Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-901-416/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
1-901-416/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35037-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
  • 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-901-416/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35037-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 25.5.;1.1.8.6.2.; 1.1.6.7. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant prokurorei E. K.,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui R. U.,laiduotojai B. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, gaunantis neįgalumo pensiją, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam 2024 m. rugsėjo 8 d., 07.46 val., nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad vakare dirbo garaže, nesisekė darbai. Stovėjo alkoholio butelis, kurį išgėrė. Buvo pervargęs, vėlai nuėjo miegoti. 2024 m. rugsėjo 8 d., ryte, buvo susitaręs, kad važiuos į degalinę „Viada“, kurioje jam ūkininkas, prekiaujantis vištomis, jų atveš. Prabudo po 06.00 val. Pažiūrėjo, kad jau vėluoja pasiimti vištas ir nuėjęs į kiemą, sėdo į žmonai priklausantį automobilį „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo link turgaus, kuriame turėjo būti vištomis prekiaujantis asmuo. Kai atsikėlė ir pamatė, kiek valandų, labai greitai pabudo ir sėdo važiuoti, net nepajautė kaip iš tikrųjų jaučiasi, t. y. kad dar gali būti neblaivus. Nuo namų nuvažiavo apie 1 km. Iš priekio atvažiavo policijos pareigūnai, liepė sustoti ir pasitikrinti blaivumą. Automobilio vertė iki 2 000 Eur. Automobilis aplankstytas, paraižytas, nes buvo naudojamas, o ne stovėjo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant žmona B. V.. Žmona jam gali daryti teigiamą įtaką.

Laiduotoja B. V. teismo posėdžio metu prašė sutuoktinį V. V. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką vyrui. Sprendžia viską kartu, tariasi. Tuo momentu kai sutuoktinis išvažiavo iš namų, būdamas neblaivus, ji buvo duše, ruošėsi į darbą. Jis tikrai nebūtų išvažiavęs, jei ji būtų mačius. Saugos, kad sutuoktinis nenusižengtų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos ir garso signalus, automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, pasisveikino, prisistatė ir paprašė vairuotojo pateikti pažymėjimą. Vairuotojas pateikė tvarkingą vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, jog automobilį vairavo V. V.. Vairuotojas teigė, kad vakare bei naktį vartojo alkoholį. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), prietaisas 07.46 val. parodė 1,66 promilių neblaivumą. Paklausus, prieš kiek laiko ir kada vartojo alkoholio, pastarasis paaiškino, kad šiandien, paryčiais, apie 4 val. ryto, nustojo vartoti alkoholį ir nuėjo miegoti, o šiandien ryte atvyko į Kalvarijos mieste esantį turgų. Asmuo su prietaiso parodymais sutiko (b. l. 10-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas priekiu link (duomenys neskelbtini) stovintis pilkos spalvos automobilis „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis apžiūros metu yra neužvestas, atrakintas. Automobilis yra keturių durų, ant jo kėbulo detalių matosi nežymūs apibraukymai. Automobilio salonas tvarkingas. Ant automobilio galinės keleivio sėdynės yra užtiesta antklodė, matosi pakabinta šviesą atspindinti liemenė. Vairuotojo priekinėje sėdynėje taip pat yra antklodė. Automobilio bagažinėje kairėje pusėje yra viena ramento lazda, traukimo virvės ir matomas domkratas. Automobilis po apžiūros užrakinamas ir užplombuojamas plombomis, kurių numeriai yra nuo 04195 iki 04201 ir perduodamas saugojimui į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l.20-22, 23-29).

?Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 3,5 val. Atliktas tikrinimas su alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 07.46 val. asmeniui nustatytas 1,66 promilių neblaivumo laipsnis.

?Transporto priemonės apžiūros apraše užfiksuota, kad apžiūrimas lengvasis automobilis „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 2008 m., yra smulkių defektų ant kėbulo, spalva pilka (b. l. 30).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, asmens kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad V. V. 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 07.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. rugsėjo 8 d., 07.46 val., jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant žmoną B. V., todėl būtina įvertinti galimybes nagrinėjamu atveju pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Byloje yra pateiktas B. V. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista, nebausta administracine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis anksčiau nebuvo teistas ir (ar) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad žmona objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą atsakomybei 1 metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis priklauso B. V. (b. l 32). Automobilio savininkė nežinojo, kad jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamos veikos darymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilio konfiskavimas netaikomas, sprendžiamas jo vertės išieškojimo klausimas iš kaltinamojo.

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM yra 4 360 Eur (b. l. 33). Pagal suformuotą teismų praktiką, automobilio vertė turi būti išieškoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Šiuo atveju vertinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai, kad nekilo jokie neigiami padariniai, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis). Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino vidutinę rinkos vertę iš dalies atitinkanti pinigų suma – 2 000 Eur.

Kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas) paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ­– automobilis „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis, pakvitavimu perduoti B. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini grąžinti minėtam asmeniui; vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. V., esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas AB „Regitra“; CD su pareigūnų kūno kamerų įrašais, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje, kaip jos medžiaga.

Kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl gynėjos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (b. l. 95).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)iš dalies vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur.

Kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą) palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ­– automobilį „NISSAN X-TRAIL“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, pakvitavimu perduotus B. V., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti grąžintus minėtam asmeniui; vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. V., esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti AB „Regitra“; CD su pareigūnų kūno kamerų įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Iš kaltinamojo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti asmeniui, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika