- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- 2S-773-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Andžejaus Maciejevskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išaus nagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka ir atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje Nr. 2-6229-501/2002 pagal antstolio Andriaus Bublio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Andrius Bublys kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti sprendimą ir sprendimo vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/01212 (b.l.43-44).
Nurodė, jog pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą vykdė skolų išieškojimą iš skolininko S. M. Skolų išieškoti nepavyko, nes skolininkas turto neturi, nedirba, pajamų negauna. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininko sutuoktinės I. M. nekilnojamasis turtas, butas (duomenys neskelbtini). Skolininkas pateikė prašymą panaikinti areštą taikomą suinteresuoto asmens I. M. turtui. Sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, iš asmeninio turto, iš bendro turto sutuoktinio dalies, iš asmeninio turto, kai prievolė yra solidari, o bendro turto nepakanka, todėl pagal teismų praktiką prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l.53-55), kuriame nurodė, kad prievolė mokėti už šilumą yra solidari, nors sutartis dėl energijos tiekimo, iš kurios kildinama skola, sudaryta vieno sutuoktinio, S. M., vardu, tačiau kito sutuoktinio sutikimo įstatymas nereikalauja, o tokiais atvejais, kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius gali nukreipti skolos išieškojimą ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone antstolio areštuotas butas (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas I. M. vardu, yra bendra sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas S. M. ir I. M. santuokoje.
Suinteresuoti asmenys S. M. ir I. M. atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje S. M. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bus išnagrinėtas pareiškimas dėl S. M. ir I. M. santuokos nutraukimo. Teismui atsisakius tenkinti šį prašymą, prašė nenukreipti išieškojimo į I. M. turtą, nes antstolis turi nukreipti išieškojimą tik į to asmens, kuris nurodytas vykdomajame dokumente, turtą. Suinteresuotas asmuo I. M. nėra skolininkas šiame vykdymo procese, todėl iš jos turto išieškojimas negalimas. Areštuotame bute gyvena suinteresuoti asmenys ir du jų vaikai, vienas kurių yra su negalia. Be to, pats suinteresuotas asmuo yra tik dalinai darbingas po patirto insulto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi antstolio A. Bublio pareiškimą patenkino; išaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-08-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6229-501/2002, priteista suma yra solidari sutuoktinių S. M. ( S. M.) ir jo sutuoktinės I. M. prievolė, kuri gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Suinteresuoto asmens S. M. (S.M.) prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetė (b.l.72-73).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal 2002-09-16 Vilniaus 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 11.095,21 Lt išieškojimo iš S. M., liko neišieškota 7011,91 Lt skolos dalis. Nepavykus rasti kito turto ar lėšų, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, 2009-10-13 antstolis areštavo skolininko sutuoktinei nuosavybės teise nuo 2004-07-30 priklausantį turtą- butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp S. M. ir I. M. nenutraukta, ¼ dalį buto, kuri buvo teismo pripažinta S. M. asmenine nuosavybe, I. M. įgijo 2004-06-02 varžytinėse. Aukščiau įvardinta skola apima laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2002-05-01 ir susidarė dėl neapmokėtos butui (duomenys neskelbtini), tiektos šilumos energijos. Teismas konstatavo, kad pareiga sumokėti už šeimos būstui teiktą šilumos energiją yra solidari sutuoktinių prievolė, o vykdymas gali būti nukreiptas ir į bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.109 str.). Šiuo atveju skola atsirado santuokos metu dėl prievolės, susijusios su bendro turto (šeimos būsto) tvarkymo išlaidomis, o suinteresuoti asmenys CK 3.88 str. 1 d. 1p. įtvirtintos bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nenuginčijo (LAT CBS nutartis c. b. Nr. Nr. 3K-3-423/2006). Nors S. M. paaiškino, jog bute gyvena ir nepilnametis vaikas, kad tai paskutinis šeimos būstas, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti I. M. turto ir pan., teismas sprendė, jog šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą. Suinteresuoto asmens prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, Vilniaus 1 apylinkės teismui padavus S. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, teismas netenkino, nes bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimas neįtakoja antstolio prašymo dėl 2002-08-29 teismo sprendimo ir sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėjimo (CPK 163 str. 3 p.). Suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimas nesukuria prejudicinių faktų, kurie negalėjo būti nustatyti šioje byloje.
