- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- II-561-298/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04951-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- K. S.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui R. I.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. (K. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19348-2019 administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19348-2019 administracinio nusižengimo byloje K. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. spalio 11 d. 19.08 val., Vilniaus r. sav. Skaidiškių k. Rudaminos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,58 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu K. S. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
K. S. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo prašė pagal 2019 m. spalio 23 d. nutarimą skirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti - sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Skunde nurodoma, kad 2019 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19348-2019 (toliau - Nutarimas). Nutarime rašoma, kad K. S., gim. 1985-06-20, vairuodamas automobilį V. P. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus (nustatytas 0.58 prom. neblaivumas). Šis padarytas administracinis nusižengimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalies nusižengimą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, jam buvo skirta nuobauda - 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailiuosi, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo, tačiau nesutinka su skirta administracinio poveikio priemone, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, kadangi ji yra aiškiai per griežta ir neproporcinga bei neatitinkanti administracinės atsakomybės principų. Pasinaudodamas įstatymo suteikta teise (ANK 34 straipsnio 5 dalimi), kreipiasi į teismą, prašydamas sušvelninti administracinio poveikio priemonę bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir jau sumokėta 800 Eur piniginė bauda yra pakankama nuobauda bei jos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Šią savo poziciją grindžia žemiau pateiktais argumentais. Pabrėžia, kad asmeniškai padarytą nusižengimą vertina itin kritiškai. Supranta savo elgesio neleistinumą ir iki šiol nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Administracinis nusižengimas privertė padaryti atitinkamas išvadas, permąstyti gyvenimo vertybes ir susistatyti prioritetus. Iki šiol patyrė neigiamus išgyvenimus, kad tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai. Minėtus argumentus pagrindžia aplinkybė, jog administracinėje nusižengimo byloje yra nustatyta lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat byloje nėra nustatyta sunkinančių ar kitokių jį neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad nors ir sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, tačiau jokių realių padarinių eismo dalyvių sveikatai ar jų turtui nekilo. Be to, tokio pavojingumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nėra teistas, taip pat nėra sistemingas piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių. Per transporto priemonių vairavimo stažą, iki šiol nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teise vairuoti transporto priemones iki šio nusižengimo naudojosi atsakingai, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Neginčytina, kad jis būtų linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas ir būtinas darbui įmonėje (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Įmonėje užima gamybos vadovo pareigas. Darbdavio 2019 m. spalio 17 d. surašytoje charakteristikoje pabrėžiama, jog vykdant darbo funkcijas jam vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas, kadangi tai tiesiogiai susiję su pareigomis darbe, kurios apima aprūpinimą gamybos procesus reikalingomis priemonėmis, medžiagomis ir žaliavomis, taip pat produkcijos išvežiojimą klientams. Minėta aplinkybė patvirtina, jog galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra ypač reikalingas siekiant tinkamai atlikti pareigas ir darbo funkcijas. Be to, darbdavio charakteristikoje yra vertinamas teigiamai, išskiriamos tokios asmeninės charakterio savybės kaip pareigingumas, atsakingumas bei patikimumas. Taip pat nurodo, jog su žmona N. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi šeimą, kartu augina su mažamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Netekus teisės vairuoti transporto priemones Nutarime nurodytą terminą, ilgalaikius bei skaudžius padarinius pajustų ne tik jis bei jo žmona, bet ir vaikai. Neginčytina, jog sūnūs dėl jauno amžiaus negali patys nuvykti į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigas (dažnai serga) ir pan. Žmona šiuo metu yra nedirbanti ir augina vaikus, todėl jam vienam yra ypač sunku išlaikyti šeimą, atsižvelgiant dar į tai, jog yra paimta būsto paskola. Taigi, vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbinėms ir šeimyninėms pareigoms atlikti. Gyvena atokiau nuo miesto, todėl be teisės vairuoti negalės atlikti darbo funkcijų, o svarbiausia pasirūpinti šeimos išlaikymu bei gerove. ANK 22 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, kadangi suprato, jog asmeniniai interesai yra žemiau visuomenės interesų. Matyti, kad deda visas pastangas būti doru ir pavyzdingu visuomenės nariu, dėl to mano, jog ANK 22 straipsniu siekiami tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti. Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). R. K. Teismo išaiškinimais, pažymi, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. Skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog paskirta nuobauda sukėlė jam neigiamas pasekmes ir jis suprato jų reikšmę ne tik savo, bet ir savo šeimos gyvenimo kokybei. Pasimokė iš savo nederamu elgesiu padarytų klaidų ir patikina teismą, jog ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų, elgsis atidžiai, rūpestingai ir nekels pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai.
