- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- I3-4107-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01520-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB "Artdara"
- Kategorijos
- 12.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Artdara“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Artdara“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-03-08 nutarimą Nr. J47-692/2022/J01 (toliau – ir Nutarimas) bei sumažinti baudos dydį iki 1000 Eur, leidžiant baudą išmokėti dalimis per 24 mėnesius, arba paskirti teismo manymu kitą teisingą baudą, ją išdėstant dalimis.
Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2022-02-09 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-692/22 (toliau – ir Protokolas) pareiškėjai už tai, kad 2021-03-29 Patikrinimo aktu ir Apžiūros aktu buvo nustatyta, kad įmonė laiko eksploatuoti netinkamas eksploatuoti transporto priemones, kurioms išdavė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, tuo įmonė pažeidė 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 2022-03-08 nutarimu pareiškėja pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, skiriant 5000 Eur baudą.
Nurodo, kad įmonė pripažįsta pažeidimą ir suvokia kaltę, tačiau prašo sumažinti paskirtą baudą, ją išdėstant dalimis.
Teigia, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo mastą, į tai, kad pareiškėjai ekonominė sankcija skiriama pirmą kartą, pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo su atsakovu, netrukdė vykdyti tyrimo, po atlikto patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti absoliučiai visus nustatytus pažeidimus, taip pat tai, kad žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta įmonei, pareiškėja atsižvelgdama į sunkią finansinę padėtį, prašo baudą sumažinti ją išdėstant.
Nurodo, kad iš pateiktų įmonės pelno-nuostolio ataskaitų matyti, kad 2020 metais įmonė uždirbo tik 1326 Eur, 2021 metais -1578 Eur pelno. Šiais metais įmonės padėtis dėl užsidariusios Baltarusijos ir Rusijos rinkos yra dar blogesnė, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad įmonės sąskaitoje yra tik 226,06 Eur suma. Teismui netenkinus šio prašymo, įmonė negalės sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio, kitų mokesčių, galimai teks stabdyti įmonės veiklą ar net ją nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
2022-05-24 pareiškėja pateikė į bylą duomenis ir įrodymus, kad ji sumokėjo 900 Eur baudos.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Departamentas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl Nutarimu nustatytos pareiškėjo kaltės padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. Iš bylos ir pateikto skundo matyti, kad pareiškėja dėl jos kaltės padarius administracinį pažeidimą sutinka. Atsižvelgiant į tai pareiškėjai yra paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Nurodo, kad skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją, Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normomis, šio įstatymo 51 str. ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą, paskirdamas pareiškėjai minimalią baudą. Nurodytas įstatymas nesuteikia kompetencijos Departamentui paskirti švelnesnės negu šio įstatymo numatytos nuobaudos. Taigi, Departamentas mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo šį Nutarimą naikinti ar pripažinti priimtu nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo dalies, kuriuo pareiškėjai už nustatytą pažeidimą skirta sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja su nustatytu pažeidimu sutinka, prašo paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Eur, ją išdėstant dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2022-02-09 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-692/22 pareiškėjai už tai, kad 2021-03-29 Patikrinimo aktu Nr. (18.1)-PA-892 ir Apžiūros aktu Nr. (18.1)-TVR buvo nustatyta, kad įmonė laiko (vykdo atliekų apdorojimo veiklą R13) eksploatuoti netinkamas eksploatuoti transporto priemones (pavojingosios atliekos kodas 16 01 04), kurioms išdavė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo, tuo įmonė pažeidė 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2022-03-08 nutarimu pareiškėja pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, pareiškjai paskirta 5000 Eur bauda.
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą, t. y. ji neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau prašo paskirtą 5000 Eur dydžio baudą sumažinti iki 1000 Eur, bei ją išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. 2022-05-24 pareiškėja sumokėjo 900 Eur baudos.
Taigi, kadangi pareiškėja iš esmės neginčija padaryto pažeidimo, su juo sutinka, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Spręstinas klausimas dėl paskirtos sankcijos sumažinimo ir išdėstymo būtinumo pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnis nustato, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjos atžvilgiu lengvinančią aplinkybė – tai, kad pareiškėja su pažeidimu sutiko, nesant pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai už padarytą pažeidimą yra paskirta minimali įstatymo nustatyta bauda – 5000 Eur.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą ir skirdamas atitinkamo dydžio sankciją rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančiu reglamentavimu, kuris yra imperatyvus, t. y. konstatavus nustatytą pažeidimą, taikoma konkreti nustatyta sankcija (Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskirtos sankcijos ar ją sumažinti.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašydama sumažinti jai paskirtą sankciją nurodo, kad pripažįsta pažeidimą ir suvokia kaltę, pareiškėjai ekonominė sankcija skiriama pirmą kartą, pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo su atsakovu, netrukdė vykdyti tyrimo, po atlikto patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti absoliučiai visus nustatytus pažeidimus, teigia, kad atsižvelgiant į įmonės pelną, ką patvirtina pateiktos pelno-nuostolių ataskaitos, žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta įmonei, pareiškėjos finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga ir dėl užsidariusių Baltarusijos ir Rusijos rinkų.
Teismas įvertinęs pareiškėjos prašymo argumentus dėl baudos sumažinimo ir pateiktus įrodymus jiems pagrįsti, vertina, jog šiuo atveju paskirta 5000 Eur dydžio sankcija atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą bei kitas aplinkybes, t.y. kad pareiškėja iš karto sutiko su pažeidimu, pripažino kaltę, bendradarbiavo su atsakovu, ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, taip pat įvertinus ir duomenis apie įmonės finansinę padėtį, yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl yra pagrindas mažinti paskirtą baudą iki pareiškėjos prašomo dydžio, t.y iki 1000 Eur sumos. Teismo vertinimu, tai atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, pakeičiant ginčijamą Departamento Nutarimą ir sumažinant paskirtą 5000 Eur baudą iki 1000 Eur baudos.
ABTĮ 85 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2022-05-24 sumokėjo 900 Eur baudos. Tai patvirtina pateiktas mokėjimo kvitas. Teismui nusprendus sumažinti paskirtą baudą iki 1000 Eur sumos, likusi nesumokėta baudos dalis yra 100 Eur.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais.
Nagrinėjamos bylos atveju įvertinus tai, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra likusi labai maža, be to, pareiškėja nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti dalimis likusią nesumokėtą baudą net 24 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, jog tenkinti šį pareiškėjos prašymą pagrindo nėra.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Artdara“ skundą tenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. J47-692/2022/J01 dalį dėl paskirtos sankcijos dydžio, sumažinant baudos dydį iki 1000 Eur.
Prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.