- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2-16-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45629-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui G. S. iš atsakovo V. L. 81 500 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 863 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo V. L. 786 Eur žyminio mokesčio; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą – kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2018 m. birželio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir sprendimo dalies, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės. Šis skundas yra priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka.
3. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti skolininkui V. L. nuosavybės teise priklausančias poilsio paskirties patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias pastate, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šias patalpas perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jas naujais juridiniais faktais; 2) leisti atsakovui įgyvendinti areštuotų patalpų pirkimo–pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis, nustatant atsakovui įpareigojimą, kad, įvykdžius patalpų pirkimo–pardavimo sandorį, naudos gavėjas 81 500 Eur apimtimi yra G. S., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018. Ieškovas nurodė, kad atsakovas gali paslėpti savo turtą, todėl gali tapti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo (tuo metu dar kreditoriaus G. S., pateikusio teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui (tuo metu skolininkui V. L. pagal teismo išduotą įsakymą) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), neviršijant 81 500 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu patenkino ieškinį, taip pat pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita – įrašu Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi netekino ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant atsakovui teisę parduoti visą arba dalimis žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ir prievolę, kad pagal iš bet kurio civilinio sandorio atsakovo gautinus pinigus už parduodamą žemės sklypą ir (ar) jo dalį turto pirkėjas pirmiausia privalo sumokėti ieškovui: ne mažiau kaip 81 500 Eur, esant mažesnei negu 81 500 Eur turto pardavimo kainai – visus iš tokio civilinio sandorio gautinus pinigus, bet ne daugiau negu 81 500 Eur. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas jau yra įvertinęs grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovui išdėstytas sprendimo vykdymas dalimis 6 mėn. terminui, pradedant mokėti nuo viso Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas vengia sumokėti priteistą sumą. Byloje pateikti dokumentai, kad atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į šešis butus (poilsio patalpas), esančias (duomenys neskelbtini), kurių vidutinės rinkos vertės yra nuo 56 700 Eur iki 59 400 Eur. Tokie atsakovo veiksmai, teismo vertinimu, mažina tikimybę, kad ateityje jis negalės atsiskaityti su ieškovu. Teismo sprendimu nustatyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir adekvati patenkintiems ieškovo reikalavimams užtikrinti. Atsakovas turi galimybę, gavęs ieškovo sutikimą, parduoti butus (kotedžus), kuriems nustatyta laikinoji apsaugos priemonė, ir įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teisinis efektas yra toks pat, kaip ir 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendime pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas neįrodė, kad pritaikius jo prašomas naujas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant tretiesiems asmenims (byloje nedalyvaujantiems asmenims) įpareigojimus sumokėti už perkamą turtą visą ar dalį kainos tiesiogiai atsakovui, užtikrintų operatyvesnį teismo sprendimo vykdymą. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti naujas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas neįvertino, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. žada grąžinti 81 500 Eur, tačiau iki šiol nėra sumokėjęs jokių pinigų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl 81 500 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo yra įsiteisėjusi, todėl sprendimo įvykdymui užtikrinti yra pagrindas areštuoti visą atsakovo turtą.
7.2. Atsakovo žemės sklypo arešto nepakanka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, nes šis sklypas yra užstatytas naujais atsakovo statiniais, kurių buvimas apsunkina sklypo realizavimą atskirai nuo pastatų.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kuri yra negaliojanti, ir suteikė šiai nutarčiai viršenybę prieš įsiteisėjusį 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą.
7.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. birželio 25 d. nutartimi, kuri iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo daliai, todėl yra negaliojanti.
7.5. Teismas skundžiamos nutarties 8 punktu suteikė atsakovui teisę savo nuožiūra disponuoti nekilnojamaisiais daiktais ir mano, kad tai mažina tikimybę, jog ateityje atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo. Tačiau nutarties 7 punkte teismas pripažino, kad 81 500 Eur suma atsakovui yra didelė. Šios išvados yra prieštaringos ir nukreiptos prieš priverstinį teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovas už ieškovo pinigus pastatytus nekilnojamuosius daiktus siekia parduoti tretiesiems asmenims be ieškovo žinios.
7.6. Teismo sprendimu pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra negaliojančios, nes ši sprendimo dalis apskųsta apeliacine tvarka. Iš atsakovo procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad atsakovas siekia vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo pradžią. Atsakovas pabrėžia savo interesą parduoti nekilnojamuosius daiktus, tačiau neteikia jokio savo įsipareigojimo pirma eile atsiskaityti su ieškovu.
7.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti įpareigojimus byloje nedalyvaujantiems asmenims. Ieškovas prašė nustatyti įpareigojimą atsakovui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. L. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
8.1. Teismas, 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, išlaikė šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas jau yra pateikęs penkis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo. Tokių prašymų gausa ir ieškovo atskiruosiuose skunduose nurodyti teiginiai parodo akivaizdžią nepagarbą teismui.
8.2. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nenuslėpė nuo teismo jokių duomenų apie savo turtinę padėtį.
8.3. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad viso areštuoto atsakovo turto vidutinė rinkos vertė yra 365 600 Eur, t. y. 4,5 karto viršija ieškinio sumą. Jei ieškovas nebūtų apskundęs 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas būtų galėjęs dalį kotedžų parduoti ir už gautus pinigus atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus.
8.4. Atsakovas nesuinteresuotas vilkinti teismo sprendimo įvykdymo, nes pagal sprendimą atsakovui skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos iki sprendimo įvykdymo. Paties ieškovo procesiniai veiksmai, t. y. nemotyvuotas atsisakymas sudaryti taikos sutartį, apeliacinio skundo dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo dalies padavimas, gausybė prašymų ir atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo, rodo ieškovo siekį padaryti šį procesą maksimaliai ilgesniu ir brangesniu, tokiu būdu atitolinant sprendimo šioje byloje įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 2 d.).
12. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
13. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad siekiant užtikrinti šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo G. S. ieškinys atsakovui V. L., minėta nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. viso žemės sklypo areštas, atsakovo prašymu pakeista kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkintas atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, kad dėl pritaikyto turto arešto atsakovas negali įregistruoti sklype pastatyto pastato ir išskaidyti jame esančius šešis kotedžus į atskirus turtinius vienetus bei, realizavus šį turtą, iš gautų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Pastarasis 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo dalį, kuria pakeista laikinoji apsaugos priemonė, yra apskundęs apeliacine tvarka ir civilinė byla pagal šį ieškovo apeliacinį skundą dar nėra išnagrinėta. Taigi, minėta teismo sprendimo dalis dar nėra įsiteisėjusi, o tai reiškia, kad iki šiol tebegalioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštas.
14. Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenis, 2017 m. spalio 5 d. nustatyta minėto sklypo vidutinė rinkos vertė 53 600 Eur. Iš pateiktų NTR išrašų taip pat matyti, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nebaigtas statyti pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 2017 m. liepos 18 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė 312 000 Eur, šiame pastate yra šešios patalpos, įregistruotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kurių tos pačios datos nustatyta vidutinė rinkos vertė nuo 56 700 Eur iki 59 400 Eur. Įrašai apie minėto nebaigto statyti pastato ir jame suformuotų patalpų registraciją galioja atitinkamai nuo 2018 m. birželio 13 ir 14 d., taigi, iki ieškovo apeliacinio skundo padavimo šių duomenų dar nebuvo.
15. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašyme iš esmės prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti minėtas šešias atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Prašymo dalis dėl leidimo atsakovui sudaryti areštuoto turto pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis, įpareigojant atsakovą naudos gavėju pagal tokius sandorius 81 500 Eur apimtimi nustatyti ieškovą, iš esmės atitinka ieškovo apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, kuris, kaip minėta, dar nėra išnagrinėtas.
16. Apeliantas būtinybę taikyti papildomą atsakovo turto areštą grindžia argumentais, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusios 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo dalies dėl 81 500 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo; atsakovo žemės sklypo arešto nepakanka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, nes šis sklypas yra užstatytas naujais atsakovo statiniais, kurių buvimas apsunkina sklypo realizavimą atskirai nuo pastatų. Šie apelianto argumentai atmestini.
17. Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi patenkintas atsakovo prašymas išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors apeliantas teigia, kad minėta nutartis yra negaliojanti, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties atmestas ir ši nutartis palikta nepakeista, taigi, yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo grindžiamas būtent ta aplinkybe, kad dėl pritaikyto žemės sklypo arešto sunku parduoti šiame sklype pastatytus kotedžus, todėl atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su ieškovu. Taigi, paties ieškovo procesiniai veiksmai iš dalies nulėmė tai, kad atsakovas negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo dalies, dėl kurios nėra ginčo. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie kokius nors nesąžiningus atsakovo veiksmus, kurie suponuotų išvadą, jog atsakovas siekia išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.).
18. Antra, atsakovas pateikė naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo jis iš dalies įvykdė 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendimą – trimis mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovui iš viso 27 000 Eur. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas jau priėmė nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, todėl į juos atsižvelgtina sprendžiant ir šį ginčo klausimą.
19. Trečia, apeliantas savo pradiniame prašyme pats prašė areštuoti būtent atsakovui priklausantį žemės sklypą, o ne kokį nors kitą jo turtą (byloje yra duomenų, kad atsakovas tuo metu turėjo ir kito nekilnojamojo turto), nors minėto sklypo vidutinė rinkos vertė pagal paties ieškovo byloje pateiktus NTR duomenis, kaip minėta, 53 600 Eur, t. y. šiek tiek mažesnė už ieškovo pareikštą reikalavimą. Akivaizdu, kad ieškovas, kurio reikalavimai grindžiami atliktu avansiniu mokėjimu pagal šalių sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dėl tame pačiame sklype statomo vieno iš kotedžų, tuo metu jau turėjo žinoti apie minėto žemės sklypo užstatymą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ir po teismo sprendimo priėmimo ieškovas, kaip minėta, nepateikė jokių duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo prašymą. Juolab kad apeliantas prašo areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 312 000 Eur, t. y. net kelis kartus viršija teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų sumą. Dėl to toks apelianto prašymas neatitinka ir šios nutarties 12 punkte nurodytų principų.
20. Dėl kitų apelianto argumentų vertinimo nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
22. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.