė į šiuos raštus nereagavo ir sąskaitų už nupirktą medieną neapmokėjo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė, siekdama sumažinti susidariusią skolos sumą, ieškovei 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. lapkričio 19 d. atliko mokėjimus, kurių pagrindu sumažino pagrindinę skolą iki 5 923,63 Eur (el. b. l. 84-89, 100, 112, 135). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtinimo ieškovės atstovė (garso įrašas 4:23-4:27 sek.)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku atsiskaitymų pagal sudarytas Sutartis neatliko. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 923,63 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė prašo priteisti 557,42 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutarčių 6.1. punktu atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos medienos vertės už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė atsakovei 2019 m. gruodžio 31 d. išsiuntė delspinigių skaičiavimo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 557,42 Eur delspinigius taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl baudos priteisimo
Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų Sutarčių 2.2 punktuose yra numatyta, jog ieškovė turi informuoti atsakovę apie paruoštą pardavimui medienos kiekį. Gavus pranešimą atsakovė privalo per 5 d. d. nupirkti pasiūlytą medienos kiekį. Sutarties 270-13l ir Sutarties G-270-18l 6.2 punktuose yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu pirkėjas nenuperka arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies vertės dydžio baudą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad per 2019 m. laikotarpį, ieškovė, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų, informuodavo atsakovę apie jai paruoštą medienos kiekį ir šį kiekį atsakovė pagal sudarytas Sutartis privalomai turėjo įsigyti. Pagal Sutartį Nr. 270-13l atsakovei buvo pasiūlyta įsigyti 100 kubinių metrų medienos, tačiau atsakovė pagal pateiktą pasiūlymą medienos neįsigijo. Atitinamai pagal Sutartį Nr. G-270-18l ieškovė atsakovui siūlė įsigyti 4 450 kubinių metrų medienos, atsakovė įsigijo 878 kubinių metrų medienos, nenupirkta liko 3 572 kubinių metrų medienos (el. b. l. 19-20).
Ieškovės 2019 m. birželio 26 d. raštais Nr. S74-129 ir Nr. S74-130 nustatyta, kad nenupirkus nustatytais terminais pasiūlytos medienos kiekio yra priskaičiuota 10 proc. bauda (14 316,94 Eur), kurią prašoma sumokėti per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.
CK 6.256 straipsnis numato sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal ilgalaikę medienos pirkimo pardavimo Sutartį nupirkti sutartą medienos sortimentą, kilo Sutartyje numatyta atsakomybė, nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys susitarė dėl 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudos už neįsigytą medieną mokėjimo, paskaičiuota 14 316,94 Eur bauda (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje kilo ginčas dėl teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo, t. y. keliamas ieškinio senaties praleidimo klausimas.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui objektyviai sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista, ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti baudą 2019 m. birželio 26 d. raštais, kuriame nurodė baudą sumokėti per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Akivaizdu, kad iki šios datos ieškovė negalėjo žinoti, jog jos teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Pagal tai, nustatyta, jog apie savo pažeistą teisę gauti iš atsakovės reikalaujamą baudą ieškovė ir sužinojo būtent 2019 m. birželio 26 d., kai pateikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą, nurodydama, kad Sutartys, sudarytos su atsakove, vienašališkai nutrauktos 2019 m. birželio 6 d. Aplinkybę, kad atsakovei apie baudos sumokėjimo reikalavimą tapo žinoma 2019 m. birželio 26 d., patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu (garso įrašas 12:08-12:50 sek.). Tokių ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių laikomasi ir teismų praktikoje panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).
Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovė galėjo teismui pateikti ieškinį baigėsi 2019 m. gruodžio 26 d. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo teismui pateiktas 2020 m. kovo 4 d., t. y. praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti baudą pareikšti.
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį numatytą CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, ieškinio senatis taikoma, tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį. Prašymas taikyti senatį taikytinas ginčo šalies prašymu.
Prašymas atnaujinti senaties terminą atmestinas, nesant svarbių priežasčių ir aplinkybių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti (CPK 576, 578 straipsniai).
Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys dėl ieškovės ir jos padalinių reorganizacijos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, kadangi sutiktina su atsakovės argumentais, jog aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, egzistavo ne ieškinio senaties termino eigos metu, bet gerokai iki jo pradžios. Ieškovės reorganizacija įvyko ir ieškovės Ukmergės regioninis padalinys pradėjo veikti jau nuo 2019 m. pradžios, tuo tarpu ieškovės teisė į ieškinį atsirado nuo 2019 m. birželio 26 d. ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti. Pabrėžtina, jog ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir tikslumo reikalavimai. Be to, pagal Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės informaciją, ieškovė Lietuvos teismuose yra iniciavusi daug bylų dėl baudų skyrimo ne tik atsakovei, bet ir kitiems subjektams ir minėtose bylose taip pat buvo keliami ieškinio senaties taikymo klausimai, todėl reiškiant ieškinius ieškovė turėjo pareigą ir galimybę įvertinti, ar teisę kreiptis į teismą išnaudoja tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl ieškovės ieškinys atsakovei atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 481,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Ieškovas už pradinį ieškinį buvo sumokėjęs 670 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 17-21). Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo 9 000,00 Eur dydžio reikalavimo sumos, todėl ieškovei grąžintina 75 proc. nuo šios sumos mokėtino žyminio mokesčio – 152,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Kitos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 29 797,99 Eur, nuo 9 000,00 Eur sumos ieškovė, kaip minėta, atsisakė, likusi suma, kurią ieškovė prašė priteisti, sudaro 20 797,00 Eur. Ieškovei priteista 6 481,05 Eur ir tai sudaro 31,16 proc. patenkintų reikalavimų dalį (atmesta 68,84 proc. reikalavimų).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pagal šalių pateiktus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus, atskaičius grąžintiną žyminio mokesčio dalį, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 517,75 Eur žyminis mokestis, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos –1 361,25 Eur (el. b. l. 97-98) už teisinę pagalbą.
Proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 161,33 Eur (517,75 Eur × 31,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 937,08 Eur (1361,25 Eur × 68,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovės ieškovei mokėtiną sumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 775,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (937,08 Eur - 161,33 Eur).
Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovės valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 9 000,00 Eur (devyni tūkstančiai eurų) sumos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 923,63 Eur (penki tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt trys eurai 63 centai) skolos, 557,42 Eur (penki šimtai penkiasdešimt septyni eurai 42 centai) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 481,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 775,75 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt penki eurai 75 centai) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio – 152,25 (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai 25 centai) Eur, sumokėto 2020 m. balandžio 9 d. AB Swedbank banke, mokėjimo dokumento Nr. BMN222056584.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.