Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei City Service SE dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę City Service SE per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą Nr. (33.200)R-6777 ir atlikti administravimo mokesčio, taikyto butų ir kitų patalpų savininkams už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., perskaičiavimus, taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-1940 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 „Dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“ galiojimo laikotarpiu jame nurodytus tarifus bei apie atliktus perskaičiavimus informuoti daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendrojo naudojimo objektus administruoja atsakovė City Service SE, butų ir kitų patalpų savininkus ir ieškovę Kauno miesto savivaldybės administraciją.Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakove City Service SE (tuo metu AB „City Service“) 2006 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administravimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai taikė didesnius tarifus. Ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovės buveinė yra Estijoje, tačiau veiklą, kuri susijusi su šios civilinės bylos reikalavimais, ji vykdė Lietuvos Respublikoje – Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, ir galimai padarytas pažeidimas taip pat yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Ieškovės teigimu, šioje byloje turi būti taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) 2 skirsnio 5 straipsnio 1 punktas, 3 punktas ir byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris skirtas Europos Sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, o ginčas iš esmės yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 20 d. aiškinamajame rašte dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 „Dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį Nr. 53-10-7 dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos (pagal sąrašą) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo (sutartis pasibaigusi ir nepratęsta). Teismas pažymėjo ir tai, kad Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi AB „City Service“ buvo paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1940, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė perėmė AB „City Service“ teises ir pareigas. Teismo teigimu, teikiant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas prievoliniai teisiniai santykiai susiklosto tarp administratoriaus ir daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems yra teikiamos paslaugos ir jie už šias paslaugas privalo mokėti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra tik atsakovę paskyrusi institucija, o ne jos kreditorė, be to, atsakovė savo paslaugų ieškovei neteikia. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje šalių nesieja nei sutartiniai, nei prievoliniai teisiniai santykiai, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalis netaikytina. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčo dalykas yra įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ir nekeliamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 dalis taip pat netaikytina. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė Kauno mieste ar Kauno rajone turi filialą,kuris veikia pagal Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus juridinio asmens patvirtintus nuostatus ir kuris Juridinių asmenų registre yra įregistruotas kaip atskiras juridinio asmens filialas turintis atskirą kodą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog šalys susitarė, kad iškilusius ginčus spręs Kauno apylinkės teisme. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti ieškinį dėl to, jog konstatavo, kad turėtų būti taikomas ne ieškovės nurodomas Reglamentas Nr. 44/2001, o 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012. Pažymėjo, kad abu minėti Reglamentai analogiškai reglamentuoja ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad teismas, siekdamas tinkamai išspręsti ginčą tarp šalių, turėjo pasinaudoti kitomis, nei atsisakymo priimti ieškinį, priemonėmis, t. y. pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ar atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė City Service SE yra AB „City Service“ teisių ir pareigų perėmėja. Pažymėjo, kad City Service SE 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 816 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad AB „City Service“ ir City Service AS jungimasis buvo įgyvendintas vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi, peržengiančiu valstybės ribas, ir ją įgyvendinančiu 1995 m. rugsėjo 1 d. Estijos Respublikos komerciniu kodeksu. Aukščiau nurodytu raštu taip pat informavo, kad užbaigus jungimąsi AB „City Service“ buvo prijungta prie City Service AS, kuri perėmė AB „City Service“ turtą, teises ir įsipareigojimus. Pažymėjo ir tai, kad City Service AS 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. 15-10-27/4 informavo, jog 2015 m. spalio 27 d. užbaigtas CityService AS pertvarkymas į Europos akcinę bendrovę. Užbaigus pertvarkymą bendrovės teisinė forma buvo pakeista į SE, pertvarkytas pavadinimas tapo City Service SE, kuriai pagal įstatymą perėjo visas bendrovės turtas, teisės ir įsipareigojimai. Apeliantės teigimu, nors minėti raštai nebuvo pateikti teismui, tačiau ši informacija yra skelbiama viešai. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-74-273/2016 buvo pripažinta, jog City Service AS yra AB „City Service“ yra teisių ir pareigų perėmėjas.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovės nėra nei sutartinių, nei prievolinių teisinių santykių. Nurodė, kad nors atsakovė City Service SE yra registruota Estijos Respublikoje, tačiau veiklą, kuri susijusi su šios bylos reikalavimais, vykdė Lietuvos Respublikoje, t. y. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, ir galimai padarytas pažeidimas yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas yra su viešojo intereso gynimu. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į teismą vykdydama jai teisės aktuose pavestas funkcijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, CK 4.84 straipsnio 1 dalis) ir įgyvendindama Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 3T-2348 pavestą įpareigojimą ginti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad atsakovė City Service SE šiuo metu administruoja ir toliau administruos tų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektus iki teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirti nauji daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, todėl, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai.Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad reikalavimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės teritorijoje vykdytos (ir šiuo metu vykdomos) veiklos, ir už teisės aktų nevykdymą apskaičiuojant bendrojo naudojimo objektų administravimo mokestį Kauno miesto gyventojams. Be to, teismui tenkinus ieškinį jo vykdymas bus atliekamas Kauno mieste perskaičiuojant bendrojo naudojimo objektų administravimo mokestį Kauno miesto gyventojams, kurių valdomas patalpas administravo (ir šiuo metu administruoja) atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A-1557 paskyrė AB „City Service“ (buvęs pavadinimas AB „Rubicon City Service“) Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Nustatyta ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. AB „City Service“ buvo prijungta prie City Service SA, o 2015 m. spalio 27 d. City Service SA pertvarkyta į City Service SE (b. l. 23-28). Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę City Service SE vykdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimą ir atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimus, nes laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. už administravimo paslaugas buvo nepagrįstai taikyti didesni tarifai. Kauno apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino, kad byla turi būti nagrinėjama pagal atsakovės CityService SE buveinės vietą – Estijoje. Apeliantės teigimu, byla teisminga Kauno apylinkės teismui, nes atsakovė City Service SE yra AB „City Service“ teisių bei pareigų perėmėja ir veiklą vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kauno miesto savivaldybėje.

