Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. K., L. K., S. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus butų ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas G. K. pateikė prieštaravimus dėl 2018 m. vasario 5 d. preliminaraus sprendimo (e. b. l. 37), kuriuose nurodė, kad teismo sprendimas yra neproporcingas, kadangi atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, todėl neturi galimybės išmokėti susidariusios skolos, įmokas mokės pagal galimybes.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią net ir egzistuojant galimybei iškeldinti asmenis iš gyvenamosios patalpos, turi būti vertinamas tokios priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, atsižvelgiama į sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.

Ieškovė neįrodė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis ir sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas mokesčiui sumokėti.

Įsiskolinimas susidarė ne dėl skolos nepripažinimo ar vengimo vykdyti įsipareigojimus, bet dėl sunkios atsakovo materialinės padėties. Atsakovas yra bedarbis, pragyvenantis iš socialinės pašalpos, dėl pablogėjusios sveikatos negalintis gauti daugiau pajamų. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, nurodydamas, kad apie galimybę juos pateikti sužinojo tik tada, kai apeliaciniam skundui surašyti jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui naujų rašytinių įrodymų (e. b. l. 98–104), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Atsakovas nurodo, kad pateikiami duomenys apie atsakovo sveikatos būklę, darbo neturėjimą ir gaunamas pajamas patvirtina faktą, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad dokumentai buvo pateikti tuomet, kai jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, neturėdamas profesionalaus atstovo jis tinkamai neįvertino būtinybės pateikti dokumentus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas aplinkybes, susijusias su registracija darbo biržoje, gaunama socialine pašalpa, įvardijo dar teikdamas teismui prieštaravimus (e. b. l. 37). Jos buvo nurodytos ir ieškovui teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu, patikslinant gaunamą pašalpos sumą (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 15 min. 00 sek. iki 15 min. 20 sek.). Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 1 dalimi, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 177 straipsniu, atsakovui nurodant tokias aplinkybes jam turėjo būti išaiškinama pareiga teikti jas patvirtinančius įrodymus. Kadangi klausimas dėl tokių įrodymų pakankamumo nebuvo keliamas, atsisakymas priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus būtų nesuderinamas su CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dokumentai buvo pateikti su apeliaciniu skundu, todėl teikdami atsiliepimus į skundą kiti proceso dalyviai turėjo teisę pasisakyti dėl šiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, nagrinėjama byla yra susijusi su socialiai jautriu klausimu, todėl galimybės teikti įrodymus ribojimas formaliais pagrindais negali būti pateisinamas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus priima ir juos įvertins pasisakydama dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo

Ginčas byloje kilo dėl to, ar egzistuoja pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos atsakovams tinkamai nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį.

Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ši nuostata yra pakartota ir Sutarties 42.3 punkte.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad susiklosčiusi situacija formaliai atitinka įstatyme ir sutartyje įtvirtintą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (e. b. l. 10–11) atsakovai gyveno nuo 2004 m., atsakovas G. K. pagrindiniu nuomininku tapo 2012 m. kovo 23 d., kai, mirus jo žmonai, su juo buvo pasirašyta Bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (e. b. l. 4–9). Į bylą pateikti duomenys apie skolų dydžius (e. b. l. 14–19, 53–56, 77) patvirtina, kad skolos formavosi nuo 2008 m., už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas už patalpų nuomą sudaro 468,20 Eur, už komunalines paslaugas – 211,41 Eur, įsiskolinimas uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ – 80,95 Eur. Įvertinus paskutinio laikotarpio priskaičiuoto nuomos mokesčio dydžius (12,33 Eur per mėnesį) akivaizdu, kad įsiskolinimas yra beveik už 38 mėnesius. Be to, net ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad mokėjimai yra nereguliarūs, tarpai tarp mokėjimų trunka ir ilgiau nei tris mėnesius (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 00 sek. iki 17 min. 50 sek.).

Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad socialiai jautrus klausimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo negali būti sprendžiamas formaliai, atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti įvertinta, ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės atitinka proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Tokiu atveju privalu atsižvelgti į tokius kriterijus kaip iškeldinamų asmenų socialinis pažeidžiamumas, ryšys su gyvenamąja patalpa (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017), taip pat analizuojant nuomotojo interesus svarbu įvertinti pažeidimų priežastis, veiksmus, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad įvykdytų įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Nors nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas iškeldinti tris asmenis, kaip teismo posėdžio metu pripažino atsakovas G. K., atsakovais nurodyti jo pilnamečiai vaikai nuomojamose patalpose negyvena, duktė išvykusi į užsienį, sūnus su savo šeima nuomojasi kitą gyvenamąją patalpą (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 55 sek. iki 21 min. 30 sek.). Atsakovas patvirtino gyvenantis vienas, neįrodinėjo turintis išlaikytinių. Ši aplinkybė paneigia apelianto, kaip šeimynine prasme pažeidžiamo asmens, statusą.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas yra bedarbis, gaunantis socialinę pašalpą (e. b. l. 98–101). Tačiau paties atsakovo į bylą pateikta pažyma apie bedarbio registravimo laikotarpius (e. b. l. 100–101) atskleidžia, kad ieškovas darbo biržoje su pertraukomis registruotas nuo 1995 m. Jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam susirasti darbą, atsakovas neįvardijo, iš esmės pripažindamas, kad būdamas darbingo amžiaus (1995 m. atsakovas buvo 30 metų amžiaus, bylos nagrinėjimo metu – 53 metų) gyveno iš socialinių pašalpų ir atsitiktinių uždarbių. Atsakovo pateikta medicininė pažyma tepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 7 d. atsakovas dėl nugaros skausmų negalėjo atvykti į darbo biržą, jog atsakovas gali dirbi, tik darbai neturi būti susiję su sunkių daiktų kilnojimu ar krūviu liemens zonai (e. b. l. 102). Tokie duomenys nei ligos laikotarpio, nei jos pobūdžio ar sudėtingumo prasme negali būti vertinami kaip pakankami tam, kad paneigtų ieškovės argumentus, jog atsakovas vengia aktyviai ieškotis darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas ilgą laiką nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, kartu nesiekdamas gauti darbinių pajamų, gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuomos mokesčio suma ginčo laikotarpiu sudarė nuo 7,53 Eur iki 12,33 Eur per mėnesį (e. b. l. 55–56). Prie šios sumos pridėjus mokesčius už komunalines paslaugas (e. b. l. 54), bendra įmokų per mėnesį suma susidaro apie 20 Eur. Atsakovas neįvardijo priežasčių, trukdžiusių jam visą už mėnesį priskaičiuotų įmokų sumą ar bent jos dalį mokėti kiekvieną mėnesį (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 00 sek. iki 17 min. 50 sek.). Teismas taip pat pažymi, kad S. K. pilnametystės sulaukė 2000 m., L. K. – 2013 m. Į bylą nepateikta įrodymų, kad trys suaugę asmenys neturėjo finansinių galimybių skirti 20 Eur per mėnesį buto nuomai ir išlaikymui. Net ir patvirtinęs, kad vaikai su juo nebegyvena, atsakovas G. K. negalėjo įvardinti, kada jie išsikėlė, pripažino apie tai neinformavęs nei ieškovės, nei mokesčius, kurių dalis skaičiuojama priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, administruojančios UAB „Alytaus butų ūkis“, nesiaiškinęs, ar vaikams išvykus jam neturėtų būti skaičiuojami mažesni komunaliniai mokesčiai (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 55 sek. iki 21 min. 30 sek. ir nuo 22 min. 15 sek. iki 23 min. 00 sek.).

