Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad yra visos nurodytos sąlygos, leidžiančios nustatyti faktą, kad pareiškėja nurodytą pastatą įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. K. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 44,37 kv. m., esantį pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja R. K. įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 44, bendras plotas 44,37 kv. m., esantį pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2023 m. balandžio 11 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5 individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas, iš kurio matyti, kad kooperatyvo narių sąraše įrašyta pareiškėja R. K., K., turėjusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Garažą pastatė pareiškėja R. K., būdama garažų kooperatyvo „Tauras“ nare. Buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B., kuris faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose, 2023 m. lapkričio 13 d. išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad R. K., turinti garažą (duomenys neskelbtini), kurį pasistatė 1987 m. balandžio 29 d, priklausydama garažų kooperatyvui „Tauras“, mokėjo visus mokesčius – už žemę, už šiukšlių išvežimą, už elektrą, kol buvo atjungta bei šį garažą ji valdo iki šiol.

Akivaizdu, kad šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu.

Pagal VĮ Registrų centras informaciją (atlikus garažo kadastrinius matavimus), garažų statyba baigta 100 procentų, 1987 metais. Pareiškėjos R. K. pastatytas garažas nebuvo priduotas jos vardu, todėl nustatytina, kad garažą ji įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. 2023 metais pareiškėja atliko garažo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, bendras plotas 44,37 m². Nuo pat garažo pastatymo – 1987 metais, pareiškėja R. K. naudojasi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pastate (duomenys neskelbtini). Varėnos miesto individualiųjų garažų statybos kooperatyvas „Tauras“ niekada nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, kas pagal CK 2.63 straipsnio nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo. Pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre (NTR CDB) niekada nebuvo registruotas.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 1987 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėja atliko garažo kadastrinius matavimus, buvo sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla. Nuo pat garažo pastatymo momento, t. y., nuo 1987 m. garažą valdė pareiškėja R. K., kuri garažą valdo kaip savo daiktą, juo naudojasi nepertraukiamai, jį prižiūri ir rūpinasi, pareiškėja, kaip garažo naudotoja, apmokestinta atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusi nuosavybės teisių į garažą, todėl darytina išvada, jog pareiškėja, valdydama jį, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 1987 m., t. y., daugiau kaip 30 metų laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą laikotarpį (nuo jo pastatymo) pareiškėjos buvo valdomas teisėtai, nes valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja garažą būtų valdžiusi neteisėtai – pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą garažą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinį – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 44, bendras plotas 44,37 kv. m., adresas – (duomenys neskelbtini), esantį pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.