- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1122-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20374-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas): 1) 5 000,00 Eur negrąžintą kreditą; 2) 528,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 187,50 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 470,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.); 6) 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 139,00 Eur žyminį mokestį; 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 5 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 528,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 187,50 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.), 338,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) paskaičiuotas taikant sutartinę 26,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (6 524,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 216,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutarties Nr. BOB-zbwyhst8 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (75 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl skolos ir pelno palūkanų priteisimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir nustatęs, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 000,00 Eur negrąžintą kreditą ir 528,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.).
5. Dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (ieškinio 3 reikalavimas). Teismas pažymėjo, kad sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 37,50 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 1 800,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į atsakovui suteiktą 5 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, maksimalus galimas sutarties administravimo mokestis yra 60,00 Eur per mėnesį. Atsakovui buvo paskaičiuotas 37,50 Eur mėnesinis mokestis, jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui netaikyti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 187,50 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.).
6. Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (ieškinio 4 reikalavimas). Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio teismas nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 470,14 (5 000,00 Eur negrąžinta kredito dalis × 26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 132 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
7. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei priteisė negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (26,00 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma – ieškovės reikalavimą dėl 470,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) priteisimo, teismas tenkino.
8. Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (ieškinio 5 reikalavimas). Teismas vertino, kad atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), t. y. 338,36 Eur ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas darė išvadą, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.), galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
10. Teismas pažymėjo, jog sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
11. Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės prašomos priteisti 26 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimą priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos teismas laikė prieštaraujančiu imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
13. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (ieškinio 7, 8 ir 9 reikalavimai). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti penki, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 216,66 Eur (121,00 Eur + 139,00 Eur x 83,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 6 524,34 Eur (5 000,00 Eur + 528,34 Eur + 187,50 Eur + 470,14 Eur + 338,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.); 2) dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 470,14 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. Š. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
15.3. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl tariamai juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
15.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
15.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 800 Eur Sutarties administravimo mokestį.
15.6. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma, kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.
15.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą Sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po Sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki Sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
15.8. Dėl rašymo apsirikimo klaidos rezoliucinėje sprendimo dalyje. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, teismas nurodė, kad „Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl 470,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) priteisimo, tenkinamas.“. Taip pat, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pažymėjo, kad ieškovei yra priteisiamos „5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (6 524,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Tačiau šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, dėl rašymo apsirikimo klaidos, nėra įrašytos priteistos 470,14 Eur dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.). Atsižvelgiant į tai, šios 470,14 Eur negautos pajamos turėtų būti priteisiamos apeliantei.
15.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui D. Š. buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas, 48 mėnesių terminui (iki 2024 m. kovo 6 d.), mokant 26,00 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 7 d.
19. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 528,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 470,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 3) 338,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) paskaičiuotas taikant sutartinę 26,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.); 4) 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 5) atmetė reikalavimą priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Minėta, kad ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu yra nutraukta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
22. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš prie ginčo sutarčių pateiktų mokėjimo grafikų nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal ginčo sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą, nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Tuo tarpu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
25. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, taip pat sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (5 000 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 procentais metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
28. Aptariamu atveju nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 470,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) bei 338,36 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), tačiau įvertinus ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi (iš esmės apskaičiuotas už tą patį laikotarpį), t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimu priteisus fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri paskaičiuota už tą patį laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. kovo 22 d.), kaip ir priteistos negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal procentinę dalį pagal mokėjimo grafiką (nuo 2021 m. kovo 6 d. iki sutarties termino pabaigos – 2024 m. kovo 6 d.), apeliacinės instancijos teismas ex officio sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
29. Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. kovo 6 d. Taigi, kaip jau minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 3 092,32 Eur, kas yra laikytina jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai yra priteista 528,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, 470,14 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), 338,36 Eur negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) bei 26,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 6 d. – 43,27 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. – 90,66 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 88,97 Eur; 2021 m. birželio 6 d. – 87,25 Eur; 2021 m. liepos 6 d. – 85,49 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 83,69 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 81,85 Eur; 2021 m. spalio 6 d. – 79,97 Eur; 2021 m. lapkričio 6 d. – 78,05 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – 76,09 Eur; 2022 m. sausio 6 d. – 74,08 Eur; 2022 m. vasario 6 d. – 72,03 Eur; 2022 m. kovo 6 d. – 69,94 Eur; 2022 m. balandžio 6 d. – 67,80 Eur; 2022 m. gegužės 6 d. – 65,62 Eur; 2022 m. birželio 6 d. – 63,39 Eur; 2022 m. liepos 6 d. – 61,11 Eur; 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 58,78 Eur; 2022 m. rugsėjo 6 d. – 56,40 Eur; 2022 m. spalio 6 d. – 53,97 Eur; 2022 m. lapkričio 6 d. – 51,49 Eur; 2022 m. gruodžio 6 d. – 48,95 Eur; 2023 m. sausio 6 d. – 46,36 Eur; 2023 m. vasario 6 d. – 43,71 Eur; 2023 m. kovo 6 d. – 41,00 Eur; 2023 m. balandžio 6 d. – 38,24 Eur; 2023 m. gegužės 6 d. – 35,42 Eur; 2023 m. birželio 6 d. – 32,53 Eur; 2023 m. liepos 6 d. – 29,58 Eur; 2023 m. rugpjūčio 6 d. – 26,57 Eur; 2023 m. rugsėjo 6 d. – 23,49 Eur; 2023 m. spalio 6 d. – 20,35 Eur; 2023 m. lapkričio 6 d. – 17,14 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. – 13,86 Eur; 2024 m. sausio 6 d. – 10,50 Eur; 2024 m. vasario 6 d. – 7,08 Eur; 2024 m. kovo 6 d. – 3,56 Eur).
30. Vis dėlto, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.), galėjo reikšti ne didesnei nei 2 563,98 Eur sumai (3 092,32 Eur – 528,34 Eur). Kaip minėta, būtent ši suma laikytina įrodytais ir pagrįstais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 179 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi įtakos ir negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimas už skirtingus laikotarpius.
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 15 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 1 053,11 Eur (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. liepos 15 d.) ir 26 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. liepos 16 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. kovo 6 d.) negali viršyti 1 510,87 Eur sumos (3 092,32 Eur – 528,34 Eur – 1 053,11 Eur; CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Pažymėtina, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 470,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) priteisimo, tenkinamas, tačiau skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje teismas neįrašė, jog ieškovei yra priteistinos 470,14 Eur dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 17 d.). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal ginčo sutartimi sulygtas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio keistina (nutarties 31 punktas), pagrindo tikslinti apeliantės nurodytą rašymo apsirikimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo
33. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas ir nėra tenkinamas, t. y. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) po ginčo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui ex officio peržiūrėjus ir iš dalies pakeitus sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 260 Eur (121,00 Eur + 139,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys tenkinamas 61,32 procentais (ieškinio suma 14 269,98 (5 000 Eur + 528,34 Eur + 187,50 Eur + 470,14 Eur + 4 184 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) + 3 900 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas)); tenkintų reikalavimų dalis 8 749,96 Eur (5 000 Eur + 528,34 Eur + 187,50 Eur + 470,14 Eur+1 053,11 Eur+ 1 510,87 Eur); 8 749,96 Eur x 100 / 14 269,98 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteista 216,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 159,43 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
35. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679 iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 0 ct) negrąžintą kreditą, 528,34 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 34 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.), 1053,11 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt trijų eurų 11 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. liepos 15 d.), 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 6 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 768,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159,43 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 6 d. paskolos sutarties Nr. BOB-zbwyhst8 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (75 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.