Atsakovo aplaidumą ir nerūpestingumą patvirtina ir tai, kad jis per visą nuomos laikotarpį nesikreipė į ieškovę, siekdamas išspręsti įsiskolinimo klausimą (išdėstyti mokėjimus, sumažinti įmokas ar pan.) (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 23 min. 40 sek. iki 24 min. 00 sek.). Kaip matyti iš į bylą pateiktų skolų išklotinių, apmokėtą ar išieškotą skolos dalį UAB „Alytaus butų ūkis“ įskaito ne už anksčiausiais susidariusią skolą, bet už tą laikotarpį, už kurį mokėjimas atliekamas. Tokia praktika suteikia galimybę nuomininkui mokėti einamąsias įmokas ir dalimis dengti ankstesniu laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą. Tačiau ir tokia galimybe nebuvo naudojamasi. Ši aplinkybė paneigia ir skundo argumentą, kad kliūtimi įvykdyti įsipareigojimus tapo susikaupusi didelė įsiskolinimų suma, kurių iš karto atsakovas padengti negali. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad atsakovas pripažino turintis kolektyvinį sodą (e. b. l. 57), kuriuo nesinaudoja ir po žmonos mirties nesusitvarko nuosavybės dokumentų, nors sutinka, kad jį pardavus gautos lėšos galėtų būti panaudojamos įsiskolinimui padengti (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 24 min. 50 sek. iki 27 min. 40 sek.).

Atsakovas nereagavo ir į jam siųstus raginimus padengti skolą (e. b. l. 20–22). Atsakovas teikdamas paaiškinimus nurodė iš dalies vykdantis atsiskaitymo pareigą. Tačiau įvertinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos už laikotarpį, kai pagrindine nuomininke buvo D. K., iš jos buvo priteistos ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimis civilinėse bylose 2-1390-179/2014 ir 2-1397-179/2014 perkeltos atsakovui ir jo vaikams pakeičiant skolininką vykdymo procese. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5151-835/2013 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5210-791/2014 buvo priteistas įsiskolinimas už atskirus laikotarpius, kai pagrindiniu nuomininku buvo G. K. Įsiskolinimas taip pat buvo priteistas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymu civilinėje byloje L2-5275-224/2017. Šis įsakymas buvo panaikintas po to, kai jame nurodytas sumas (143,71 Eur skolą ir 10 Eur žyminį mokestį) skolininkai padengė. Būtent šias įmokas patvirtinančius dokumentus atsakovas ir pateikė teismui įrodinėdamas prievolių vykdymo faktą (e. b. l. 40–46). Be to, kaip matyti iš dokumentų turinio, dalį įmokų sumokėjo atsakovė L. K.. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ir kitos priteistos sumos iš jo dukters darbo užmokesčio buvo priverstinai išieškomos kol ji dar gyveno ir dirbo Lietuvoje (2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 40 sek. iki 22 min. 10 sek.). Dar vieną 40 Eur įmoką su nuoroda, kad mokama 22,76 Eur nuomos ir 17,24 Eur komunalinių mokesčių, atsakovas sumokėjo 2018 m. sausio 18 d., t. y. ieškinio pateikimo teismui dieną (e. b. l. 38–39). Šie duomenys parodo, kad atsakovas nėra linkęs geranoriškai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, prievoles iš dalies vykdo tik teisminio nagrinėjimo ar teismo procesinio sprendimo akivaizdoje. Atsakovas taip negalėjo paaiškinti, kodėl įsiskolinimų sumų negali padengti už šias skolas solidariai su juo atsakantys jo pilnamečiai vaikai (užsienyje gyvenanti duktė ar šeimą turintis ir pats kitą gyvenamąją patalpą besinuomojantis sūnus).

Apibendrindama nutarties 21–25 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti sutartį ir tenkinti reikalavimą dėl nuomininkų iškeldinimo, o atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti tokių pasekmių neproporcingumą padarytam pažeidimui (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai ilgą laiką nemokėdami nuomos ir komunalinių mokesčių pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovai iškeldinti iš nuomojamo gyvenamojo būsto (CK 6.611 straipsnis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas teisines išvadas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus atsakovo G. K. apeliacinį skundą, valstybės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) suteiktą antrinę teisinę pagalbą (e. b. l. 132) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes atsakovas VGTPT Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo (CPK 96 ir 99 straipsniai, e. b. l. 105–106).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.