Šalies argumentai
Apeliantas (suinteresuotas asmuo) S. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l.79-80), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą ir priimti naują nutartį –antstolio A. Bublio prašymą atmesti. Nurodo, jog teismas, prieš pradedant spręsti ar atitinkama prievolė yra solidarioji ar ne, visų pirma turi įsitikinti, ar prievolė iš viso egzistuoja. Teigia, jog UAB „Vilniaus energija“ 2010-01-29 pažymoje nurodoma, kad skolos už šilumos energiją iki 2010-01-29 butui, esančiam (duomenys neskelbtini) nėra. Neegzistuojančiai skolai užtikrinti yra areštuotas butas, o skundžiama nutartimi leista vykdyti neegzistuojančią skolą. Antstolis, tokios teismo nutarties pagrindu, ketina vykdyti išieškojimą parduodant iš varžytinių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NTR išraše yra nurodyta, jog I. M., nuosavybės teisę į šį butą įgijo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-12-31 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8418-28-2003 pagrindu bei 2004-06-02 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 12-2803/03 pagrindu. Pažymi, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-12-31 nutartimi, teismas padalydamas santuokinę nuosavybę, teismas konstatavo, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena su motina I. M., todėl jai nustatė didesnę buto dalį. Teigia, jog išieškotojas klaidingai nurodo, kad visas butas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes atsižvelgiant į CK 3.88 str. l d. l p., ¼ buto dalis, kurią I. M. įgijo varžytinių metu, laikytina sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o likusios 3/4 buto asmeninės nuosavybės teise priklauso I. M., todėl nukreipti išieškojimą į visą butą negalima.. Pažymi, jog teismas netenkino prašymo sustabdyti civilinės bylos, iki bus išnagrinėta apelianto ir jos sutuoktinės santuokos nutraukimo byla. Tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodyta, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo taptų apelianto asmenine nuosavybe. Patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, antstolis galėtų pradėti išieškojimą iš apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausysiančios buto dalies, taigi yra prejudicinis ryšys tarp šių bylų.
Atsiliepimas
Antstolis A. Bublys atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.85-87) prašo atskirąjį skundą atmesti.
Skundžiamą nutartį patikslinti, nurodant, kad šilumos energijos buitinėms reikmėms tiekimas suponuoja sutuoktinių bendrąją solidariąją prievolę - todėl nagrinėjamu atveju yra galimybė vykdyti tokio pobūdžio skolos išieškojimą UAB „Vilniaus energija“ naudai: 1) iš bendro sutuoktinių S. M.ir I. M. turto (CK 3.109 str.); 2) kai reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, iš asmeninio sutuoktinių S. M. ir I. M. turto (CK 3.113 str.). Nurodo, jog areštuojant minėtą turtą atsižvelgta, kad antstoliui nėra žinoma apie sutuoktinių vedybų sutartį ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai santuokos metu įgytą turtą pasidalijo kitų teisės aktų nustatytų būdu. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas nustato, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Šilumos energijos buitinėms reikmėms tiekimas suponuoja sutuoktinių bendrąją solidariąją prievolę –todėl nagrinėjamu individualiu atveju yra galimybė vykdyti tokio pobūdžio skolos išieškojimą UAB „Vilniaus energija“ naudai iš bendro sutuoktinių S. M. ir I. M. turto (CK 3.109 str.); kai reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, iš asmeninio sutuoktinių S. M. ir I. M. turto (CK 3.113 str.). Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-7-24 2/2009). Antstolis pažymėjo, jog kreipėsi ir į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą dėl sprendimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal kitus teismų sprendimus priteistų skolų iš apelianto ir jo sutuoktinės išieškojimo. Pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. T2-673-820/2009 išaiškinta, jog priteistos sumos yra bendrosios solidarios sutuoktinių S. M. ir jo sutuoktinės I. M. prievolės, kurios gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Pažymi, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo nesusijusi su esamu vykdymo procesu ir santuokos nutraukimas neeliminuos sutuoktinių solidarių prievolių vykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.89-92) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skola UAB „Vilniaus energija“ egzistuoja, tik ji susidarė ne už butui (duomenys neskelbtini), o namui (duomenys neskelbtini), bendrovės tiektą šilumos energiją. Vilniaus m. l apylinkės teismas 2010-01-28 nutartyje padarė rašymo apsirikimą, kuris gali būti ištaisomas LR CPK 276 str. nustatyta tvarka. CK nenurodyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes sutuoktiniai I. M. ir S. M. nėra ir nebuvo nutraukę tarpusavio santuokos. Tiekiama šilumos energija yra resursas daiktui išlaikyti (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004). Pagal LR CK 3.109 str. l d. 2 ir 3 p. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, šeimos namų ūkio išlaikymu. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį (CK 3.109 str. 2 d.). Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Teismas būtent ir išaiškino prievolės pobūdį (nutarė, kad solidarioji) ir išieškojimo iš bendrojo sutuoktinių turto galimybes (nutarė, kad gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto). Pažymi tai, jog būtent bylų, kuriose nagrinėjamas klausimas dėl prievolės pobūdžio ir išieškojimo galimybių išsprendimas turi prejudicinį ryšį byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o ne atvirkščiai. Jeigu bus paliktos galioti teismų nutartys, kad prievolė bendrovei yra solidari ir ji gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių I. M. ir S. M. turto, tai negali būti tvirtinama tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje numatyta, kad prievolė bendrovei yra laikoma asmenine S. M. prievole, nes tokiu atveju išieškojimas bendrovės naudai taptų neįmanomas. Be to, Vilniaus m. l apylinkės teismas 2010-02-11 nutartimi sustabdė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kol nebus įsiteisėjusių nutarčių Vilniaus m. l apylinkės teismo byloje Nr. 2-6229-08/2002, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. T2-673-820/2009, Vilniaus m. l apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. V2-2-4785-129/10. Taigi apelianto prašymas stabdyti šią bylą, kol nebus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo, tampa netikslingas.
Apelianto (suinteresuoto asmens) S.M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes vykdomojoje byloje Nr.0042/08/01212.
Pažymėtina, jog teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu visiškai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.) reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
Civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (LR CPK 278 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymas taip pat suteikia teisę antstoliui kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek LR CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, antstolio prašymu, turi teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, arba tik procesinio sprendimo vykdymo tvarką.
Šalies argumentai
Apeliantas atskirtajame skunde teigia, jog UAB „Vilniaus energija“ 2010-01-29 pažymoje nurodoma, kad skolos už šilumos energiją iki 2010-01-29 butui, esančiam (duomenys neskelbtini)nėra, todėl ir prievolė kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos - ieškinio (b.l. 2-3) bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-09-29 sprendimo (b.l.41) matyti, jog iš atsakovo S. M. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai už laikotarpį nuo 2001-11-01- iki 2002-05-01, buvo priteista 11.095, 21 Lt skolos su delspinigiais už šilumos energiją teiktą apelianto (atsakovo) S. M. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad skola apima laikotarpį nuo 2001-11-01 iki 2002-05-01 ir susidarė dėl neapmokėtos butui (duomenys neskelbtini), tiektos šilumos energijos, o ne už šilumos energiją teiktą apelianto patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog apelianto (skolininko) S. M. prievolė kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ neegzistuoja.
Apeliantas atskirtajame skunde taip pat teigia, jog teismas, išaiškindamas teismo sprendimą ir jo vykdymą, nesiaiškino buto priklausymo nuosavybės teise klausimo, nes atsižvelgiant į CK 3.88 str. l d. l p., ¼ buto dalis, kurią I. M.įgijo varžytinių metu, laikytina sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o likusios 3/4 buto asmeninės nuosavybės teise priklauso I. M., todėl nukreipti išieškojimą į visą butą negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t.y., kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturi įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio asmeninį turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 R. A. v. A. A. bei A. A, tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J. A., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba)..
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu skola priteista iš skolininko S. M. (b.l.41), vykdomajame rašte taip pat skolininku nurodytas tik S. M. (vykdomosios bylos Nr.0042/08/01212 2009 m. 1 lapas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo sprendimas ir vykdomasis dokumentas yra aiškus, todėl nebuvo pagrindo aiškinti jo vykdymo ir konstatuoti, jog priteista suma yra solidari sutuoktinių S. M. ir jo sutuoktinės I. M. prievolė, kuri gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-P-186/2010, išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai.
Apeliantas taip pat atskirajame skunde nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nestabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta apelianto santuokos nutraukimo byla. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimas neįtakoja antstolio prašymo dėl 2002-08-29 teismo sprendimo ir sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėjimo (CPK 163 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą (CPK 589 str.), dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl nutartis yra keičiama nurodant, jog antstolio Andriaus Bublio prašymas atmetamas.
Be to, iš antstolio Andriaus Bublio priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., kolegija,
n u tarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį dalyje, kurioje patenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2002-08-29 sprendimą ir sprendimo vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. 2-6229-501/2002 , panaikinti ir prašymą atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo antstolio Andriaus Bublio 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.