- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-95-307/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00075-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. D., K. R.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.28.2.2Neteisėtas kvalifikuotas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), K. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu L. R. (L. R.) buvo nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog iš anksto susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupe kartu su kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, vykdytoju veikusiu L. R. ir padėjėju veikusiu K. R., dėl savanaudiškų paskatų rengėsi neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei toliau per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabentus aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius: L. X. D., T. D. X., N. H. D., N. D. H., T. K. B., N. T. T., L. T. T., B. T. T. H. (toliau – Užsieniečiai), šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. pasitelktas K. R., susitarė su juo iš anksto numatytoje miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perimti iš kito asmens, veikiančio pagal išankstinį susitarimą, automobiliu neteisėtai atgabentus Užsieniečius ir neteisėtai juos toliau už atlygį gabenti tuo pačiu automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Vykdydamas šį susitarimą su K. R., bendrais su juo veiksmais laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. suplanavo neteisėto Užsieniečių gabenimo maršrutą, numatė ir parūpino nusikaltimo priemones – žemėlapius su pažymėtu tolesnio Užsieniečių gabenimo maršrutu bei tęsdamas, nenustatytomis aplinkybėmis sudaryto susitarimo tarp kurstytoju veikusio nenustatyto asmens, K. R. ir L. R. veiksmus, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., kartu su K. R. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į bendrininkų sutartą Automobilio ir Užsieniečių perdavimo vietą. Išvardintus veiksmus A. D. atliko aplinkybėmis, kuriomis bendrininkas L. R. vykdydamas susitarimą, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 4 val., Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis įlaipinęs Užsieniečius į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), tą pačią dieną, apie 4 val., juos už nenustatyto asmens pažadėtą 500 eurų atlygį neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keliu (duomenys neskelbtini), bei šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki (duomenys neskelbtini), kur po to A. D. bendrais veiksmais su K. R. perėmė iš L. R. nusikaltimo priemonę – Automobilį su tikslu juo toliau gabenti Užsieniečius, tačiau neatliko tolesnių Užsieniečių neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veiksmų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., visi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
2. K. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog iš anksto susitaręs ir veikdamas padėjėju bendrininkų grupe kartu su kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, vykdytojais veikusiais A. D. ir L. R., dėl savanaudiškų paskatų padėjo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenti aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius: L. X. D., T. D. X., N. H. D., N. D. H., T. K. B., N. T. T., L. T. T., B. T. T. H. (toliau – Užsieniečiai), šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius padėjo toliau neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei padėjo rengiantis neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš anksto susitarė už atlygį prisidėti prie nusikalstamos veikos padarymo, L. R. lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje iki iš anksto numatytos vietos – miško aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenant Užsieniečius, bei susitarė už atlygį pasirūpinti jų tolesniu gabenimu į Lenkijos Respubliką, Automobiliu Užsieniečius toliau neteisėtai gabenti pasitelkiant A. D.. Vykdydamas šį susitarimą, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. susitarė su A. D., kad šis iš anksto numatytoje miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perimtų Užsieniečius iš L. R., neteisėtai juos toliau gabentų Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, A. D. davė nurodymus dėl Užsieniečių gabenimo maršruto ir pristatymo vietos, bendrais veiksmais su A. D. pasirūpindamas žemėlapiais su pažymėtu tolesnio Užsieniečių gabenimo maršrutu. Laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. Užsieniečiams neteisėtai gabenti numatė ir parūpino nusikaltimo priemones: specialiai nusikalstamos veikos darymui parengtą Automobilį, iš kurio galinės dalies buvo pašalintos keleivių sėdynės; automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. D. nuvežė į bendrininkų sutartą Automobilio ir Užsieniečių perdavimo vietą; žemėlapius gabenimo maršruto numatymui. Išvardintus veiksmus K. R. atliko aplinkybėmis, kuriomis bendrininkas L. R. vykdydamas susitarimą, už nenustatyto asmens pažadėtą 500 eurų atlygį laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 4 val., Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis įlaipinęs Užsieniečius į Automobilį, tą pačią dieną, apie 4 val., juos neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keliu (duomenys neskelbtini), bei šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki (duomenys neskelbtini), kur Automobilį ir Užsieniečius tolesniam gabenimui perdavė rengimosi toliau gabenti Užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veiksmus atliekantiems K. R. ir A. D., kuomet toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, K. R. bendrais veiksmais su A. D. perėmė iš L. R. nusikaltimo priemonę – Automobilį, nurodė A. D. juo toliau gabenti Užsieniečius, tačiau neatliko tolesnių Užsieniečių neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veiksmų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., visi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Apygardos teismo teigimu, byloje nėra įrodyta, kad tarp A. D. bei K. R., taip pat tarp pastarųjų ir nuteistojo L. R. buvo išankstinis susitarimas miško aikštelėje perimti iš L. R. automobilį ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos pergabentus V. S. Respublikos piliečius, ir už atlygį gabenti juos toliau per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją; nėra įrodyta, jog A. D. savo veiksmais atliko parengiamuosius darbus ir kėsinosi įvykdyti nusikalstamą veiką, o K. R. numatė ir parūpino priemones nusikaltimui daryti. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. D. turi būti išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, o K. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo, K. R. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo: A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir paskirti galutinę aštuonių mėnesių dvidešimt aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose; K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir dvidešimt aštuonioms dienoms. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria: automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas savininkui; automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta juodos spalvos rankinė su užrašu „Jinhaoda“ su joje esančiu žemėlapiu „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinis įkroviklis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. D.; automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti žemėlapis „Polska 2017“, navigacija „Tomtom“ su pajungimo laidu, grąžinti K. R.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastą ir paimtą žemėlapį „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinį įkroviklį, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastus ir paimtus žemėlapį „Polska 2017“, navigaciją „Tomtom“ su pajungimo laidu, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones ir sunaikinti. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
4.1. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. D. ir K. R. išteisinimo yra nepagrįstas, nes teismo išvados, susijusios su šių asmenų nusikalstamomis veikomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardintus įrodymus pripažindamas prieštaringais, neįvardino konkrečių įrodymų bei konkrečių prieštaravimų, su kuriais galėtų būti siejama tokia išvada. Įrodymų, kurie neatitinka išteisintųjų išsakytų versijų, negalima vertinti prieštaringais ar nepatikimais, šalinančiais pareigą juos vertinti pagal tai, kokį neginčijamą faktinių aplinkybių turinį jie atskleidžia. Teismas, pateikdamas tokį įrodymų vertinimą, šios išvados nepagrindė ir nepagrįstai juo parėmė abejonių, siejamų su in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami kaltinamo asmens naudai) principo taikymu, kaip šalinančių baudžiamąją atsakomybę, konstatavimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki įvykio K. R. ir A. D. tarėsi su L. R. dėl užsieniečių gabenimo, iškraipė įrodinėjimo ribas, nes tiesioginis šių kaltinamųjų susitarimas su L. R. nebuvo įrodinėjamas. Byloje buvo įrodinėjamas per kitus asmenis realizuotas susitarimas veikti suderintomis aplinkybėmis atliekant skirtingus vaidmenis, kuomet nebuvo tiesioginio L. R. susižinojimo su jo veiką tęsiančiais asmenimis. Vaidmenimis pasiskirsčiusių asmenų bendrininkavimo įrodinėjimui, kuomet bendras veikimas seka iš objektyviai nustatytų aplinkybių visumos, tiesioginio išankstinio susižinojimo aplinkybės nebuvimas negali būti atsakomybę savaime šalinančia sąlyga.
4.3. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojo S. M. parodymų fiksavimo eigos aplinkybes ir jo parodymuose nurodytas faktines aplinkybes. Apklaustas teisiamajame posėdyje šis liudytojas nenurodė, jog nėra įsitikinęs savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumu, o iš nuotraukos atpažinęs asmenį, pirkusį automobilį „Ford“, tik dėl to, kad buvo kažkur matęs. Liudytojas S. M. parodė, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo, davė teisingus parodymus, atpažino pirkėją. Apie atpažintą asmenį paaiškino, kad jį matė gal porą kartų kai pasirašinėjo dokumentus, bet neatsimena jo tiek, kad galėtų parodyti teismo salėje. Vien iš šio liudytojo neužbaigto sakinio „aš jį kažkur matęs buvau“, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog liudytojas nebuvo įsitikinęs savo parodymų teisingumu. Prokuroras teigia, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė itin išsamius parodymus, pateikė itin detalius duomenis, tiksliai nurodė faktines aplinkybes apie automobilio pardavimą, jį įgijusį asmenį, jį atpažino kaip matytą vienintelėmis, t. y. su automobilio pardavimu susijusiomis, aplinkybėmis. Todėl priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įrodyta, jog liudytojo nurodytomis aplinkybėmis K. R. dalyvavo įgyjant automobilį. Taigi veiksmų, susijusių su tokio automobilio panaudojimu ir išteisintųjų sulaikymo aplinkybių derinys negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino kaltinime nurodytos pagrindinės aplinkybės, t. y. kad A. D. ir K. R. bendrais veiksmais perėmė iš L. R. nusikaltimo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, kuriuo užsieniečiai toliau turėjo būti gabenami Lietuvos Respublikos teritorija ir į Lenkijos Respubliką. Teismas, atsietai nuo įrodymų visumos, nurodė, kad kaltinimo pagrįstumo neįrodo faktai, jog A. D. turėjo žemėlapį ir buvo padėjęs rankinę į automobilį „Ford“. Teismas neanalizavo aplinkybių, jog po to, kai L. R. teismo pripažintomis įrodytomis aplinkybėmis pabaigė atlikti jam priskirtos veikos dalies veiksmus ir paliko automobilį „Ford Galaxy“ su užsieniečiais tolesniam tos pačios veikos darymui kitiems asmenims, A. D. savo rankinę su iš dalies į ją įkištu žemėlapiu, kuris buvo atverstas taip, kad būtų matomas konkretus vietovės Lenkijos Respublikoje žymėjimas, atitinkantis žymėjimą K. R. automobilyje buvusiame žemėlapyje, galėjo būti pasidėjęs į automobilį „Ford Galaxy“ kitomis aplinkybėmis, nei atitinkančiomis automobilio perėmimą, turint tikslą toliau juo vykti. Priešingai nei konstatavo teismas, būtent iš L. R. parodymų matyti, kad radęs atvykusius A. D. ir K. R., jis vertino juos kaip asmenis, atitinkančius sutartas aplinkybes, jog jo lauks kiti asmenys, kuriems reikia palikti automobilį „Ford Galaxy“ su nelegaliai gabentais užsieniečiais. L. R. nurodė, kad pasisveikino su jais ir toliau atliko įprastinius pasišalinimo veiksmus iki kol buvo sulaikytas. Taip pat iš L. R. parodymų apie tai, kaip elgėsi A. D. ir K. R., matyti, kad L. R. atvykimas ir pasišalinimas, užsieniečių išlaipinimas jiems (išteisintiesiems) nebuvo staigmena. A. D. ir K. R. veiksmai ir elgesys L. R. nedarė įspūdžio, kad automobilis „Ford Galaxy“ ir užsieniečiai perduodami ne jiems. Taip pat iš L. R. parodymų matyti, kad jam paliekant šį automobilį, jame nebuvo ir negalėjo būti A. D. rankinės su žemėlapiu ir kitais daiktais. A. D. davė itin prieštaringus, neadekvačius gyvenimiškai situacijai ir jokių atsitiktinumo aplinkybių neatitinkančius parodymus apie rankinės ir žemėlapio patekimą į automobilį. A. D. paaiškino kaip jis išlipdamas iš automobilio „BMW“ gamtiniais reikalais, stovėdamas ir rūkydamas, laikė rankinę, akcentuodamas įprotį ją turėti su savimi, o prasidėjus sulaikymo operacijai, priešingai šiam įpročiui ir poreikiui ją turėti prie savęs, rankinę į automobilį „Ford“ – tai įmetė, tai padėjo, tai įlipęs, tai galbūt įmesdamas pro langą.