Institucija rašytiniame atsiliepime prašo skundo netenkinti ir nurodo, jog 2019 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje viešame administracinių bylų nagrinėjime buvo išnagrinėta K. S. administracinio nusižengimo byla. Nutarimu Nr. 10-ANR_N-19348-2019 K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, jam buvo paskirta 800 Eur piniginė bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių. Institucijos nuomone, K. S. veika, kuomet jis 2019 m. spalio 11 d. apie 19.08 val. Vilniaus r., Skaidiškių k., Rudaminos g., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.58 (lengvas girtumo laipsnis, po paklaidos 0.56) promilės girtumas, įrodyta. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymą. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Darydamas administracinį nusižengimą, pats pažeidėjas prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančio asmens naudai. Institucijos vertinimu, K. S. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. ANK 422 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalies numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Prašo skundo netenkinti, o Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. S. palaikė skundą, paaiškino, jog palaiko savo skundą, yra sumokėjęs baudą. Parodė, kad nesutinka dėl teisių apribojimo termino; nemano, kad kažką blogai padarė, mažai promilių buvo, nes buvo išgėręs alaus. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, nes negalės darbe važinėti, vaikus vežioti į būrelius, kurie nepilnamečiai; žmona nedirba; dabar žmona vežioja vaikus. Labai nepatogu be vairuotojo pažymėjimo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. I. paaiškino, kad keičia Institucija savo poziciją, nes K. S. nėra sistemingas pažeidėjas, vairuoja pakankamai ilgai; neteistas. Girtumas viršijo labai nedaug leistiną normą; matyti, kad sustabdytas reido metu, kaip ir nekėlė jis pavojaus aplinkiniams; taip pat jo nurodyta šeimyninė padėtis irgi atsižvelgtina. Pažymėjimas paimtas nuo 2019-10-11. Prašo skundą tenkinti.
K. S.
Motyvuojamoji dalis
skundas netenkintinas.
Skundą padavęs K. S. – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pripažintas padaręs pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio nuostatos numato atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), t. y. baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur.
ANK 27 straipsnis nustato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės. Viena jų numatyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte - asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.
Nors ANK 27 straipsnis numato galimybę skirti administracinio poveikio priemonę, vis tik konkrečiu atveju tokios poveikio priemonės imperatyvus skyrimas numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodoma, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą yra būtinas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, skyrimas.
Pagal ANK 625 straipsnį, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, šio kodekso 623 straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs K. S. padarė uždraustą pavojingą veiką - administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivus, kai nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas 0,4 promilių neblaivumas. Pateiktu K. S. skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, kuriam pritarė Institucija nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą teisme.
Kaip minėta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19348-2019 administracinio nusižengimo byloje K. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. spalio 11 d. 19.08 val., Vilniaus r. sav. Skaidiškių k. Rudaminos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,58 promilės girtumas ir tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu K. S. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.
Bylos duomenys patvirtina, jog K. S. nesutikus su Institucijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu, jis pateikė skundą. (duomenys neskelbtini) skundą, administracinio nusižengimo bylą bei Institucijos atsiliepimą į skundą, 2019 m. lapkričio 21 d. dokumentu „Dėl skundo persiuntimo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19106760226“ perdavė teismui. N. I. atsiliepimu į skundą nurodė nesutikimo su skundu motyvus - K. S. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, Institucijos atstovas pakeitė poziciją ir sutiko su K. S. skundu, prašydamas jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakomybėn traukiamas asmuo nėra sistemingas pažeidėjas, neteistas, vairuoja pakankamai ilgai; jo girtumas viršijo labai nedaug leistiną normą, buvo sustabdytas reido metu, kaip ir nekėlė pavojaus aplinkiniams; atsižvelgtina į K. S. nurodomą šeimyninę padėtį; tuo būdu prašė skundą tenkinti.
Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams (šiuo atveju – Institucijai) kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – Institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismui susipažinus su bylos medžiaga ir vertinant K. S. skundo argumentus teismas nenustatė pagrindų tenkinti prašymą dėl administracinio poveikio priemonės nustatyto minimalaus termino sutrumpinimo. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad padaryta pavojinga veika, kadangi skundą padavęs K. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas, kuris, taikant galimą paklaidą, gali būti laikytinas 0,56 promilės. Visgi, ir šis neblaivumo lygis viršija leistinas 0,4 promiles. Nagrinėjamu atveju prašoma atsižvelgti į tai, kad nustatytas promilių kiekis vos viršija leidžiamą normą, kad pažeidėjas buvo sustabdytas reido metu, nebuvo sukeltas eismo įvykis. Tačiau teismo manymu, nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, jog veika yra mažiau pavojinga ar mažareikšmė. Priešingai, K. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Padarytas pažeidimas kėlė realią grėsmę tiek paties pažeidėjo, tiek ir kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei. Tai, kad K. S. vairuojant nebuvo sukelta padarinių ir nepadaryta žala nei kitų asmenų sveikatai, nei turtui, jokiu būdu veikos pavojingumo nesumažina. Teismų praktikoje (Vilniaus apygardos nutartis Nr. AN2-495-626/2019) bandymas pažeidimą sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais, elementariais, dažnoje byloje pateikiamais motyvais, kurie yra pagrindas paskirti minimalaus dydžio nuobaudą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną kontrolę.
Skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminę, darbinę padėtį: jo negalėjimu tinkamai pasirūpinti vaikais (negalimu nuvežti į ugdymo įstaigą), negalėjimu tinkamai atlikti darbo funkcijas (darbe reikalinga vairuoti) ir pan. Pažymėtina, kad K. S. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, darbo funkcijoms atlikti, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismas pažymi, jog K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dabartiniu metu vaikus į ugdymo įstaigą vežioja jo sutuoktinė. Taigi, kaip matyti, jis nėra vienintelis asmuo, kuris gali padėti pasirūpinti mažamečiais vaikais šeimoje. Bylos duomenimis, Institucijos atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas yra vykdomas nuo 2019 m. spalio 10 d., tuo tarpu šiai dienai (praėjus daugiau nei 2 mėn.) K. S. ir netekęs teisės vairuoti dirba toje pačioje bendrovėje. Pažymėtina, jog skiriamos administracinio poveikio priemonės paskirtis, be kita ko, yra ta, kad sukeltų pažeidėjui tam tikram laikotarpiui nepatogumus, suvaržymus, kurie padėtų atgrasyti nuo pakartotinio neteisėto elgesio. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos nutartis Nr. AN2-495-626/2019).
Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
Kaip minėta, nagrinėjant K. S. skundą teisme, Institucija pakeitė poziciją ir su K. S. skundu sutiko, tačiau nenurodė jokių išskirtinių sutikimo su skundu motyvų, Institucija iš esmės atkartojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodomus motyvus, išskyrus vienintelį motyvą - buvo sustabdytas reido metu; dėl šio motyvo, teismas jau aukščiau yra pasisakęs ir tų pačių argumentų nebekartoja.
Pažymėtina, kad nors Institucija turėjo teisę visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir panaikinti skundžiamą nutarimą bei netaikydama šio ANK 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, tačiau byloje įvertintos aplinkybės rodo, kad Institucijos priimtas 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19348-2019 administracinio nusižengimo byloje sprendimas, kuris yra galiojantis, yra pagrįstas ir teisėtas, o Institucijos keičiama pozicija teismo posėdžio metu laikytina visiškai be motyvų ir nepagrįsta (t. y. neaišku kuo remiantis Institucija priėjo tokią išvadą).
Akcentuotina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas (šiuo atveju - Institucija), ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų (šiuo atveju – Institucijos) nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Tokie teismo įgaliojimai grindžiami iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius teisės pažeidimą, kaltumo klausimas, priimtas teisingas ir teisingumo principus atitinkantis sprendimas byloje.
Tuo būdu, aukščiau išdėstyta teismų praktika ir įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, todėl skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
K. S. skundo netenkinti ir palikti nepakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19348-2019.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.