Dėl jurisdikcijos nustatymo

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam teisminga (CPK 782 straipsnis). Byloje esant tarptautiniam elementui jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012). Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali būti taikomos ir specialiosios jurisdikcijos taisyklės. Konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, yra nagrinėjami tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs filialo, atstovybės ar kitokio padalinio sąvokas. Norint nustatyti, ar ieškinys, susijęs su vienos iš šių padalinių kategorijų veikla ar valstybe nare, reikia nustatyti, kad nuolatos funkcionuoja materialiai aprūpintas operacijų centras, turintis vadovybę bei turintis galimybę derėtis su trečiaisiais asmenimis, taip pat – ginčas turi būti susijęs su subjektų veikla arba jų priimtais įsipareigojimais pagrindinės įmonės vardu, kai šie įsipareigojimai turi būti įvykdyti valstybėje, kurioje jie yra prisiimti. Be to, reikia įvertinti tai, kaip dvi įmonės veikia socialiniame gyvenime bei elgiasi su trečiaisiais asmenimis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1981 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Blanckaert prieš Willems, bylos Nr. 139/80, 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Ahmed Mahamdia prieš Alžyro Liaudies Demokratinę Respubliką, bylos Nr. C-154/11).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės City Service SE buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o bendrovės adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Remdamasis bylos duomenimis teismas pažymi, kad atsakovė City Service SE iki šiol yra Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorė (ieškinio priedas Nr. 6). Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad City Service SE vardu ieškinius Kauno apylinkės teismui pateikia R. J. pagal 2015 m. spalio 23 d. įgaliojimą, kuriame City Service SE (buvusi City Service AS) bendrovės buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (žr. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-19019-592/2016, Nr. e2-110402-191/2016, Nr. e2-11401-451/2016 ir kt., CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad atsakovė City Service SE Kaune savo veiklą vykdo per įmonę UAB „Dainavos būstas“. Teismas iš tiesioginės prieigos prie juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB „Dainavos būstas“ vienintelis akcininkas yra UAB „Mano būstas“, o šios įmonės vienintelis akcininkas yra City Service SE (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Pažymėtina, kad atsakovė City Service SE savo internetiniame tinklalapyje yra išviešinusi informaciją, jog valdo UAB „Mano būstas“. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Mano būstas“ ir UAB „Dainavos būstas“ internetiniuose tinklalapiuose savo buveinę nurodo ten pat, kaip ir buvusios AB „City Service“ – adresu (duomenys neskelbtini).Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė City Service SE paskirtus daugiabučius gyvenamuosius namus Kauno mieste administruoja, t. y. vykdo veiklą Kauno mieste per UAB „Dainavos būstas“, kurios akcininkė yra atsakovei priklausanti įmonė UAB „Mano būstas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės City Service SE per UAB „Mano būstas“ valdomas UAB „Dainavos būstas“ turi būti vertintinas kaip kitoks padalinys Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 prasme, nes atsakovė tretiesiems asmenims yra išviešinusi informaciją, kad jos veikla Kauno mieste vykdoma per UAB „Dainavos būstas“. Be to, AB „City Service“ (šiuo metu City Service SE) veikla, kuri susijusi su šios civilinės bylos reikalavimais, buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje – Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Dainavos būstas“ yra glaudžiai susijęs su atsakove bei faktiškai vykdantis jos įsipareigojimus Kaune, konstatuoja, jog ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl įpareigojimo vykdymo turi būti paduotas – Lietuvos Respublikoje (Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 dalis).

Dėl civilinių teisinių santykių galiojimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Reglamento (EB) 1215/2012 7 straipsnio 1 dalį asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių (atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose). Esminis šios specialiosios jurisdikcijos taisyklės reikalavimas yra tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas būtų kilęs iš sutarties. Sąvoka „bylos dėl sutarties“ neturi būti aiškinama kaip nukreipianti į teisinių santykių klasifikavimą pagal nacionalinę teisę. Sąvoka „sutartis“ įprastine prasme reiškia šalių susitarimą, kuris joms turi privalomąją galią ir remiantis kuriuo kiekviena šalis prisiima tam tikrus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1238-186/2015).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai. 2006 m. gegužės 5 d. sutartimi dėl Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administravimo buvo susitarta dėl administravimo paslaugų teikimo bei fiksuotų konkurso metu pasiūlytų administravimo tarifų. Neatnaujinus sutarties, administravimo paslaugos buvo teikiamos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo pagrindu, kuris 2013 m. birželio 28 d. buvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė City Service SE ir pasibaigus sutarties galiojimui toliau teikia administravimo paslaugas, darytina išvada, jog tarp šalių iki šiol egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tuo pagrindu, kad ginčo dalykas – įpareigojimas atlikti tarifų perskaičiavimus yra kilęs iš sudarytos sutarties, nors ši ir nebuvo atnaujinta bei pratęsta. Be to, minėto įsakymo pagrindu administravimo paslaugos iki šiol yra teikiamos Lietuvos Respublikoje – Kauno mieste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo formalus Reglamento (EB) 1215/2012 taisyklių taikymas, neatsižvelgiant į jo priėmimo tikslus, gali būti laikomas prieštaraujančiu tiek Lietuvos, tiek ir ES viešajai tvarkai ir pagrindiniams principams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi nuspręsdamas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir Reglamento (EB) 1215/2012 nuostatas, susijusias su specialiąja jurisdikcija. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Reglamento (EB) 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas, 5 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.