4.5. Prokuroro nuomone, apygardos teismo teiginiai, kad L. R. nenurodė ir nepatvirtino, kam konkrečiai jis turėjo perduoti automobilį su užsieniečiais, yra niekiniai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog sėkmingam nusikalstamos veikos tęsimui nėra būtina, kad L. R. suvoktų, kokiems konkrečiai asmenims jis turėjo perduoti minėtą automobilį bei su šiais asmenimis palaikyti tarpusavio ryšį. Šios aplinkybės L. R. iš tiesų galėjo būti nežinomos.
4.6. Apygardos teismas pripažino faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo ne tik neteisėtai pergabenti iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir gabenami per Lietuvos Respublikos teritoriją į Lenkijos Respubliką. Tačiau, prokuroro nuomone, vertindamas byloje surinktus įrodymus, liudytojo P. D. bei išteisintųjų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas A. D. ir K. R. susitikimą, atvykimą į miško aikštelę, į kurią užsieniečių atgabenimas bei perdavimas tolesniam gabenimui buvo kruopščiai suplanuotas, elgesį prieš sulaikymą, vertinti kaip atsitiktinius, nesusijusius su nusikaltimo darymu, padėjimu daryti nusikalstamą veiką bei rengimusi ją tęsti. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad A. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perėmė iš L. R. automobilį „Ford Galaxy“ tolesniam užsieniečių gabenimui, o iš šios aplinkybės seka, jog šie veiksmai atlikti A. D. ir K. R. besąlyginio bendrininkavimo aplinkybėmis. Kiti teismo išvardinti įrodymai, kurie atsietai nuo visumos buvo įvardinti kaip nepakankami įrodyti išteisintųjų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, susiejus juos į visumą, pakankami konstatuoti A. D. ir K. R. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis.
4.7. Apeliantas nurodo, jog iš liudytojų (duomenys neskelbtini) piliečių parodymų matyti, kad jie savo gabenimą siejo su įvairiomis aplinkybėmis sumokėtu atlygiu, o asmenų veiksmų atlygintiną interesą atlikti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką sudarančius veiksmus įrodo nustatyta aplinkybė, kad vienas iš bendrininkų – L. R. užsieniečius gabeno už jam pažadėtą 500 eurų atlygį. Tokios aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog byloje nepasitvirtino savanaudiškumo požymis. Prokuroras teigia, kad buvo kruopščiai suplanuotas ir parengtas tolesnis žmonių gabenimas už atlygį su įsipareigojimu jį sumokėti nusikalstamą veiką darančiam asmeniui. Nebuvo jokių altruistinių paskatų atlikti tokį kiekį veiksmų, susijusių su jų atlikimui patiriamomis išlaidomis, kuriuos atliko A. D. ir K. R.. A. D. ir K. R. savanaudiškų paskatų buvimą įrodo ir nustatytas lėšų už daromą veiką cirkuliavimo faktas kartu su kitomis kryptingas pastangas daryti nusikalstamą veiką pagrindžiančiomis aplinkybėmis.
4.8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, reikšmingas vertinant įrodymus bylose, kuriose įrodinėjimas atliekamas ne vien tiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu (ar neprisipažinimu) padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kitas nustatytas veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K- 202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas apie išteisintųjų kelionės, atvykimo į sulaikymo vietą tikslą ir kaltės turinį privalėjo spręsti ne iš nenuoseklių ir prieštaringų išteisintųjų bei pažintimis su jais susijusių asmenų parodymų. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas imamasi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų sužinoma apie jų padarymą ir bandoma visais būdais nuslėpti savo indėlį jų daryme. Dėl šių priežasčių tik retais atvejais būna nustatomi tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima asmenį pripažinti kaltu. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018, Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-155-1073/2020).
4.9. Prokuroro nuomone, įvertinus įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, įvykių seką, jų nuoseklumą, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių A. D. pripažinti kaltu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, bei K. R. pripažinti kaltu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje. Pripažįstant A. D. ir K. R. kaltais dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, keistina nuosprendžio dalis dėl su jų veika susijusių nusikalstamai veikai daryti panaudotų priemonių. Šioje dalyje pripažintina, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti: žemėlapis „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinis įkroviklis; automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti: žemėlapis „Polska 2017“, navigacija „Tomtom“ su pajungimo laidu buvo panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Automobilis „BMW“ K. R. buvo panaudotas atvykti į nuošalią vietą ir atvežti juo bendrininką A. D., o kiti daiktai panaudoti rengiantis toliau gabenti Užsieniečius. Viešajame registre transporto priemonės „BMW“ savininke registruota N. I.. Ji perdavė K. R. transporto priemonę ja naudotis ir valdyti tokiomis sąlygomis, kuriomis transporto priemonės tolesnio naudojimo kaip rūpestingas vertingo daikto savininkas niekaip nekontroliavo. Tinkamo turto valdymo atveju N. I. turėjo ir galėjo žinoti, kad ši transporto priemonė bus naudojama Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis K. R. prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis nurodo, kad prokuroras, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, nutyli apie ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurie sutrukdė kaltinamam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui padėti nustatyti objektyvią tiesą. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su teismo išvadomis dėl savanaudiškų paskatų egzistavimo, tačiau šio nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbaus požymio įrodinėjimui kaltintojas neskyrė dėmesio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jį tiesiog preziumavo. Užsienio šalies piliečiai apie materialinį atlygį ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, o teisiamajame posėdyje nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus šiems asmenims. Nors prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl asmenų bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kokiais įrodymais ši teismo išvada paneigiama. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad nėra surinkta duomenų apie tai, jog K. R. parūpino priemones nusikaltimo darymui, apeliaciniame skunde aprašo liudytojo S. M. parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kliūčių atlikti procesinį veiksmą – atpažinimą, be to, teisiamojo posėdžio metu pats prokuroras išteisintajam K. R. klausimų, susijusių su automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybėmis, neuždavė. Išteisintasis nurodo, kad automobilis įgytas žymiai anksčiau nei padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną. Išteisintasis teigia, jog prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė objektyvių įrodymų K. R. kaltei pagrįsti.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis A. D. prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo pateikta jokių duomenų apie A. D. ir K. R. susitarimą, pasiskirstymą vaidmenimis, ar kitokį prisidėjimą, ar bent numanymą apie neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami duomenys veiką kvalifikuojančiai aplinkybei – savanaudiškoms paskatoms, pagrįsti. Išteisintasis nurodo ir tai, kad atsitiktinai užsuko į šalia kelio esančią aikštelę, kurioje jis buvo sulaikytas pareigūnų. Tuo metu buvo šoko būsenos ir iki šiol nesupranta, kaip jo rankinė atsidūrė kitame automobilyje. Nors pareigūnų vykdyta sulaikymo operacija buvo užfiksuota vaizdo kamera, tačiau vaizdo įrašas į bylą nebuvo pateiktas.
6.2. Išteisintasis atsiliepime kelia abejones dėl prokuroro galimo šališkumo, tai siedamas su prokuroro apeliaciniame skunde pasiūlyta skirti realia laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. D. pripažinti kaltu padarius BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių išteisintųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. D. išteisinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį bei K. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį yra priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl A. D. ir K. R. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tai, jog A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, o K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, patvirtina nuteistojo L. R. (t. 6, b. l. 99–102; t. 3, b. l. 156–160, 161–165, 171–173), liudytojų A. S. (t. 7, b. l. 166–168; t. 6, b. l. 145–146), T. R. (t. 7, b. l. 185–186; t. 6, b. l. 120–122), S. M. (t. 7, b. l. 186–187; t. 6, b. l. 123; t. 3, b. l. 20–23), Š. P. (t. 8, b. l. 42–44), R. A. (t. 7, b. l. 183–185), R. K. (t. 8, b. l. 44–45; t. 2, b. l. 138–140), teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojų A. Č. (A. Č.) (t. 2, b. l. 12–15), T. N. T. (t. 2, b. l. 103–105), X. T. D. (t. 2, b. l. 87–89), T. H. B. T. (t. 2, b. l. 83–85), B. T. K. (t. 2, b. l. 91–93), D. N. H. (t. 2, b. l. 95–97), H. N. D. (t. 2, b. l. 99–101) parodymai, taip pat įvykio vietos ir daiktų (t. 1, b. l. 25), daiktų (t. 1, b. l. 26–29, 32–37, 38–39, 42–43, 44–45, 46, 59–60, 61–62, 77–85, 86–87, 114, 122–125; t. 2, b. l. 6–9; t. 3, b. l. 26–29), automobilio „Ford Galaxy“ (t. 1, b. l. 104–110), automobilio „BMW“ (t. 1, b. l. 68–76), papildomos įvykio vietos (vietovės) apžiūrų (t. 7, b. l. 120–151) protokoluose, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose (t. 2, b. l. 16–20, 21–25; t. 3, b. l. 30–34), užfiksuotais duomenimis, (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta informacija (t. 4, b. l. 102) ir kitais byloje surinktais įrodymais.
12. BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba tokio užsieniečio, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje turint savanaudiškas paskatas, arba jei tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas asmens, siekiančio neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, pervežimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per sieną, t. y. bet kokie veiksmai, kuriais užsienietis neteisėtai transportuojamas bet kokiu būdu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje laikytini bet kokie veiksmai, kuriais neteisėtai valstybės sieną perėjęs užsienietis perkeliamas iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nekertant valstybės sienų. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie veiksmai, kai asmuo, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento. BK 292 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir padaromas tik tiesiogine tyčia.
13. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog Latvijos Respublikos pilietis L. R., vykdydamas išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu, 2018 m. liepos 31 d. apie 4 val. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pergabeno aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius (duomenys neskelbtini) piliečius. L. R. šiuos (duomenys neskelbtini) tuo pačiu automobiliu gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją į iš anksto numatytą vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur juos tolesniam gabenimui turėjo perduoti jam (L. R.) nežinomiems asmenims. Tačiau 2018 m. liepos 31 d. apie 10.30 val. L. R., neteisėtai gabenti užsieniečiai bei į aikštelę automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę A. D. ir K. R. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. D. ir K. R. buvo tie asmenys, kurie pagal išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu turėjo perimti tolesniam gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją iš L. R. automobilį su jame nelegaliai gabenamais (duomenys neskelbtini).
14. Išteisintasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, nuosekliai neigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad įvykio dieną būdamas (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“ susitiko K. R.. Sugalvojo kartu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) papramogauti. Važiuodami K. R. vairuojamu automobiliu „BMW“ jie nusprendė sustoti parūkyti. Įsuko į aikštelę, tačiau joje buvo sustojęs kitas automobilis, todėl jie nuvažiavo toliau į mišką. Netrukus į aikštelę, kurioje jie buvo sustoję, įvažiavo automobilis „Ford Galaxy“. Iš šio automobilio išlipo jiems tuo metu nežinomas L. R.. Pastarasis jiems kažką pasakė ir tuomet už kelių minučių prasidėjo jų sulaikymas (t. 6, b. l. 102–103).
15. Išteisintasis K. R. taip pat nuosekliai neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje K. R. parodė, kad prieš važiuodamas į (duomenys neskelbtini) pailsėti jis užsuko į parduotuvę „Maxima“. Prie parduotuvės susitiko A. D. ir nusprendė kartu vykti į (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie nutarė sustoti parūkyti ir atlikti gamtinius reikalus. Iš pradžių sustojo vienoje automobilių sustojimo aikštelėje, tačiau ten buvo žmonių, todėl nuvažiavo toliau. Jiems sustojus po kiek laiko į tą pačią miško aikštelę atvažiavo automobilis. Netrukus išgirdo šūvio garsus, prasidėjo jų sulaikymas. Teigė, jog L. R. jis prieš tai nebuvo matęs ir jo nepažįsta (t. 6, b. l. 103–104).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas tokius A. D. ir K. R. parodymus pripažino patikimais ir skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog A. D. ir K. R. buvo iš anksto susitarę miško aikštelėje, kurioje buvo sulaikyti, perimti iš kito asmens, su kuriuo buvo susitarta, automobiliu neteisėtai atgabentus užsieniečius ir juos toliau gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei išgabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu nesutinka.
17. Visų pirmiausia, įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisintųjų pateikta versija, jog 2018 m. liepos 31 d. jie atsitiktinai susitiko prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“, o vėliau taip pat atsitiktinai atsidūrė ir miško aikštelėje, į kurią L. R. automobiliu „Ford Galaxy“ atvežė neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos atgabentus (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Kaip minėta, A. D. ir K. R. nuosekliai teigė, jog jie atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) mieste prie parduotuvės „Maxima“. Tačiau tokia A. D. ir K. R. gynybinė versija bei ją patvirtinantys A. D. tėvo, liudytojo P. D. parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. kovo 25 d. vykusiose apklausose įtariamasis A. D. parodė, jog įvykio dieną jis su tėvu P. D. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, pasistatę automobilį abu nuėjo apsipirkti. Išeidamas iš parduotuvės jis pamatė automobiliu „BMW“ atvažiuojantį K. R.. Padėjęs pirkinius į tėvo automobilį „Audi“ jis nuėjo pakalbėti su K. R.. Nutarę kartu vykti į (duomenys neskelbtini) jis (A. D.) nuėjęs savo tėvui P. D. pasakė, kad važiuos su draugu (t. 4, b. l. 53–55, 59–61). K. R. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis nusprendė nusipirkti atsigerti, todėl sustojo (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“. Prie parduotuvės susitiko A. D. ir nusprendė kartu vykti į (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę jis nutarė neiti, o gėrimo nusipirkti degalinėje (t. 5, b. l. 8–10). Liudytojas P. D. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad su A. D. važiavo į parduotuvę „Maxima“. Į parduotuvę nuėjo kartu, tačiau apsipirkinėjo atskirai. Grįžęs iš parduotuvės A. D. prie automobilio perdavė jam prekes, paprašė parvežti jas į namus, o pats pasakė, kad susitiko draugą ir grįš su juo (t. 6, b. l. 123). Tačiau tokie liudytojo P. D. parodymai neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. Apklaustas 2018 m. spalio 22 d. liudytojas P. D. teigė, jog įvykio dienos rytą jis kartu su sūnumi A. D. atvažiavo apsipirkti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Maxima“. Pasistatė automobilį parduotuvės aikštelėje, prie tame pačiame pastate esančios vaistinės „Eurovaistinė“. A. D. išlipęs iš automobilio kažkur nuėjo, o jis (liudytojas) liko automobilyje. Po kurio laiko A. D. grįžo ir pasakęs, jog grįš su draugu, nuėjo. Pirkinių išteisintasis į automobilį neatnešė (t. 3, b. l. 9–12). Toks liudytojo P. D. parodymų nenuoseklumas bei jo artimi šeiminiai ryšiai su A. D. leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų teisingumu, juolab, kad liudytojo ir išteisintųjų parodymus apie atsitiktinį susitikimą prie parduotuvės „Maxima“ paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Antai, iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „Maxima Lt“, apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 31 d. nuo 08.00 val. iki 10.30 val. A. D., K. R. nebuvo užfiksuoti nei parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nei prie šios parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nebuvo užfiksuotas ir K. R. vairuojamas automobilis „BMW“ (t. 2, b. l. 6–9).
18. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja ir tai, jog A. D. ir K. R. miško aikštelėje, kurioje iš L. R. turėjo būti perimtas automobilis „Ford Galaxy“ su jame neteisėtai gabentais užsieniečiais, atsidūrė neatsitiktinai. Išteisintieji nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jie važiuodami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nusprendė parūkyti bei nusišlapinti. Važiuodami (duomenys neskelbtini) link sankryžoje jie pasuko ir nuvažiavo į automobilių sustojimo aikštelę, tačiau joje buvo sustojęs kitas automobilis, todėl jie nuvažiavo keliuku toliau į mišką. Tačiau įvertinus išteisintųjų nurodytą važiavimo kryptį, atstumus nuo pagrindinio kelio iki miško aikštelės, galima daryti pagrįstą išvadą, jog išteisintųjų pateikta versija apie jų atsiradimo miško aikštelėje, kurioje buvo sulaikyti, aplinkybes visiškai nelogiška. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu byloje buvo atlikta papildoma įvykio vietos (vietovės) apžiūra (t. 7, b. l. 120–151). Jos metu nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) miško masyve, atstumas nuo įvykio vietos iki įvažiavimo į kelią (duomenys neskelbtini) yra apie 245 metrai, o nuo įvažiavimo į mišką iki sankryžos, kertančios kelius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo išteisintieji) yra dar apie 420 metrų. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog šioje vietoje miškas yra pakankamai tankus, įsukus į mišką ir važiuojant keliuku maždaug už 70 metrų yra kelio išsišakojimas, nuo šio išsišakojimo iki įvykio vietos yra dar apie 175 metrai. Taigi, net ir pamačius ties įsukimu į mišką esančioje aikštelėje stovintį automobilį, atlikti gamtinius reikalus nebuvo būtina gilyn į mišką važiuoti dar daugiau nei 240 metrų. Be to, ir pats išsukimas iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), važiavimas iki aikštelės beveik pusės kilometro atstumą logiškai nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš internetinio žemėlapio „Google maps“, pavažiavus kiek toliau nuo minėtos sankryžos (duomenys neskelbtini) link, taip pat miško masyve, yra kita automobilių sustojimo aikštelė (t. 7, b. l. 120–151).
19. Be to, išteisintųjų teismo posėdyje iškeltą versiją, kad į atokią miško aikštelę jie nuvažiavo atsitiktinai paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis L. R. viso proceso metu nuosekliai ir vienodai tvirtino, jog pagal susitarimą su asmeniu vardu A., pervežęs užsieniečius iš Latvijos į Lietuvą jis (nuteistasis) turėjo nuvažiuoti į vietą, kurioje turėjo palikti automobilį su nelegaliai gabenamais užsieniečiais. Susitikimo metu A. jam buvo pasakęs, jog tikslūs nurodymai, kur reikės vykti, bus nurodyti automobilyje „Ford Galaxy“ paliktame raštelyje. Anot L. R., automobilyje jis iš tiesų rado raštelį, kuriame buvo nurodyta jam vykti į (duomenys neskelbtini) (miestelis (duomenys neskelbtini)). Be to, būtent taip, kaip buvo nurodęs ir A., netoli (duomenys neskelbtini) miestelio jį aplenkė šviesios spalvos automobilis, kurio vairuotojas pamirksėjo avariniu signalu. Supratęs, jog būtent šis automobilis jį palydės iki miško aikštelės jis (nuteistasis) nuvažiavo paskui šį automobilį. Važiavo miškais. Vienu metu automobilis privažiavo kelio išsišakojimą, jo vairuotojas parodė dešinį posūkio signalą, o pats nuvažiavo tiesiai. Jis (L. R.) pasukęs nurodyta kryptimi privažiavo aikštelę, kur jau stovėjo automobilis „BMW“ ir du vyrai (išteisintieji). Supratęs, kad jie ir turi perimti automobilį su jame gabenamais užsieniečiais jis (nuteistasis) su pastaraisiais pasisveikino, išleido iš automobilio užsieniečius ir tuo metu prasidėjo sulaikymas. Nors jis tiksliai ir nežinojo, kas turėjo perimti automobilį „Ford Galaxy“, tačiau iš to, kad išteisintieji buvo miško aikštelėje, nenustebo jam pasisveikinus bei išleidus iš automobilio (duomenys neskelbtini), jis (nuteistasis) suprato, kad būtent čia laukę asmenys ir turėjo perimti automobilį „Ford Galaxy“ (t. 6, b. l. 99–102). Atkreiptinas dėmesys, jog apklaustas įtariamuoju 2018 m. rugpjūčio 2 d. L. R. nurodė, kad A. jam buvo sakęs, jog miško aikštelėje, į kurią jis turi atvykti, jo lauks asmenys, kurie perims iš jo automobilį „Ford Galaxy“ (t. 3, b. l. 161–165).
20. Pirmiau aptartus L. R. parodymus apie tai, jog jo vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“ nelegaliai gabentus asmenis jis turėjo perduoti jo miško aikštelėje laukusiems asmenims visiškai patvirtina ir tai, kad būtent šioje vietoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnai surengė pasalą. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausieji tyrėjai R. A. (t. 7, b. l. 183–185) ir Š. P. (t. 8, b. l. 42–44) parodė, jog Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų žvalgybos pareigūnai jiems pranešė, jog iš Latvijos Respublikos per Lietuvos valstybės sieną automobiliu „Ford Galaxy“ galimai nelegaliai gabenami užsieniečiai, be to, buvo nurodyta, jog automobilio su užsieniečiais perėmimo vieta bus (duomenys neskelbtini) ribose esančioje miško aikštelėje. Anot liudytojų, iš Latvijos pareigūnų gauta informacija leido spręsti, kad šioje atokioje vietoje jau ne pirmą kartą buvo vykdomas migrantų perdavimas. Tokią išvadą leido daryti ir tai, kad patikrinus šią miško aikštelę joje buvo rasta daiktų, automobilių padangų provėžų. Gavus šiuos duomenis nurodytoje miško aikštelėje buvo suorganizuota pasala. Pasaloje dalyvavę ir asmenų sulaikymą vykdę pareigūnai A. S. (t. 6, b. l. 145–146; t. 7, b. l. 166–168) ir T. R. (t. 6, b. l. 120–122; t. 7, b. l. 185–186), apklausti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose patvirtino, jog 2018 m. liepos 31 d. gavę užduotį surengė pasalą (duomenys neskelbtini) ribose esančio miško aikštelėje. Liudytojas A. S. parodė, jog jie stebėjo aikštelę būdami nuo jos apie 20 metrų atstumu. Apie 10 val. į šią aikštelę atvyko, kaip vėliau nustatyta, K. R. vairuojamas automobilis „BMW“, automobilyje taip pat buvo ir A. D.. Abu išteisintieji išlipo iš automobilio, rūkė, kalbėjosi, vaikščiojo aplink automobilį. Liudytojas, suprato, jog jie kažko laukia. Maždaug po 20 min. į aikštelę atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“, o po jo ir automobilis „Volvo“. Automobilį „Ford Galaxy“ vairavęs L. R. išlipo iš automobilio ir apie 30 sekundžių rusiškai kalbėjosi su išteisintaisiais. Pamatę, jog iš automobilio „Ford Galaxy“ bagažinės išlipo užsieniečiai, pareigūnai nusprendė asmenis sulaikyti. Sulaikymo metu K. R. ir L. R. stovėjo prie automobilio „BMW“, o A. D. – arčiau automobilio „Ford Galaxy“. Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir sulaikymo operacijoje dalyvavęs liudytojas T. R.. Taigi, ir šie liudytojų Š. P., R. A., T. R. ir A. S. parodymai neabejotinai patvirtina L. R. nurodytas aplinkybes, jog pagal išankstinį susitarimą nelegaliai gabenami užsieniečiai turėjo būti nugabenti konkrečiu metu į nuošalią miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) miške, kur juos tolesniam gabenimui turėjo perimti kiti asmenys. Aplinkybę, jog į miško aikštelę A. D. ir K. R. atvyko siekdami perimti automobilį su jame nelegaliai gabenamais užsieniečiais patvirtina ir jų (išteisintųjų) elgesys iki sulaikymo – atokioje aikštelėje išteisintieji išbuvo apie 20 min., t. y. kur kas ilgiau nei būtų reikėję sugaišti parūkymui ar gamtiniams reikalams atlikti. Be to, A. D. ir K. R. pirmiau aptartiems parodymams prieštarauja ir ta byloje nustatyta aplinkybė, jog A. D. ir K. R. atvykus dviem automobiliams iš aikštelės neišvažiavo, bendravo su „Ford Galaxy“ automobilį vairavusiu L. R., nenustebo, kai iš pastarojo automobilio bagažinės nuteistasis išleido čia akivaizdžiai neteisėtai atgabentus kitos valstybės piliečius.
21. Sutiktina ir su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog išteisintojo A. D. rankinė bei Lenkijos valstybės žemėlapis buvo rasti automobilyje „Ford Galaxy“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė nepatvirtina to, jog A. D. atliko nusikalstamos veikos parengiamuosius veiksmus ir kėsinosi įvykdyti nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, jog ant automobilio „Ford Galaxy“, kuriame buvo gabenami (duomenys), priekinės keleivio sėdynės buvo rasta A. D. priklausanti rankinė su joje įdėtu, naudojimuisi paruoštu Lenkijos valstybės žemėlapiu (t. 1, b. l. 25). A. D. teigė, jog išlipęs iš automobilio „BMW“ jis rankinę, kurioje buvo žemėlapis, jo asmens tapatybės kortelė, pasas, mobiliojo ryšio telefonas „LG“, pasiėmė su savimi. Tačiau prasidėjus sulaikymui, jis, būdamas šoko būsenoje, rankinę galimai įmetė į šalia stovėjusį „Ford Galaxy“ automobilį. Tačiau tokie išteisintojo teiginiai visiškai nelogiški, o nurodomas elgesys neatitinka įprastinės gyvenimiškos elgsenos bei byloje užfiksuotų aplinkybių. Įvykio vietoje darytos fotonuotraukos patvirtina, jog automobilis „Ford Galaxy“ stovi pastatytas galu išvažiavimo iš aikštelės kryptimi, jo vairuotojo ir priekinės keleivio durelės atidarytos, pastarųjų durelių langas uždarytas, šiai transporto priemonei iš kairės kelių metrų atstumu priekiu išvažiavimo link stovi automobilis „BMW“ (t. 1, b. l. 14–25). Taigi, priekinės automobilio „Ford Galaxy“ keleivio durelės yra priešingoje pusėje nei automobilis „BMW“, prie kurio neva buvo A. D.. Nuteistasis L. R. teigė, jog jis iš automobilio „Ford Galaxy“ išlipo pro vairuotojo pusės dureles, priekinės keleivio durelės buvo uždarytos (t. 3, b. l. 161–165). Be to, iš foto Nr. 5, pridėtos prie įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 23), matyti, jog rankinė ant automobilio sėdynės padėta tvarkingai, žemėlapis į rankinę įkištas taip, jog matytųsi ranka pažymėtas kelionės maršrutas, be to, atkreiptinas dėmesys, jog mobiliojo ryšio telefonas „LG“, kuris, A. D. teigimu buvo rankinėje, buvo padėtas atskirai nuo jos – tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Be to, šalia rankinės ant keleivio sėdynės taip pat buvo rastas įjungtas mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“. A. D. teigė, jog jis tokiu mobiliojo ryšio telefono aparatu nesinaudojo ir niekada neturėjo. Tačiau A. D. teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Visų pirma, L. R. parodė, jog išlipdamas iš automobilio „Ford Galaxy“ jis pasiėmė visus savo daiktus: „Blackberry“ mobiliojo ryšio telefoną ir navigaciją, ant priekinės keleivio sėdynės neliko jokių mobiliojo ryšio įrenginių ar kitų daiktų. Antra, bylos duomenys patvirtina, jog mobiliojo ryšio telefone „Blackberry“, rastame automobilyje „Ford Galaxy“ šalia A. D. rankinės, buvo įdėta „Labas“ SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–45). Byloje atlikus telekomunikacinių ryšių analizę nustatyta, jog šiuo abonento numeriu vieną kartą buvo kontaktuota su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. K. (t. 3, b. l. 74–86). Byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, jog jis pažįsta A. D.. Nors A. D. naudojasi kitu abonentiniu numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau kartą jam (R. K.) yra skambinęs ir iš kito telefono Nr. – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138–140). Atkreiptinas dėmesys, kad nors šio liudytojo parodymai nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes itin svarbūs, tačiau pirmosios instancijos teisme jis nebuvo apklaustas, teismas apsiribojo jo parodymų paskelbimu, jų turinio nepagarsindamas (t. 6, b. l. 147–148). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas R. K. teigė, kad tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užrašė jo parodymus. Anot liudytojo, jis apklausos metu teigė, kad tiksliai nežino, ar būtent A. D. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai neteisingi (t. 8, b. l. 44–45). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojo R. K. teiginiai nepagrįsti. Visgi objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad į R. K. naudojamą telefono numerį buvo skambinta iš SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojas pripažino, kad A. D. yra jo pažįstamas, yra važiavęs kartu su juo (A. D.) į Lenkiją. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akivaizdu, jog R. K. savo parodymus apeliacinės instancijos teisme pakeitė tik norėdamas padėti A. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, A. D. dar iki nagrinėjamų įvykių naudojosi SIM kortele (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry“, rastą automobilyje „Ford Galaxy“. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog savo daiktus, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry“ A. D. į automobilį „Ford Galaxy“ padėjo ne atsitiktinai, kaip jis teigia, būdamas streso būsenoje sulaikymo metu, bet tyčia, rengdamasis tolesnei kelionei automobiliu „Ford Galaxy“.
