Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-597-163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-597-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00300-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
M. P., R. P.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-597-163/2013Teisėjas S. Bliudsukis (Proceso Nr. 2-38-3-00300-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2; 99.5; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams M. P. ir R. P. dėl 8248,95 Lt žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 8248,95 Lt žalos atlyginimo, padaryto užliejus jo butą, esantį (duomenys neskelbtini),, kanalizacijos nuotėkomis, taip pat 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-07 sužinojo iš kaimynų, kad užlietas jo butas. Butas buvo užtvindytas nuotėkomis, bėgusiomis nenustatytą laiką iš antro aukšto buto, (duomenys neskelbtini),, priklausančio atsakovams. Sugadinimai konstatuoti 2012-07-05 antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Žala įvertinta pagal ieškovo pateiktą UAB „Kuršasta“ lokalinę sąmatą.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad šiuo atveju užliejimas nors ir įvyko iš atsakovų buto, tačiau priežastis buvo užsikimšusi nuotekų tinklų bendro naudojimo trasa. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įsirengti sklendes, be to, net avariją šalinę santechnikai darbo praktikoje nebuvo matę tokių sklendžių. Teismo vertinimu, eilinių gabumų žmogus, net būdamas itin apdairus ir rūpestingas, negalėjo žinoti, kad yra tokios prevencijos priemonės, todėl nėra atsakovų kaltės dėl to, kad nebuvo įrengta tokia sklendė. Teismas nurodė, kad yra ir paties ieškovo kaltė, kad neįspėjo virš jo esančių butų savininkų, apie tai, kad jis įsirengė nuotekų sklendę. Taip pat nurodė, kad butas nėra padidinto pavojaus šaltinis, todėl nekilnojamasis turtas pats savaime neturi kelti grėsmės aplinkiniams ir būti nuolatos prižiūrimas. Žalą gali sukelti tik asmenų neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl laikinas turto palikimas be priežiūros pats savaime negali būti kaltės įrodymas. Nesavalaikis avarijos pastebėjimas taip pat nėra kaltės įrodymas, nes ieškovas taip pat nepastebėjo avarijos, dėl ko būtų galima išvengti didesnių padarinių. Teismas nurodė, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, jog už avarijos likvidavimą UAB „Skuodo vandenims“ sumokėjo visi laiptinės gyventojai, tarp jų ir ieškovas, jei avarijos priežastis būtų buvęs atsakovų butas, tai jie vieni ir būtų sumokėję už avarijos likvidavimą. Pažymėjo, šioje byloje avarijos šaltinis buvo užsikimšę bendro naudojimo nuotekų tinklai, o priežastis išsiveržimas per atsakovų nuotekų prievadus. Nesant atsakovų kaltės nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Dėl atsakovų solidarinės atsakomybės su kitais vamzdynų bendraturčiais teismas nepasisakė, nes šie asmenys nebuvo įtraukti dalyvauti byloje. Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą nes žalos faktas yra nustatytas, taip pat nustatyta, kad apliejimas įvyko iš virš jo esančių patalpų, kas leido jam vadovautis atsakovų kaltės prezumpcija kreiptis į teismą, ginti savo teises, šiuo atveju ieškovo veiksmai suprantami kaip jo teisių gynimas, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai konstatavo, kad jam tenka pareiga įrodyti, jog užliejimas įvyko būtent iš atsakovų buto, o ne kitų šaltinių. Netinkamas teismo vertinimas, kad šiuo atveju užliejimas nors ir įvyko iš atsakovų buto, tačiau priežastis buvo užsikimšusi nuotekų tinklų bendro naudojimo trasa. Pažymi, kad atsakovo, kaip patalpų savininko, neteisėti veiksmai yra tai, kad jis neužtikrino tokio savo elgesio, kad nepadarytų žalos apačioje gyvenančiam gyvenamųjų patalpų savininkui, techninė priežastis, dėl kurios buvo aplietas butas, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad dar vienas argumentas paneigiantis atsakovų individualią atsakomybę yra tai, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad už avarijos likvidavimą UAB „Skuodo vandenims“ sumokėjo visi laiptinės gyventojai, tarp jų ir ieškovas. Jis asmeniškai nemokėjo niekam už avarijos likvidavimą, nes jam tokia pareiga ir nebuvo kildinama, avarijos priežastys turi būti šalinamos nemokamai. Nurodo, kad nemotyvuodamas arba nepakankamai motyvuodamas sprendimą teismas ginčo neišsprendė, taip pat pažeidė CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodo, kad teismas priteisė iš jo atsakovams nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai M. P. ir R. P. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismas nėra padaręs. Mano, jog įrodė, kad žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės. Nurodo, kad jeigu nebūtų užsikimšęs namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis ties ieškovo butu, tai jokio nuotekų patekimo į jų butą ir vėlesnio jų prasiveržimo į ieškovo butą bei užliejimo nebūtų įvykę. Nurodo, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno, dėl kurio užsikimšimo ir buvo padaryta žala ieškovui niekas iš bendraturčių, tame tarpe ir ieškovas, laiku nesutvarkė, todėl mano, kad jie tik vieni iš bendraturčių negali būti atsakingi prieš tokį pat bendraturtį dėl jo buto apliejimo nuotekomis esant kolektyvinei bendraturčių kaltei. Mano, kad pagal surinktų įrodymų visumą teismas teisėtai ir pagrįstai padarė vienareikšmę išvadą, kad nesant jų kaltės ir priežastinio ryšio tarp jų veikos ir padarytos žalos atsakovų atsakomybė negalima. Taip pat nurodo, kad teismas, atmetęs ieškinį pagrįstai priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6. 246 - 6. 249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008)..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovui priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), (b. l. 17). A. M. P. ir R. P. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini),. (b. l. 18-19). Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2012-06-07 pastebėta, kad iš atsakovų buto aplietas ieškovo butas. Įvykio priežastis išsiveržusios nuotekos per atsakovų buto virtuvės kriauklę. Ieškovas ir atsakovas su šeima gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovų butą periodiškai prižiūri, atsakovės tėvai, kurie ir pastebėjo įvykį. Užliejimu padaryta žala konstatuota 2012-07-05 antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 104 (b.l. 13-14). Žala įvertinta 8248,95 Lt, pagal atstatomąją vertę, vadovaujantis ieškovo pateikta UAB „Kuršasta“ lokaline sąmata. Ginčo dėl žalos mąsto ir dydžio nėra. Atsakovai neneigė, kad ieškovo butas užlietas iš jų buto, esančio aukštu aukščiau, tačiau neigė kaltę. UAB „Skuodo vandenys“ pažymoje nurodyta, kad 2012-06-08 bendrovės darbuotojai valė (duomenys neskelbtini) namo, vidaus nuotekų tinklus. Buvo užsikimšusi vidaus nuotekų linija, todėl nuotekos užtvindė pastato vidų, kadangi pirmo aukšto gyventojai buvo įsirengę nuotekų tinklų uždorių, kas yra leidžiama, užsikimšusios nuotekos pasiekė antrą aukštą ir per kriauklę užliejo apačioje esantį butą (b. l. 35). Byloje apklausti liudytojai paaiškino, kad nuotekų kamštis buvo susidaręs namo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose, tarp 1-2 aukšto, ties vamzdžio išlinkimu „alkūne“, esančia ties ieškovo buto lubomis (b. l. 77-84).

