- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1790-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00092-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Trečiasis asmuo
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1591-494/2021 ieškovui PlusPlus Capital AS iš atsakovės E. B. priteista 30 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (30 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 675 Eur bylinėjimosi išlaidų; Valstybei iš atsakovės E. B. priteista 5,58 Eur pašto išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė E. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir neįvertino visų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, susijusio su reikalavimo teisių perleidimu. Sprendime už akių nurodoma, kad trečiojo asmens A. B. prievolių pagal 2007 m. gegužės 14 d. kredito sutartį Nr. BP16400701985 vykdymui užtikrinti buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. FA-BP1640070198. Trečiasis asmuo nevykdė įsipareigojimų, todėl kredito sutartis buvo nutraukta, įsiskolinimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties Nr. 1-1610V/2010 pagrindu yra išieškomas vykdymo procese. Prašomame panaikinti sprendime už akių nurodyta, kad 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank", AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimą pagal kredito sutartį Nr. BP1640070198 PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. Kreditoriui PlusPlus Capital AS perleisto reikalavimo dydis 2019 m. birželio 26 d. yra 221 546,71 Eur. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodyta būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Atsakovė pranešimo apie reikalavimo perleidimą ar net pačios reikalavimo perleidimo sutarties asmeniškai niekada nėra gavusi. Sprendime už akių nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo išsiųstos trečiajam asmeniui A. B. Tačiau šiuo konkrečiu atveju keliami reikalavimai atsakovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė taip pat nurodė, kad laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo laiduoti už trečiojo asmens prievolę. Laidavimo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. 2010 m. rugsėjo 3 d. Danske bankas kreipėsi į atsakovę dėl reikalavimų įvykdymo pagal laidavimo sutartį, priešingu atveju bus pradėtas teisminis procesas. Tačiau nuo to momento daugiau jokių pranešimų, raginimų ar ieškinio atsakovė negavo. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kreditorius nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. ieškinio nepareiškė, kreditorius nepasinaudojo jam įstatymu suteikta teise ginti savo pažeistas teises ir nukreipti turtinį reikalavimą laiduotojo (atsakovės) atžvilgiu. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovas turi teisę reikšti turtinį reikalavimą, remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi ir laidavimo sutartimi, ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis su ieškiniu į teismą, nes ieškinys dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d.
4. Ieškovas PlusPlus Capital AS atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsakovei pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei buvo išsiųstas paskutiniu jos žinomu gyvenamosios vietos adresu. Pranešimo kopija ir pašto lydraštis pateikti byloje. Pažymėjo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovei – dokumentai (kartu ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis) išsiųsti jos žinomu gyvenamosios vietos adresu ir įteikti kartu gyvenančiam asmeniui šeimos nariui (anytai O. B.), todėl net ir cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovės informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą ir atitinka 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad ieškinys dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Laidavimo sutarties 24 punkte expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodoma, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo, o tai suponuoja išvadą, kad šalys šia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 straipsniais nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl šie netaikytini. Atsakovei turėjo būti aiški ir suprantama laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei laidavimo terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo.
5. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas netinkamai ištyrus įrodymus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, susijusio su reikalavimo perleidimu. Ieškovas neįrodė, kad atsakovei reikalavimo perleidimo sutartys buvo įteiktos. Trečiasis asmuo A. B. jokių dokumentų atsakovei nėra įteikęs. Vadinasi, pranešimas ir (ar) reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo įteiktos atsakovei. Ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis su ieškiniu į teismą, nes ieškinys dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d. Bet kokie turtiniai reikalavimai išimtinai turėtų būti reiškiami trečiojo asmens atžvilgiu, o ne atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės E. B. pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės 2021 m. kovo 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovei ir trečiajam asmeniui 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovas siuntė korespondenciją į Švediją. Duomenų, kad 2019 m. birželio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartis būtų įteikta atsakovei nėra, vienok, kaip nustatyta byloje, atsakovei ieškovo procesiniai dokumentai su priedais (tame tarpe ir 2019 m. birželio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartis) atsakovei buvo įteikti 2021 m. vasario 19 d., todėl teismas darė išvadą, kad, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota tinkamai.
8. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentas, jog ieškinys dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d., todėl ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis su ieškiniu į teismą yra nepagrįstas. Atsakovė neginčija fakto, kad sudarė su laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties 24 punkte nustatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas. Todėl atsakovei, kaip laiduotojai, pasirašant laidavimo sutartį aukščiau nurodyta laidavimo sutarties sąlyga buvo žinoma bei suprantama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir terminas, t. y. iki visiško ir tinkamo Kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas už akių gali būti neteisingas, kad jame padarytos išvados yra nepagrįstos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė E. B. atskirajame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padariniu? atsiradimo skolininko atz?vilgiu pagrindai: pirma, kai i?statyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievole?, nustatyta sa?lyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavima? naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo fakta? patvirtinanc?io dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto i?rodymas. I?statyme is?samiai nenustatyti specialu?s pranes?imo skolininkui apie reikalavimo teise?s perleidima? bu?dai, is?skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodyta? bu?da?, kad tinkamu pranes?imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. E. B. nurodo, kad vien tai, jog ies?kovas kreipe?si i? teisma? su ies?kiniu bei procesiniai dokumentai buvo i?teikti atsakovei, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakove? tinkamai buvo informuota apie reikalavimo perleidima?, t. y. apie 2019 m. birz?elio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudaryma? tarp kreditoriaus „Swedbank“, AB ir PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikianc?iam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filiala?, bei apie tai, kad 2019 m. birz?elio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises i? trec?iojo asmens i?siskolinima? PlusPlus Capital AS.
10.2. Pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, ar procesinio dokumento (ieškinio) priedai buvo įteikti atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ais?kiai nurode?, kad jokiu? dokumentų nebuvo gavusi. Pranešimas ir (ar) reikalavimo sutartys buvo išsiųstos trečiajam asmeniui. Atsakovė nebuvo gavusi ieškinio ir jo priedų. Korespondenciją priėmė O. B. (tolimai giminaitei), tačiau jų neperdavė atsakovei.
10.3. Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2010 m. balandz?io 6 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. 3K-7-168/2010 nurodyta, kad tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teise?s perleidima? laikytina tokia faktine? situacija, kai skolininkas faktis?kai gauna jam siu?sta? pranes?ima? apie reikalavimo teise?s perleidima?. S?ia? praktika? papildo ir ve?lesne?s nutartys (z?r., pvz., Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarti? civiline?je byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Buvo privaloma peržiūrėti Vilniaus regiono apylinke?s teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendima? už akiu?, i?pareigoti ir nustatyti termina? ieškovui tinkamai informuoti atsakovę apie reikalavimo perleidima?.
10.4. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės i?vykdymo, turi būti is?reiks?tas ais?kiai ir nedviprasmis?kai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi z?inoti, kokia? atsakomybe? jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavima? ir uz?tikrindamas skolininko prievole?. Atitinkamai ir kreditorius z?ino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-7- 229/2009).
10.5. Pradinis kreditorius Danske bank A/S teisminio proceso neprade?jo, nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. ies?kinio nepareis?ke?, kreditorius nepasinaudojo jam i?statymu suteikta teise ginti savo paz?eistas teises ir nukreipti turtini? reikalavima? laiduotojo (atsakove?s) atz?vilgiu. Be to, laidavimo sutartyje ne?ra ais?kiai suformuota ir is?reiks?ta, kad laidavimo sutartis yra neterminuota, galioja iki visis?ko prievole?s i?vykdymo. Ies?kovas yra praleide?s termina? kreiptis su ies?kiniu i? teisma?, nes ies?kinys de?l skolos priteisimo pagal laidavimo sutarti? gale?jo bu?ti pareiks?tas ne ve?liau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d.
Atsiliepimas
11. Ieškovas PlusPlus Capital AS atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
11.1. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai identiški argumentams, nurodytiems pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas nebekartoja atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų (teismo pastaba – žr. šios nutarties 4 punktą).
11.2. Atsakovė nurodo, kad nėra gavusi jai siųstų procesinių dokumentų, tačiau procesiniai dokumentai jai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (kuris sutampa su atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu). Atsakovei teko pareiga įrodyti, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, o ne deklaratyviai nurodyti, kad anyta (sutuoktinio žmona) atsakovei neperdavė procesinių dokumentų.
11.3. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Civilinėje byloje Nr. e2-1591-494/2021 ieškovas pateikė pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą kopiją, siųstą paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Procesiniai dokumentai su priedais (tame tarpe ir 2019 m. birželio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartis) buvo įteikti 2021 m. vasario 19 d. Atsakovė nepateikia objektyvių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą
15. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).
16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti kartu gyvenančiam giminaičiui (anytai O. B.). Šis adresas (kaip procesinių dokumentų gavimo vieta) nurodytas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Sutuoktinio tėvai pagal šią teisės normą (sąrašas nėra baigtinis) taip pat laikomi šeimos nariais. Byloje nėra jokių duomenų (atsakovė taip pat nepagrindė), kad anyta O. B. turėtų priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai CPK nustatyta tvarka. Taigi, byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Kaip pirmiau nurodyta, kita sąlyga, galinti lemti sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo atnaujinimą, yra pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Apeliantė atskirajame skunde remiasi šiuo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindu, teigdama, kad byloje nėra įrodymų, jog jai buvo įteiktos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, o tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė tinkamai buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
20. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo įgytas reikalavimas kildinamas iš laiduotojos (apeliantės) atsakomybės, kuri atsirado skolininkui (trečiajam asmeniui) neįvykdžius prievolės pagal 2007 m. gegužės 14 d. kredito sutartį Nr. BP16400701985. 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius DanskeBank A/S perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimą pagal kredito sutartį Nr. BP1640070198 PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. Apie reikalavimo perleidimą ieškovas apeliantę ir trečiąjį asmenį informavo 2019 m. lapkričio 18 d. pranešimu, išsiųstu į Švediją. Byloje nėra duomenų, kad su pranešimu būtų išsiųstos minėtos reikalavimo teisių perleidimo sutartys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą ir reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo įteiktos apeliantei 2021 m. vasario 19 d., teismui įteikus ieškovo procesinius dokumentus su priedais pagal civilinio proceso taisykles (žr. šios nutarties 17 punktą).
21. Apeliantės atskirajame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje N. 3K-3-105/2011 yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai). Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad laidavimas, vadovaujantis CK 6.89 straipsnio 1 dalimi, baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, kadangi kreditorius per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojai (atsakovei).
23. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tuo tarpu CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.
24. Kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, jog CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir jose nurodytą praktiką).
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad laidavimo sutarties Nr. FA-BP1640070198 24 punkte aiškiai nurodyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo. Vadinasi, apeliantei turėjo būti aiški ir suprantama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir terminas, todėl CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti laidavimo pabaigos terminai šiuo atveju netaikytini.
27. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantės pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės E. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.