22. Be to, apžiūrėjus A. D. rankinėje rastą Lenkijos valstybės žemėlapį nustatyta, jog jis sulankstytas ne pagal spaustuvės suformuotą lankstymą, tačiau taip, jog matytųsi žemėlapio dalis nuo Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos ir toliau į Lenkijos gilumą. Ant išlankstytos žemėlapio dalies matyti ranka daryti vietovių, esančių Lenkijoje žymėjimai: Raczki, Cimochy, Kalinowo, Buczki, Grajewo, Szczuszyn, Lomža, Ostrow Mazowiecka (t. 1, b. l. 26–37). Šie žymėjimai sutampa su K. R. automobilyje „BMW“ rastame Lenkijos valstybės žemėlapyje taip pat ranka darytais vietovių žymėjimais (t. 1, b. l. 68–76, 77–84). Pastarajame automobilyje taip pat buvo rasta ir navigacija „Tomtom“, kurios atmintyje išlikę neseniai nurodyti vykimo tikslai, t. y. Suwalki, Augustow, Olecko, Raczki (t. 1, b. l. 86–87), kurie vėlgi atitinka žemėlapiuose sužymėtas vietoves, vykimo kryptį. Abu išteisintieji neigė žemėlapiuose darę žymėjimus, tvirtino, jog žemėlapiai jiems buvo reikalingi, kadangi dažnai vyksta į Lenkiją apsipirkti. K. R. teigė, jog žemėlapį kažkada jam atidavė pažįstamas, kurio duomenų neprisimena. Be to, jis teigė, kad navigaciją „Tomtom“ jis įsigijo naudotą kelios dienos iki sulaikymo, ja dar nebuvo spėjęs pasinaudoti. A. D. taip pat tvirtino, jog žemėlapį gavo iš asmens, kurio duomenų nežino. Paaiškinti, kodėl žemėlapis buvo sulankstytas ir įdėtas į rankinę taip, jog matytųsi ranka apibrauktos vietovės, išteisintasis negalėjo. Taigi, tokie sunkiai logiškai paaiškinami sutapimai, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog išteisintųjų turimuose Lenkijos žemėlapiuose buvo sužymėtas kelionės maršrutas, kuriuo turėjo būti tęsiamas neteisėtas užsieniečių gabenimas ne tik per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją, bet ir Lenkijos teritorijoje. Kartu tai patvirtina, jog A. D. ir K. R. dar iki sulaikymo perėmė iš L. R. automobilį „Ford Galaxy“, o pasidėdamas asmeninius daiktus į šį automobilį A. D. pasirengė toliau tęsti neteisėtą asmenų gabenimą.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė išvadą, jog byloje nėra įrodyta, jog A. D., K. R. ir L. R. iki nagrinėjamo įvykio tarėsi dėl neteisėto užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada, apeliantas teigia, jog byloje buvo įrodinėjamas per kitus asmenis realizuotas susitarimas veikti suderintomis aplinkybėmis atliekant skirtingus vaidmenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais.
24. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, padarinys. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. R. dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) gabenimo tiesiogiai tarėsi ne su išteisintaisiais, bet su asmeniu vardu A.. Būtent pastarasis nuteistajam L. R. davė nurodymus, susijusius su neteisėtu užsienio piliečių gabenimu automobiliu „Ford Galaxy“, jų pristatymu į konkrečią vietą Lietuvoje, suteikė priemones šios nusikalstamos veikos įvykdymui, su juo L. R. tarėsi dėl atlygio. Kaltinime nurodomos veikos padarymo aplinkybės taip pat aprašytos taip, jog nusikalstamą veiką L. R., A. D. ir K. R. įvykdė ne vieni, o kartu su dar vienu kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu. A. D. bei K. R. taip pat nėra inkriminuotas tiesioginis susitarimas su nuteistuoju. Pagal kaltinamajame akte esantį veikos aprašymą nei nuteistasis L. R., nei išteisintieji A. D. ir K. R. nebuvo užsieniečių neteisėto gabenimo per kelias valstybes sumanytojais ir organizatoriais. L. R. bei A. D. vaidmuo aprašytas kaip vykdytojų, o K. R. – kaip padėjėjo. Apklausiamas L. R. iš tiesų pripažino nežinojęs konkrečių asmenų, kurie iš jo turėjo perimti automobilį „Ford Galaxy“, tačiau aiškiai suvokė, kad be jo, nusikalstamos veikos įgyvendinime dalyvauja ir kiti asmenys. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir tai, kad A. D. ir K. R. taip pat suprato, kad kartu su kitais asmenimis dalyvauja neteisėtame užsienio piliečių gabenime, kadangi išteisintieji žinojo tikslią vietą ir laiką, kur jie turėjo perimti per Lietuvos valstybės sieną automobiliu „Ford Galaxy“ atgabentus užsieniečius, suprato, kad iki sutartos perėmimo vietos šiuos asmenis atgabeno kiti asmenys, dalyvaujantys neteisėtos nusikalstamos veikos daryme. Todėl tai, jog L. R. galimai nepažinojo išteisintųjų, nebuvo tiesiogiai sutarę, jog A. D. ir K. R. perims automobilį „Ford Galaxy“ su jame nelegaliai gabenamais užsieniečiais nepaneigia aplinkybės, jog tarp nuteistojo ir išteisintųjų nebuvo per kitus asmenis suderinto susitarimo bendrai daryti nusikalstamą veiką.
26. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių duomenų pakanka pripažinti, jog tarp A. D. ir K. R. buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą pagrindžia jau anksčiau aptartos aplinkybės, o būtent tai, jog 2018 m. liepos 31 d. išteisintieji susitiko neatsitiktinai, tikslingai kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) miške esančią atokią aikštelę, laukė atvykstančio nuteistojo L. R., iš kurio turėjo perimti automobilį bei jame nelegaliai gabenamus asmenis, abu išteisintieji turėjo Lenkijos žemėlapius su ranka padarytais tų pačių vietovių žymėjimais. Akivaizdu ir tai, jog nusikalstamos veikos įgyvendinimui buvo iš anksto pasiruošta, neteisėtas asmenų gabenimas organizuotas pakankamai apgalvotai ir detaliai – buvo suderinti skirtingose valstybėse gyvenančių asmenų veiksmai, parūpintos priemonės, suderintas kelionės maršrutas, kontroliuojama įvykių eiga. Be to, darant nusikalstamą veiką buvo imamasi ir konspiracijos. Įvykio vietos apžiūros metu netoli automobilio „Volvo“ buvo rasti du dalimis išardyti mobiliojo ryšio telefonai „Blackberry 9220“ (t. 1, b. l. 25). Abiejuose įrenginiuose buvo įdėtos išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortelės (t. 3, b. l. 74–86). L. R. pripažino, jog vienu iš šių mobilaus ryšio telefonų „Blackberry“ (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi jis, šis įrenginys specialiai jam buvo paliktas automobilyje „Ford Galaxy“, juo jis palaikė ryšį su nusikalstamos veikos bendrininku rašydamas ir gaudamas tekstinius pranešimus, tačiau prasidėjus sulaikymui nuteistasis šį mobiliojo ryšio telefoną išmetė. Kaip jau aptarta anksčiau, dar vienu, lygiai tokio paties modelio mobiliojo ryšio telefonu su išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele, rastu automobilyje „Ford Galaxy“, naudojosi A. D.. Todėl teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, jog trečiasis miške rastas „Blackberry“ mobilaus ryšio telefonas priklausė būtent K. R.. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina išvadą, jog rengdamiesi daryti nusikalstamą veiką bendrininkai gerai apgalvojo ir pasiruošė nusikalstamos veikos darymui ir sąmoningai ėmėsi priemonių siekdami nuslėpti savo tarpusavio ryšius bei planuojamus neteisėtus veiksmus, todėl aplinkybė, kad byloje nebuvo užfiksuoti jų telefoniniai tarpusavio pokalbiai ar kitoks kontaktavimas nepaneigia jų susitarimo daryti nusikalstamą veiką.
27. Vykdydami šią nusikalstamą veiką A. D. ir K. R. atliko skirtingas funkcijas ir užduotis. A. D. perimdamas automobilį „Ford Galaxy“ su jame neteisėtai atgabentais (duomenys neskelbtini) rengėsi toliau tęsti neteisėtą asmenų gabenimą Lietuvos valstybės teritorijoje bei per Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną į Lenkiją. Taigi, jis turėjo tęsti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, kaip vykdytojas. Tuo tarpu K. R. dalyvavo įsigyjant nusikalstamai veikai atlikti būtiną automobilį „Ford Galaxy“, specialiai pritaikė jį neteisėtam asmenų gabenimui, byloje tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė šią transporto priemonę asmenims Latvijoje, kurie organizavo neteisėtą asmenų gabenimą iš Latvijos į Lietuvą, suderino tolesnio neteisėto asmenų gabenimo į Lenkiją maršrutą, kartu su A. D. pasirūpino šiam tikslui reikalingus Lenkijos valstybės žemėlapius, be to, savo vairuojamu automobiliu „BMW“ K. R. rengėsi lydėti bendrininko A. D. vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“ kertant Lietuvos valstybės sieną bei vykstant iki suderinto galutinio tikslo Lenkijoje. Tokiais savo veiksmais jis padėjo pasirengti nusikalstamos veikos darymui bei sėkmingam jos įvykdymui, taigi, jo veiksmai atitinka padėjėjo vaidmenį.
28. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo S. M. parodymus apie automobilio „Ford Galaxy“ pardavimo K. R. aplinkybes. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog aplinkybė, kad K. R. numatė ir parūpino priemones nusikaltimui daryti, nėra įrodyta, kadangi liudytojas S. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nebuvo įsitikinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių metų atpažino K. R. kaip asmenį pirkusį iš jo automobilį, teisingumu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neįvertino jų kitų įrodymų kontekste. Liudytojas S. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. kovo 28 d. jam paskambino asmuo, kuris susidomėjo jo (liudytojo) parduodamu automobiliu „Ford Galaxy“. Tą pačią dieną apžiūrėti automobilio atvažiavo vyras, kurį jis vėliau atpažino kaip K. R.. Pastarasis atvyko tamsios spalvos universalo tipo automobiliu „BMW“. K. R. automobilis „Ford Galaxy“ tiko, todėl jie susitarė susitikti kiek vėliau prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Iki“. K. R. atsivežė pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pats ir užpildė. Jis (liudytojas) tik pasirašė. Pildydamas sutartį K. R. pasakė, kad šį automobilį jis perka ne sau, o kitam asmeniui. Sutartyje pirkėju buvo nurodytas A. Č. (A. Č.), tačiau sutartį pasirašė K. R.. K. R. jam sumokėjo grynaisiais 1050 Eur, liepė automobilį palikti parduotuvės aikštelėje, nes pasakė, jog vėliau kažkas atvyks jo pasiimti. K. R. jam savo vardo ir pavardės nepasakė, tačiau nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo liudytojas pastebėjo, jog parduotame automobilyje paliko kito savo automobilio užvedimo raktelį, todėl jis paskambino K. R.. K. R. automobilio užvedimo raktelį jam perdavė 2018 m. kovo 31 d. prie tos pačios „Iki“ parduotuvės (t. 3, b. l. 20–23). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas S. M. atpažino K. R.. Nurodė, kad yra įsitikinęs, jog tai tas pats žmogus, kuris apžiūrėjo ir nupirko iš jo automobilį „Ford Galaxy“ (t. 3, b. l. 30–34). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 15 d., liudytojas S. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš esmės nurodė analogiškas automobilio „Ford Galaxy“ pardavimo aplinkybes. Liudytojas prisiminė, jog jam buvo parodytos asmenų nuotraukos, iš kurių jis atpažino asmenį, kurį buvo matęs anksčiau. Teismo salėje liudytojas S. M. asmens, pirkusio iš jo automobilį, neatpažino (t. 6, b. l. 123). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas S. M. parodė, jog nuo įvykio praėjo daugiau kaip treji metai, todėl daug ko nebeprisimena, iš posėdyje dalyvaujančių asmenų nei vieno nepažįsta, tačiau patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas surašyti teisingai (t. 7, b. l. 186–187). Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas nebegalėjo atpažinti K. R., kaip asmens pirkusio iš jo automobilį, nėra pagrindas pripažinti jo parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vienodi. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas aiškiai nurodė, iš kokių požymių atpažįsta K. R., buvo įsitikinęs, kad jis (K. R.) yra asmuo, pirkęs iš jo (liudytojo) automobilį, be to, svarbu tai, kad asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką buvo atliktas 2018 m. spalio 3 d., t. y. praėjus pusmečiui nuo automobilio „Ford Galaxy“ pardavimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame buvo apklaustas liudytojas S. M., vyko tik 2019 m. lapkričio 15 d. Todėl visiškai natūralu, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu kur kas geriau prisiminė K. R. veido bruožus ir jį atpažino. Be to, aplinkybę, jog būtent K. R. įsigijo automobilį „Ford Galaxy“ patvirtina ir kai kurie sutapimai, kuriuos vertinti tik kaip atsitiktinius būtų nepagrįsta ir nelogiška. Liudytojas S. M. patvirtino, jog automobilio pirkėjas važinėjosi tamsios spalvos universalo tipo automobiliu „BMW“, būtent tokiu, kokiu naudojasi ir K. R., liudytojui pirkėjas taip pat nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. mieste, kuriame yra ir K. R. gyvenamoji vieta. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti liudytojo A. Č. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jis pažįstamam L. V. buvo sakęs, kad ieško automobilio. Po kurio laiko pastarasis jam (liudytojui) pasakė, kad rado automobilį „Ford Galaxy“ ir pasiūlė jį įsigyti. Jis (liudytojas) sutiko ir perdavė L. V. 1000 Eur automobilio pirkimui. Jis (A. Č.) automobilio pirkime nedalyvavo ir nežino, ar automobilio „Ford Galaxy“ įsigijime dalyvavo pats L. V.. L. V. po kurio laiko jam paskambino ir pasakė, kad automobilis „Ford Galaxy“ yra jau nupirktas ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis (A. Č.) pasiėmė automobilį iš L. V. namų ir jį užregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu. Šiuo automobiliu dažniausiai naudojosi jis pats, tačiau kartais jį paskolindavo L. V. bei kitam draugui T. D.. 2018 m. gegužės 12 d. jis (liudytojas) išvyko į Vokietiją dirbti, todėl automobilį „Ford Galaxy“ perdavė naudotis ir prižiūrėti L. V. (t. 2, b. l. 12–14). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. Č. atpažino L. V. kaip asmenį, kuris padėjo jam įsigyti automobilį „Ford Galaxy“ ir kuriam liudytojas paliko šį automobilį prieš išvykdamas į Vokietiją (t. 2, b. l. 21–25). Liudytojas iš jam pateiktų nuotraukų taip pat atpažino ir T. D., kuriam jis buvo skolinęs automobilį „Ford Galaxy“ (t. 2, b. l. 16–20). Tačiau liudytojais apklausti L. V. (t. 6, b. l. 119–120; t. 2, b. l. 33–34) ir T. D. (t. 2, b. l. 28–29) neigė pažįstantys A. Č., nurodė, kad apie automobilį „Ford Galaxy“ nieko nežino, niekada tokiu nėra naudojęsi. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti tokiais liudytojų T. D. ir L. V. parodymais, kadangi A. Č. nurodytos automobilio įsigijimo aplinkybės visiškai atitinka S. M. parodymus apie tai, kad automobilis „Ford Galaxy“ buvo perkamas kito asmens vardu. Be to, A. Č. ir S. M. parodymus netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, jog liudytojas L. V. ir išteisintieji A. D. bei K. R. yra pažįstami. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad K. R., A. D. ir L. V. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje. L. V. ir K. R. nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. bausmes atliko tame pačiame lokaliniame sektoriuje esančiame pastate tik skirtinguose būriuose, tačiau turėjo galimybę netrukdomai bendrauti tarpusavyje. A. D. bausmę atliko nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būryje, tačiau pagal darbo pobūdį jis galėjo lankytis būriuose, kur bausmę atliko L. V. ir K. R.. Visi trys nuteistieji galėjo dalyvauti bendruose įstaigos organizuotuose renginiuose bei dalyvauti kitoje organizuojamoje bendroje nuteistųjų veikloje (t. 4, b. l. 102). Kaip eilinio sutapimo pagal išteisintųjų pateiktą įvykio versiją šioje byloje negalima vertinti ir tos aplinkybės, jog K. R., kurį liudytojas S. M. atpažino kaip asmenį pirkusį automobilį „Ford Galaxy“, vėliau atsidūrė atokioje miško aikštelėje, kurioje turėjo būti perduoti nelegaliai gabenti asmenys, kurie buvo vežami būtent šiuo „Ford Galaxy“ automobiliu. Be to, kaip minėta, liudytojas A. Č. parodė ir tai, kad jis į Vokietiją dirbti išvyko 2018 m. gegužės 12 d. ir automobilį „Ford Galaxy“ perdavė L. V.. Kaip matyti iš bylos duomenų pirmasis automobilio „Ford Galaxy“ vykimas į Latviją ir grįžimas iš jos buvo fiksuotas jau po dviejų dienų, t. y. 2018 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 165). Visų šių duomenų visuma, t. y. liudytojo S. M. bei A. Č. nurodytos automobilio „Ford Galaxy“ pirkimo – pardavimo aplinkybės, išteisintųjų tarpusavio sąsajos su L. V., teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad K. R. dalyvavo perkant automobilį „Ford Galaxy“, kuris vėliau buvo panaudotas neteisėtam užsienio piliečių gabenimui.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. D. ir K. R. darydami nusikalstamą veiką veikė iš savanaudiškų paskatų. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma, siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą – piniginę, daiktinę, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. – sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškos paskatos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį yra būtinas šio kvalifikuoto nusikaltimo subjektyvusis požymis (motyvas), todėl įrodinėjama privalomai. Sprendžiant, ar A. D. ir K. R. padarytą nusikalstamą veiką lėmė savanaudiškos paskatos pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų – yra viena iš pelningesnių nusikalstamų veikų, todėl ji viena iš dažniausių nusikalstamų grupuočių daromų nusikaltimų rūšių. Užsiimdamos šia neteisėta veikla tokios grupuotės įprastai veikia tarptautiniu mastu, palaikydamos ryšius su užsienio nusikaltėliais, o pats šios nusikalstamos veikos pobūdis lemia, jog neteisėtai gabenant asmenis nėra apsiribojama tik vienos valstybės teritorija. Todėl neteisėtas asmenų gabenimas vykdomas etapais, kuomet atskirus nusikalstamos veikos etapus atlieka skirtingi asmenys, dažniausiai pasitelkiant valstybių, per kuriuos vykdomas asmenų gabenimas, vietos gyventojus, kurie geriausiai žino tiek vietinius, tiek ir kaimyninės valstybės kelius, nuošalias atokias vietoves trumpalaikiams sustojimams ir pan. Akivaizdu ir tai, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti šią įstatymo draudžiamą veiką, jai pasirengiama iš anksto – parūpinamos asmenų gabenimui tinkamos transporto priemonės, esant būtinybei jos specialiai pritaikomos žmonių gabenimui, suderinamas maršrutas, automobilių perėmimo vietos, imamasi konspiracijos. Taigi, asmenys vykdantys šias nusikalstamas veikas patiria ir papildomų išlaidų – įsigyja automobilius, juos paruošia numatytam tikslui, perka degalus, mobiliojo ryšio įrenginius, išankstinio apmokėjimo korteles ir pan. Todėl be jokios abejonės šios nusikalstamos veikos organizuojamos bei vykdomos ne altruistiniais tikslais, bet siekiant tam tikros materialinės naudos. Tai, kad asmenims, neteisėtai gabenantiems užsienio piliečius, yra mokamas piniginis atlyginis patvirtino byloje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnas Š. P.. Anot jo, darbo su operatyvine medžiaga patirtis rodo, kad mokamo užmokesčio dydis priklauso nuo atstumo, nuo kur iki kur yra vežami migrantai, dažniausiai jei užsienio pilietis gabenamas iš Latvijos per Lietuvą yra mokama apie 1000 Eur, už vieno asmens gabenimą yra mokama nuo 1000 iki 3000 Eur (t. 8, b. l. 42–44). Be to, įprastai į ekonomiškai labiau išsivysčiusias šalis (pavyzdžiui, Europos Sąjungos) gabenami trečiųjų šalių piliečiai, kurių tikslas šiose šalyse yra įsidarbinti geriau apmokamose darbo vietose arba naudotis Vakarų šalių valstybių teikiamomis socialinėmis garantijomis. Byloje apklausti liudytojai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti (duomenys neskelbtini) piliečiai T. N. T., X. T. D., T. H. B. T., B. T. K., D. N. H., H. N. D. patvirtino, jog jie visi iš Maskvos išvažiavo norėdami įsidarbinti. Liudytoja T. N. T. parodė, jog ji iš (duomenys neskelbtini) į Rusiją atvyko pažiūrėti futbolo čempionato varžybų. Už atvykimo dokumentus, bilietus į varžybas sumokėjo dar (duomenys neskelbtini) jos draugė, tačiau kiek tai kainavo, ji (liudytoja) nežino. Jai atvykus į Maskvos oro uostą, jos niekas nepasitiko, ji bilietų į varžybas negavo. Ji kurį laiką gyveno Maskvoje, vėliau jai nepažįstamas asmuo pasiūlė važiuoti dirbti. Koks tai turėjo būti darbas ir kur, ji nežino. Už nuvežimą į darbo vietą ji nieko nemokėjo ir nesitarė, kad mokės ateityje (t. 2, b. l. 103–105). Liudytojas X. T. D. teigė, kad atvyko į Maskvą stebėti futbolo rungtynių. Už lėktuvo bilietą į Rusiją ir bilietą į varžybas jis sumokėjo 1000 Eur. Jam nuvykus į Maskvos oro uostą jo niekas nepasitiko. Jam vaikščiojant po Maskvą prie jo privažiavo automobilis, kurio vairuotojas pasiūlė surasti jam darbą. Jis (liudytojas) sutiko. Už tai, kad jį iš Rusijos vežė dirbti, jis (liudytojas) niekam nemokėjo, iš jo pinigų niekas nereikalavo (t. 2, b. l. 87–89). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojai B. T. K. (t. 2, b. l. 91–93), H. N. D. (t. 2, b. l. 99–101). Tuo tarpu liudytoja T. H. B. T. pripažino, kad 2017 m. į Maskvą ji atvyko dirbti. Jos sugyventinis pasiūlė surasti jai geresnį darbą, sakė, kad reikės išvažiuoti iš Rusijos, tačiau kur, ji nežino, suprato, kad į kitą šalį vyks nelegaliai. Už nuvežimą iki darbo vietos ji niekam nemokėjo ir su niekuo nesitarė dėl apmokėjimo, ar mokėjo jos sugyventinis, nežino (t. 2, b. l. 83–85). Taigi, visi liudytojai pripažino, jog iš Maskvos jie išvyko siekdami įsidarbinti. Pasiūlymų dirbti jie sulaukė iš jiems gerai nepažįstamų asmenų. Nors jie ir neigė tiesiogiai mokėję ar susitarę dėl kokio nors atlygio už jų nuvežimą į darbo vietą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai sąmoningai slepia, kad susitarimas dėl atlygio vis gi buvo. Akivaizdu, jog asmenys, kurie ėmėsi ypač rizikingos, gerai organizuotos, per kelias valstybes besitęsiančios, gana ilgai trunkančios neteisėtos veiklos, ėmėsi nelegaliai gabenti užsienio piliečius iš Rusijos į Europos Sąjungos valstybes turėdami vienintelį tikslą – iš to pasipelnyti. Šią išvadą tik patvirtina liudytojų nurodytos aplinkybės apie jų atvykimą iš (duomenys neskelbtini) į Rusiją. Visi liudytojai (išskyrus liudytoją T. H. B. T.) teigė, jog jie į Rusiją atvyko stebėti futbolo varžybų. Kelionės išlaidas bei bilietus į varžybas (atitinkamai nuo 700 iki 1100 Eur) jie patys, ar kiti jų aplinkos asmenys sumokėjo taip pat gerai liudytojams (nelegaliai gabentiems asmenims) nepažinotiems asmenims. Tačiau nuskridę į Rusiją, Maskvą, jie futbolo varžybų taip ir nematė, kadangi nei vieno iš jų oro uoste nepasitiko asmenys, kurie neva ir organizavo jų kelionę į Rusiją. Tačiau net ir nepavykus nuvykti į planuojamas varžybas, nei vienas iš liudytojų į (duomenys neskelbtini) negrįžo, o liko Maskvoje ieškotis darbo. Šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti liudytojų parodymus apie jų vykimo į Rusiją tikslą ir juos atmesti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje apklausti liudytojai iš (duomenys neskelbtini) į Rusiją, kaip į tranzitinę šalį, vyko siekdami per ją patekti į Europos Sąjungos valstybes, o jų dar (duomenys neskelbtini) sumokėti pinigai nepažįstamiems asmenims, buvo apmokėjimas už žinomai nelegalų jų ((duomenys neskelbtini) piliečių) nugabenimą iš Rusijos į Europos Sąjungai priklausančias valstybes.
30. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad išteisintieji A. D. ir K. R. veikė turėdami vienintelį tikslą – už neteisėtą V. S. Respublikos piliečių gabenimą gauti finansinę naudą. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad vienas iš bendrininkų grupės narių L. R. iš Latvijos Respublikos į Lietuvą per Lietuvos valstybės sieną, bei Lietuvos teritorijoje gabeno užsieniečius išimtinai siekdamas materialinio atlygio – jau anksčiau minėto asmens vardu A. pažadėtų 500 Eur už sėkmingai į Lietuvą nugabentus užsieniečius. Nuteistasis L. R. pripažino, jog daryti nusikalstamą veiką jį paskatino būtent turimos finansinės problemos ir pažadėtas atlygis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad L. R. buvo pasitelktas atlikti tik vieną iš suorganizuotos nusikalstamos veikos etapų, o būtent užsieniečių pervežimą iš Latvijos Respublikos per Lietuvos-Latvijos valstybių sieną į Lietuvą. Taigi, iš Rusijos į Latviją neteisėtai asmenis gabeno dar kiti byloje nenustatyti asmenys, tuo tarpu Lietuvoje, automobilį „Ford Galaxy“ su jame gabentais užsieniečiais perėmė K. R. ir A. D., pastarasis turėjo tęsti neteisėtą asmenų gabenimą automobiliu „Ford Galaxy“ iš Lietuvos į Lenkiją. Todėl aplinkybė, kad L. R. už sėkmingai atliktų neteisėtų veiksmų įvykdymą buvo pažadėtas materialinis atlyginis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl turtinės naudos buvo susitarta ir su sekantį neteisėto asmenų gabenimo etapą turėjusiu vykdyti A. D., bei padėjusiu šią nusikalstamą veiką parengti K. R.. Tokią išvadą tik patvirtina aplinkybė, jog K. R. atlikdamas jam pavestas užduotis patyrė išlaidų. Kaip minėta anksčiau, K. R. parūpino nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, parengė jį nelegaliam asmenų gabenimui, parūpino žemėlapius, be to, pats savo automobiliu „BMW“ vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) vežė bendrininką A. D. į iš anksto sutartą vietą miško aikštelėje perimti automobilį „Ford Galaxy“ bei jame nelegaliai gabentus užsieniečius. Be to, bylos duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog K. R. savo vairuojamu automobiliu „BMW“ turėjo lydėti A. D. vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“ iki galutinio Lenkijos valstybės žemėlapiuose pažymėto tikslo – Mozovijos Ostruva miesto, t. y. apie (duomenys neskelbtini). Taigi, šių duomenų visuma patvirtina, jog A. D. ir K. R. darydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnyje, veikė iš savanaudiškų paskatų.