Ieškovas įrodinėjo, kad užliejimas įvyko iš atsakovų buto, todėl atsakovai kalti dėl jam padarytos žalos. Atsakovai byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais įrodinėjo, kad užsikimšo nuotekos bendro naudojimo nuotekų vamzdyje ties ieškovo butu ir dėl to nuotekų perteklius tuo pačiu vamzdžiu pakilo aukštyn ir per jų buto nuotekų prievadus bei virtuvės kriauklę ištekėjo ant grindų ir persisunkė per apačioje esančio ieškovo buto lubas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai).Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovai įrodė, kad nuotekų kamštis buvo susidaręs namo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo buto užliejimo nėra kalti atsakovai (CPK 178, 185 straipsniai).

Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iš kitų buto savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo vamzdyno, dėl kurio užsikimšimo buvo padaryta žala ieškovui, neprižiūrėjo ir ieškovas, nors jis kaip namo bendraturtis bendrojo namo vamzdynus turėjo pareigą prižiūrėti taip pat kaip ir atsakovai. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl atsakovų nerūpestingumo neapdraudus buto, nes kiekvienas asmuo turi teisę, o ne pareigą drausti savo nekilnojamąjį turtą nuo nelaimingų atsitikimų.

Apeliantas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad nemotyvuodamas arba nepakankamai motyvuodamas sprendimą teismas ginčo neišsprendė ir taip pat pažeidė CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą advokato pagalbos išlaidų. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Įvertinus bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus šioje byloje, apeliacinės instancijos vertinimu, iš ieškovo priteista 2500 Lt suma už ieškinio surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme atitinka proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo sąnaudas bei neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl šių aplinkybių Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje yra duomenys, kad atsakovė R. P. už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 2000 Lt (b. l. 110), todėl atmetus apeliacinį skundą, įvertinus skundžiamo klausimo sudėtingumą ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius, iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. P. 1000 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAudrius SaulėnasAlona Romanovienė