Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas atstovui advokatui Adomui Kunčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versum Credo Consulting“ direktoriui V. Ž. ir atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1997-555/2015 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versum Credo Consulting“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) Ūkio bankas kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versum Credo Consulting“ 2011 m. kovo 1 d. pasirašytą Sutartį Nr. 110301/1 (toliau – Sutartis) nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 143 855,71 Eur (496 705 Lt). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti konsultacines paslaugas, apimančias galimybių studijos, kuria būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimo galimybės. Už paslaugas, t. y. galimybių studijos parengimą, ieškovė atsakovei sumokėjo 143 855,71 Eur. Sutartis buvo su ieškovės veikla nesusijęs (ieškovei visiškai nereikalingas) sandoris, sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis). Be to, Sutaris yra tariamas (fiktyvus) sandoris, prieštaraujantis ieškovės veiklos tikslams (CK 1.82 ir 1.86 straipsniai). Sutarties fiktyvumą patvirtina tai, kad galimybių studija yra nesusijusi su ieškovės veikla, t. y. ieškovei nebuvo jokio komercinio tikslo, naudos ir būtinybės įsigyti nereikalingas paslaugas. Be to, galimybių studija parengta ne ieškovei, bet atsakovei, užsiimančiai konsultacinėmis paslaugomis. Taigi ieškovė atsakovei apmokėjo už nesuteiktas paslaugas. Sutartimi siekta ne iš atsakovės įgyti atitinkamas konsultacines paslaugas, bet nesąžiningai panaudoti ieškovės lėšas. Tokio sandorio sudarymas, atsižvelgiant į ieškovės, kaip komercinio banko, veiklos esmę, buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovei ir jos kreditoriams. Atsakovės veiksmai, reikalaujant sumokėti už paslaugas neadekvačią sumą, įrodo, kad įmonė veikė nesąžiningai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, pripažino, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. atsakovės nesąžiningumo. Bylos dalį dėl Sutarties negaliojimo pagal CK 1.82 ir 1.86 straipsnius teisėjų kolegija perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.