31. Taigi, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. D. ir K. R., veikdami iš savanaudiškų paskatų bendrininkų grupe kartu su kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu bei vykdytoju veikusiu L. R., susitarė daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenys patvirtina, jog A. D., vykdydamas išankstinį susitarimą, iš L. R. perėmė automobilį „Ford Galaxy“ bei jame per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos neteisėtai pergabentus V. S. Respublikos valstybės piliečius ketindamas toliau juos gabenti Lietuvoje, o vėliau ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją, tokie jo veiksmai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu K. R., veikdamas padėjėju šioje bendrininkų grupėje, numatė ir parūpino nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones – automobilį „Ford Galaxy“, kuriuo iš Latvijos į Lietuvą buvo gabenami užsienio piliečiai, Lenkijos valstybės žemėlapius, kuriuose sužymėtais maršrutais turėjo būti tęsiamas neteisėtas užsieniečių gabenimas, automobiliu „BMW“ nuvežė A. D. į iš anksto sutartą automobilio su nelegaliai gabenamais užsieniečiais perėmimo vietą. Tokie K. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, požymius. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. D. ir K. R. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias A. D. padarytos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:
A. D. iš anksto susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupe kartu su kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, vykdytoju veikusiu L. R. ir padėjėju veikusiu K. R., dėl savanaudiškų paskatų rengėsi neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei toliau per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabentus aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius: L. X. D., T. D. X., N. H. D., N. D. H., T. K. B., N. T. T., L. T. T., B. T. T. H., šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. pasitelktas K. R., susitarė su juo iš anksto numatytoje miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, perimti iš kito asmens, veikiančio pagal išankstinį susitarimą, automobiliu neteisėtai atgabentus užsieniečius ir neteisėtai juos toliau už atlygį gabenti tuo pačiu automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Vykdydamas šį susitarimą su K. R., bendrais su juo veiksmais laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. suplanavo neteisėto užsieniečių gabenimo maršrutą, numatė ir parūpino nusikaltimo priemones – žemėlapius su pažymėtu tolesnio užsieniečių gabenimo maršrutu bei tęsdamas, nenustatytomis aplinkybėmis sudaryto susitarimo tarp kurstytoju veikusio nenustatyto asmens, K. R. ir L. R. veiksmus, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., kartu su K. R. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į bendrininkų sutartą automobilio ir užsieniečių perdavimo vietą. Išvardintus veiksmus A. D. atliko aplinkybėmis, kuriomis bendrininkas L. R. vykdydamas susitarimą, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 4 val., Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis įlaipinęs užsieniečius į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, apie 4 val., juos už nenustatyto asmens pažadėtą 500 eurų atlygį neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini), kur po to A. D. bendrais veiksmais su K. R. perėmė iš L. R. nusikaltimo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą juo toliau gabenti užsieniečius, tačiau neatliko tolesnių užsieniečių neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veiksmų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., visi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytomis tokias K. R. padarytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes:
K. R. iš anksto susitaręs ir veikdamas padėjėju bendrininkų grupe kartu su kurstytoju veikusiu nenustatytu asmeniu, vykdytojais veikusiais A. D. ir L. R., dėl savanaudiškų paskatų padėjo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenti aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius: L. X. D., T. D. X., N. H. D., N. D. H., T. K. B., N. T. T., L. T. T., B. T. T. H., šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius padėjo toliau neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei padėjo rengiantis neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš anksto susitarė už atlygį prisidėti prie nusikalstamos veikos padarymo, L. R. lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir toliau Lietuvos Respublikos teritorijoje iki iš anksto numatytos vietos – miško aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenant užsieniečius, bei susitarė už atlygį pasirūpinti jų tolesniu gabenimu į Lenkijos Respubliką, automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsieniečius toliau neteisėtai gabenti pasitelkiant A. D.. Vykdydamas šį susitarimą, laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. susitarė su A. D., kad šis iš anksto numatytoje miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perimtų užsieniečius iš L. R., neteisėtai juos toliau gabentų Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, A. D. davė nurodymus dėl užsieniečių gabenimo maršruto ir pristatymo vietos, bendrais veiksmais su A. D. pasirūpindamas žemėlapiais su pažymėtu tolesnio užsieniečių gabenimo maršrutu. Laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d. užsieniečiams neteisėtai gabenti numatė ir parūpino nusikaltimo priemones: specialiai nusikalstamos veikos darymui parengtą automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio galinės dalies buvo pašalintos keleivių sėdynės; automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. D. nuvežė į bendrininkų sutartą automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsieniečių perdavimo vietą; žemėlapius gabenimo maršruto numatymui. Išvardintus veiksmus K. R. atliko aplinkybėmis, kuriomis bendrininkas L. R. vykdydamas susitarimą, už nenustatyto asmens pažadėtą 500 eurų atlygį laikotarpiu iki 2018 m. liepos 31 d., apie 4 val., Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis įlaipinęs užsieniečius į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, apie 4 val., juos neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keliu (duomenys neskelbtini), bei šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kur automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsieniečius tolesniam gabenimui perdavė rengimosi toliau gabenti užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veiksmus atliekantiems K. R. ir A. D., kuomet toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, K. R. bendrais veiksmais su A. D. perėmė iš L. R. nusikaltimo priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, nurodė A. D. juo toliau gabenti užsieniečius, tačiau neatliko tolesnių užsieniečių neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką veiksmų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 2018 m. liepos 31 d., apie 10 val. 30 min., visi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Dėl A. D. ir K. R. skirtinų bausmių
34. A. D. pripažinus kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, o K. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas. Prokuroras už šių nusikalstamų veikų padarymą A. D. prašo skirti laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmę, o K. R. – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Apeliaciniame skunde prokuroras bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių nenurodo. Šis prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.
35. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
36. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi mažiausia skirtina laisvės atėmimo bausmė – trys mėnesiai, taigi, prokuroro prašomos paskirti A. D. ir K. R. bausmės kur kas mažesnės nei BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
37. A. D. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas nebaigtas, nutrūko rengimosi stadijoje. Vadovaujantis BK 21 straipsnio 1 dalimi už rengimąsi įvykdyti nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuomet, kai rengiamasi įvykdyti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Individualizuojant A. D. skiriamą bausmę svarbus ir jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog būtent jis turėjo tęsti neteisėtą užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią A. D. charakterizuojančią medžiagą – vedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus (t. 4, b. l. 25–26), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 4, b. l. 27), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 29–31), 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo konsultuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 38), teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 4, b. l. 67–80), ir vadovaudamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad A. D. už nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmė.
38. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. liepos 31 d.) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, atidėti dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai yra pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį paskirtosios bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, A. D. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nors teistumas veikos padarymo metu buvo išnykęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesnio teistumo metu jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai A. D. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują sunkią nusikalstamą veiką. A. D. polinkį nesilaikyti įstatymų patvirtina ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, be to, A. D. nuo 2018 m. niekur nedirba. Atkreiptinas dėmesys, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą A. D. skirtina tik kiek didesnė nei BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Be to, taikant ir dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje, A. D. ne mažiau nei vienerių metų laikotarpiui turėtų būti atidėta likusi laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios dydis šiuo atveju būtų trys mėnesiai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atlikus tik dalį A. D. paskirtos bausmės.
39. Byloje nustatyta, kad K. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant šio nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (t. 4, b. l. 104–105), praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 118–120), niekur nedirba (t. 4, b. l. 108). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog K. R., vykdydamas nusikalstamą veiką, veikė kaip padėjėjas. Įvertinusi visų nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad K. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
40. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aplinkybes, kad K. R. įvykdė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, taip pat į tai, kad jam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, jis ne kartą baustas administracine tvarka, be to, nuo 2011 m. niekur nedirbo, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio 3 dalį ir K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant.
Dėl turto konfiskavimo
41. Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalies bei BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones konfiskuoti ir sunaikinti automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastą žemėlapį „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinį įkroviklį, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastą žemėlapį „Polska 2017“, navigaciją „Tomtom“ su pajungimo laidu. Pripažinus A. D. ir K. R. kaltais padarius jiems kaltinamajame akte inkriminuotas nusikalstamas veikas keistinas ir apygardos teismo sprendimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
42. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti (pavyzdžiui, sukonstruojant specialias saugyklas ar kitokias ertmes), tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi, kad sudarytų sąlygas padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-339/2008).
43. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
44. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai A. D. ir K. R. į įvykio vietą atvyko K. R. vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo automobiliu K. R. rengėsi lydėti A. D. vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“, kuriuo buvo planuojamas tolesnis užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją. Todėl automobilis „BMW“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis automobilis priklauso N. I. (t. 1, b. l. 67). Liudytoja apklausta N. I. parodė, kad nors šį automobilį įsigijo ji pati, kurį laiką juo naudojosi, tačiau 2013 m. praradusi teisę vairuoti transporto priemones automobilį „BMW“ perdavė naudotis savo dukrai ir jos vyrui K. R.. Iš liudytojos parodymų matyti, kad automobiliu rūpinosi ir jį faktiškai valdė K. R. šeima, ji (N. I.) šia transporto priemone, kaip rūpestinga šio turto savininkė, iš esmės nebesidomėjo, nekontroliavo, kokiais tikslais ji buvo naudojama (t. 2, b. l. 148–149). Todėl K. R., nusprendęs svetimą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-104-1073/2019). Atsižvelgiant į tai, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
45. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, automobilyje „Ford Galaxy“ rastas žemėlapis „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinis įkroviklis, automobilyje „BMW“ rastas žemėlapis „Polska 2017“, navigacija „Tomtom“ su pajungimo laidu, konfiskuotini kaip nusikaltimo padarymo priemonės ir sunaikinti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
46. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė pažymą Nr. (12.32) PT-5755 (t. 7, b. l. 95–97), kuria prašo iš A. D. valstybės naudai priteisti 378 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė pažymą Nr. (12.32Mr) PT-5753 (t. 7, b. l. 97–99), kuria prašo iš K. R. valstybės naudai priteisti 126 Eur, o 2021 m. liepos 7 d. patikslintą pažymą Nr. (12.32Mr) PT-4799 (t. 8, b. l. 10) dėl dar 54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme priteisimo (iš viso iš K. R. prašo priteisti 180 Eur).
47. Pagal BK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 15 d.).
48. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl išteisintiesiems A. D. ir K. R. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkti gynėjai. Nuteistiesiems parinkti gynėjai buvo atvykę susipažinti su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl buvo patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į A. D. ir K. R. turtinę padėtį (darbingi, pakankamai jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba), į tai, kad esminiai prokuroro apeliacinio skundo argumentai buvo patenkinti, sprendžia, kad prašymai dėl valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. D. ir K. R. tenkinami visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. D. išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), K. R. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (2 paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. faktinio sulaikymo dienos.
A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (2 paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. R. faktinio sulaikymo dienos.
K. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Nuosprendžio dalį, kuria automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas teisėtai savininkei; automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos rankinėje su užrašu „Jinhaoda“ rastas ir paimtas žemėlapis „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinis įkroviklis, grąžinti A. D.; automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas žemėlapis „Polska 2017“, navigacija „Tomtom“ su pajungimo laidu, grąžinti K. R., pakeisti:
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę;
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastą žemėlapį „Polska 2016“, juodos spalvos automobilinį įkroviklį, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastą žemėlapį „Polska 2017“, navigaciją „Tomtom“ su pajungimo laidu konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones ir sunaikinti.
Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš A. D. 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Išieškoti iš K. R. 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.