- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- A2-5389-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00492-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus pramogų arena“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-3460-450/2016 dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama BUAB „Versenta“ bankroto byla, civilinės bylos Nr. B2-3460-450/2016. Pareiškėjas UAB „Vilniaus pramogų arena“ BUAB „Versenta“ bankroto byloje pateikė prašymą dėl 1 419 138,09 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. 2013-11-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo prašymą dėl 1 419 138,09 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje atmetė. 2014-02-04 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-3460-450/2016 (dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo) ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 1 419 200,00 Eur pareiškėjo UAB „Pramogų arena“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Versenta“ bankroto byloje. Nurodo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje, pasisakė ir vertino pateiktus mokėjimo dokumentus tik 2010-11-25 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties aspektu, t.y. ar mokėjimai buvo atlikti pagal šią sutartį, ar ne, tačiau nevertino ir nepasisakė ar egzistuoja UAB „Versenta“ įsiskolinimas pareiškėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“, nes ginčo dėl fakto, ar buvo atlikti mokėjimai, byloje nebuvo. Įsiteisėjusia 2016-04-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016, yra nustatyti nauji faktai, kurie sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-26 nutartimi nustatytas ir patvirtintas faktas, kad BUAB „Versenta“ yra pilnai atsiskaičiusi su Pilat Business Ltd pagal 2010-11-20 investavimo į bendrovę sutartį, t. y. remiantis 2010-11-26 papildomu susitarimu dėl skolų įskaitymo ir 2010-11-29 susitarimu dėl mokėjimo tvarkos bei kitais dokumentais, patvirtinančiais atsiskaitymo faktą, UAB „Vilniaus pramogų arena“ yra padengusi bendrovei Pilat Business Ltd už BUAB „Versenta“ 1 419 200,00 Eur skolą, taigi, yra pagrindas atnaujinti procesą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. 2010-11-25 UAB „Vilniaus pramogų arena“, kaip pirkėjas, sudarė su pardavėju UAB „Versenta“ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl Ledo rūmų su dengta ledo aikštele bei bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), už 4 900 000 Lt kainą. Pilat Business Ltd ir BUAB „Versenta“ 2010-11-25 sudarė Investavimo į bendrovę sutartį, kuria UAB „Versenta“ įsipareigojo investuoti į Pilat Business Ltd ne mažiau kaip 1 400 000 Eur, o Pilat Business Ltd įsipareigojo po 5 metų nuo sumokėjimo momento grąžinti investuojamą sumą ir 50 proc. priskaičiuotų metinių palūkanų už 5 metus. Pilat Business Ltd įsipareigojo UAB „Versenta“ nuosavybėn perleisti naujai išleidžiamų Pilat Business Ltd akcijų emisiją, lygią investuojamai sumai. Pilat Business Ltd ir UAB „Versenta“ 2010-11-26 sudarė Akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią Pilat Business Ltd įsipareigojo pateikti 1 419 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė lygi 1 Eur, o UAB „Versenta“ įsipareigojo sumokėti 1 419 200 Eur. 2010-11-26 UAB „Versenta“ prašymu nurodė UAB „Vilniaus pramogų arena“ nustatytą kainą pagal Pardavimo sutartį pervesti Pilat Business Ltd. 2010-11-26 papildomu susitarimu UAB „Vilniaus pramogų arena“ perdavė Pilat Business Ltd. reikalavimo teisę į 1 419 200 Eur skolą iš Wall Investments Ltd. 2010-11-29 susitarimu nustatyta, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ perves nustatytą kainą į Pilat Business Ltd. sąskaitą. 2010-11-29 Pilat Business Ltd. patvirtino, kad gavo reikiamą sumą, t.y. mokėjimą už akcijas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-19 sprendimu pripažino negaliojančia UAB „Versenta“ ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ 2010-11-25 sudarytą Turto pardavimo sutartį ir taikė vienašalę restituciją, priteisė iš UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsakovui BUAB „Versenta“ negyvenamąją patalpą – Ledo rūmus su dengta ledo aikštele bei bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Taigi, susidarė situacija, kai turtas buvo grąžintas BUAB „Versenta“, o pareiškėjas UAB „Vilniaus pramogų arena“ neteko to turto ir jam nebuvo grąžintos sumos, pervestos UAB „Versenta“ skolos dengimui. Faktą, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ padengė UAB „Versenta“ 1 419 200 Eur skolą pagrindžia minėtos sutartys, Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinis teismo priimtos nutartys. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytas ir patvirtintas faktas, kad UAB „Versenta“ yra pilnai atsiskaičiusi su Pilat Business Ltd pagal 2010-11-20 Investavimo į bendrovę sutartį, todėl tarp UAB „Versenta“ ir Pilat Business Ltd buvo verslo santykiai ir atlikti mokėjimai buvo susiję ne su turto pirkimo-pardavimo sutartimi, o su atsiskaitymais pagal Investavimo į bendrovę sutartį. Kadangi ši informacija pareiškėjui tapo žinoma tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-26 nutarčiai, jos buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, konstatuotina, kad yra visos sąlygos proceso atnaujinimui. Nustatytos pagrįstos abejonės, kad priimtas sprendimas netvirtinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra susijęs su viešuoju interesu bei netenkinus pareiškėjo prašymo būtų akivaizdžiai pažeistos pareiškėjo teisės ir turtiniai interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Versenta“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašymui pritaria. Teigia, jog remiantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Versenta“ nedisponavo tokia lėšų suma, kuri buvo investuota į Pilat Business Ltd., tiesiogiai nemokėjo lėšų šiai Maltos bendrovei už įsigyjamas akcijas. Pažymėjo, jog iš turimo Pilat Business Ltd. 2010-11-29 patvirtinimo yra akivaizdu, kad atsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo prievoles pagal 2010-11-25 investavimo į bendrovę ir 2010-11-26 akcijų pasirašymo sutartis. Sutiko su prašyme nurodytais argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime teismas pasisakė tik dėl apmokėjimo pagal 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl investicijos į Pilat Business Ltd. apmokėjimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad investavimo į bendrovę Pilat Business Ltd. sutartis buvo tinkamai įvykdyta, tą patvirtina ir Maltos bendrovių registro išrašas, kuriame nurodyta, kad UAB „Versenta“ yra bendrovės akcininku.
Trečiasis asmuo UAB „Gabringa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo prašymo netenkinti, paskirti pareiškėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“ 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos skiriant kreditoriui UAB „Gabringa“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog visi motyvai, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas UAB „Vilniaus pramogų arena“ nurodo ir grindžia minimą prašymą, ne kartą teismų buvo nagrinėtos, vertintos ir atmestos. Vienintelė nauja pareiškėjo nurodoma aplinkybė – Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016. Teismai jau ne kartą konstatavo, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neįrodė pinigų pervedimo fakto, o tuo pačiu ir to, kad turi reikalavimo teisę į BUAB „Versenta“. Pareiškėjas prašymą grindžia 6.50 str. 1 ir 3 d. normomis, nes nurodo, kad atsirado nauja regresinė prievolė, tačiau šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, nes pagrindo pakeitimas nekeičia faktinio reikalavimo pagrindo, o pastarasis buvo ne kartą vertintas ir atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ neįrodė, jog atsiskaitė pagal 2010-11-25 pirkimo-pardavimo sutartį. Teismai jau įvertino visas aktualias sutartis, taip pat ir 2010-11-20 Investavimo į bendrovę sutartį ir nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti grąžinti 1 419 200 Eur sumą. Pažymėjo, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą savo naudai ir vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Pareiškėjo pareikštas prašymas laikytinas piktnaudžiavimu procesu, nes jis pakartotinai ir nepagrįstai siekia, kad būtų patvirtinta jo reikalavimo teisė į BUAB „Versenta“ dėl 1 419 200 Eur. Dėl nuolatinių ir nepagrįstų UAB „Vilniaus pramogų arena“ reiškiamų reikalavimų yra stabdomas visas BUAB „Versenta“ bankroto procesas, tęsiamas likvidavimo proceso terminas, todėl pareiškėjui skirtina bauda už sąmoningą veikimą prieš greitą BUAB „Versenta“ bankroto bylos išnagrinėjimą, kurios pusė skirtina kreditoriui UAB „Gabringa“. Pažymėjo, jog dėl reikalavimo teisės į BUAB „Versenta“ neturėjimo pareiškėjas sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-02-04 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-208/2014, taigi pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Prašymas netenkinamas.
Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), daranti neigiamą įtaką teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šių priežasčių teismas pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti BUAB „Versenta“ bankroto byloje 4 900 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-22 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. 2014-02-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartis palikta nepakeista, taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartį apeliacine tvarka, konstatavo Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. 2014-02-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2014, yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje nurodo, jog 2016-04-26 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad BUAB „Versenta“ pilnai atsiskaitė su Pilat Business Ltd. pagal Investavimo į bendrovę sutartį, o tai patvirtina, kad UAB „Vilniaus pramogų arena“ yra padengusi bendrovei Pilat Business Ltd. 1 419 200 Eur skolą už BUAB „Versenta“. Su šiuo pareiškėjo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog 2016-04-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016, turinys nesudaro prielaidų kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas vertino ir tyrė ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, 2010 m. lapkričio 26 d. Papildomas susitarimas dėl skolų įskaitymo, 2013 m. lapkričio 28 d. Papildomas susitarimas prie 2011 m. lapkričio 26 d. papildomo susitarimo dėl skolų nepatvirtina apelianto (Pilat Business Ltd.) teiginių, jog už naujai išleidžiamas akcijas turėjo būti atsiskaityta lėšomis, gautomis pardavus atsakovei (BUAB „Versenta“) priklausančią ledo areną ir, kad atsakovė (BUAB „Versenta“) neatliko sutarto mokėjimo, o toks apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog BUAB „Versenta“ atliko mokėjimus Pilat Business Ltd. ir pilnai atsiskaitė su minėta įmone. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-208/2014, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutarties atsisakyti tvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą BUAB „Versenta“ pagrįstumas, konstatavo, jog naujai pateikti pinigų pervedimai nepatvirtina atsiskaitymo pagal ginčo sutartį fakto, nes mokėjimai atlikti dėl galimai kitų UAB „Versenta“ ir bendrovės Pilat Business Ltd verslo santykių. Įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Versenta“ atsiskaitė būtent pagal pareiškėjo nurodomą sandorį bei paneigiančių teismų išvadas, pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra pakartojamos aplinkybės, išdėstytos apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2-208/2014, kurias Lietuvos apeliacinis teismas jau įvertino bei dėl jų pasisakė. Aplinkybės dėl pareiškėjo (ne)atsiskaitymo su BUAB „Versenta“ buvo nagrinėjamos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, dėl jų priimti įsiteisėję procesiniai teismo sprendimai. Šiais motyvais taip pat atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog minėtos aplinkybės UAB „Vilniaus pramogų arena“ tapo žinomos tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2006-04-26 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-486-157/2016, nes priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta dėl UAB „Versenta“ bei bendrovės Pilat Business Ltd. sandorių.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje, pasisakė ir vertino pateiktus mokėjimo dokumentus tik 2010-11-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties aspektu, t.y. ar mokėjimai buvo atlikti pagal šią sutartį, ar ne, tačiau nevertino ir nepasisakė ar egzistuoja UAB „Versenta“ įsiskolinimas pareiškėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“, tačiau teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes kaip jau minėta, teismai, priimdami procesinius sprendimus, vertino visus šalių nurodytus argumentus bei į bylą pateiktus duomenis, taip pat ir UAB „Vilniaus pramogų arena“, UAB „Versenta“ bei Pilat Business Ltd. sudarytas sutartis.
Kaip minėta, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra tada, kai paaiškėja tokia aplinkybė, kuri atitinka visus keturis nurodytus požymius. Šiuo atveju teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja visi nurodyti požymiai, todėl įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais šios normos taikymo kriterijais, todėl negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo dėl UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Versenta“ bankroto byloje. Kiti pareiškėjo išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam prašymo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Trečiasis asmuo UAB „Gabringa“ prašo paskirti pareiškėjui UAB „Vilniaus pramogų arena“ 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos skiriant kreditoriui UAB „Gabringa“. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., CPK 7 str. 2 d.). Reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, naudojasi teise kreiptis į teismą teiminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė asmens teisė, numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl trečiojo asmens prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo 417,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-09-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš pareiškėjo UAB „Vilniaus pramogų arena“ trečiojo asmens UAB „Gabringa“ naudai priteistina 417,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo UAB „Vilniaus pramogų arena“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš UAB „Vilniaus pramogų arena“ (į.k. 302484955) trečiojo asmens UAB „Gabringa“ (į.k. 301537262) naudai 417,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.