- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-83-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- V. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-83-755/2018
Teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01130-2017-5
2018 m. sausio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1280-1000/2017 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo V. M. 520,50 Eur skolą, 970,99 Eur delspinigius, 52,05 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Nurodė, kad atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo prekę (daiktą) – mobilųjį telefoną Nokia N73-1, tačiau pagal sutartimi sutartą mokėjimų grafiką ir šalių suderintas sąlygas neatsiskaitė, tuo ieškovei padarė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pasvalio rajono apylinkės teismas, atsakovui atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikus, prašymo pratęsti nustatytą terminą negavus, 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo V. M. 520,50 Eur skolą, 46,85 Eur delspinigius, 52,05 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (619,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,05 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. kovo 29 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703593792, pagal kurią atsakovas įsigijo mobilųjį telefoną Nokia N73-1 už 1 589 Lt (460,21 Eur) sumą, nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito sugrąžinimo terminą iki 2009 m. kovo 28 d. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, visų įmokų (išskyrus pirmąją) laiku nemokėjo, todėl liko skolingas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 520,50 Eur (daikto vertė su priskaičiuotomis palūkanomis). Nustatė, kad pirminis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas išperkamosios nuomos sutartyje nurodytu adresu, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė.
5. Teismas taip pat nustatė, kad išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 30 d. jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Pasvalio rajono savivaldybėje. Atsakovas nebendradarbiauja, telefonu neatsiliepia, į raginimus nereaguoja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs sutarties 5.5. punkte nustatytą pareigą ir informavęs apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog išperkamosios nuomos sutarties 11.2. punkto pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės, t. y. 52,05 Eur.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, atsižvelgdama į teismų praktiką, sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų ir už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y. už 3731 dienas, paskaičiavo 970,99 Eur delspinigių. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovams. Konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), kurioje nurodyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovo V. M. priteistą 46,85 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 970,99 Eur dydžio sumos, atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo 619,40 Eur, bet nuo 1 543,54 Eur sumos, priteistą 14,05 Eur žyminį mokestį padidinti iki 35 Eur, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo atmestas, yra nepagrįsta, neproporcinga (neadekvati), netgi neprotinga ieškovės atžvilgiu (nors ir stipresnio kontrahento), o priteista 46,85 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje ieškiniu reikalautos priteisti 970,99 Eur dydžio delspinigių sumos) yra (neprotingai/neproporcingai) maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstų įsipareigojimų (ne) įvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu), dėl ko ginčijamas teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus bei lūkesčius. Mano, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, nevertinant ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo.
9. Teigia, jog delspinigiams teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų taikymo nuostatas ir teismų praktiką. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, nors jis tokią galimybę turėjo, kadangi apie vykstantį teismo procesą dėl skolos priteisimo žinojo.
10. Nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, šis įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 11 d., o jo 41 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., be to, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte taip pat aiškiai pasakyta, kad Vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. M. 2007 m. kovo 29 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703593792, pagal kurią atsakovui buvo perduotas mobilusis telefonas Nokia N73-1 už 1 589 Lt (460,21 Eur) sumą. Sutartimi nustatytas mokėjimo grafikas iki 2009 m. kovo 28 d. Atsakovas kreditoriui sumokėjo tik 1 išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką (iš 25 įmokų), todėl liko skolingas 520,50 Eur (daikto vertė su priskaičiuotomis palūkanomis). Pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punktą, nuomininkas (atsakovas), pažeidęs mokėjimo grafiką ar vėluodamas mokėti mokėjimus ar jų dalį, įsipareigojo mokėti lizingo įmonei 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sutarties 11.2 punktu šalys susitarė, kad, nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas, atsakovui kyla pareiga mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės.
14. Nustatyta, kad kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų ir už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. (už 3 731 dienas) paskaičiavo 970,99 Eur delspinigių. Teismas, nustatęs, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsikaityti už įsigytą prekę, priteisė iš atsakovo ieškovei 520,50 Eur skolą bei 52,05 Eur dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 970,99 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už visą laikotarpį (beveik 10 metų), nors ir sumažinti iki 0,05 procentų, yra neprotingai dideli, todėl sumažino juos iki 46,85 Eur, paskaičiuodamas už 180 dienų.
16. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl delspinigių sumažinimo. Skunde nurodo, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį, teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 46,85 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą pagrindinę sumą, be to, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas sutarčiai, sudarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.
17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
18. Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
19. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai (0,05 procentai) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laikotarpį, t. y. 3 731 dienas, kas sudaro 970,99 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis negali būti pateisinamas nei bendrojo pobūdžio principais, nei nagrinėjamos bylos specifika.
20. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog didelę netesybų sumą pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir paties kredito davėjo pasyvumas. Pagal sutarties sąlygas, nustatytas galutinis kredito sugrąžinimo terminas iki 2009 m. kovo 28 d., tačiau įrodymų, išskyrus kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pranešimą (raginimą) skolininkui atsiskaityti, kurie leistų spręsti, jog ieškovė pati ėmėsi kokių nors veiksmų, kad skola būtų išieškota operatyviau, į bylą nėra pateikta.
21. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ginčo išperkamosios nuomos sutarties 2007 m. kovo 29 d. sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016). Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 46,85 Eur, jas paskaičiuodamas už 180 dienų, o apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Be to, priešingai apeliacinio skundo argumentui, teismas ieškinio senaties netaikė. Sprendime aiškiai nurodyta, jog 180 dienų laikotarpis vertintas ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai). Būtent atsižvelgta į tai, kad ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių neįgyvendino, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias didžiąją skolos dalį sudarančias netesybas.
22. Pažymėtina, kad spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-304/2007; kt.). Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sutartyje numatytus delspinigius už laiku nemokamas įmokas (sutarties 11.1 punktas) ir baudą už netinkamai vykdomą sutartį (sutarties 11.2 punktas). Tokiu būdu, už prievolės atsiskaityti termino praleidimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dvejopo pobūdžio netesybas – sutartyje numatyto dydžio delspinigius ir baudą, kas iš esmės jau reiškia dvigubos atsakomybės atsakovui taikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, sprendimu už akių priteisęs 52,05 Eur baudą bei 46,85 Eur delspinigius, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir galiojančią teismų praktiką, jų dydis atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismų praktika žemesnės instancijos teismuose, reikšmės atskirojo skundo pagrįstumui neturi.
25. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliaciniame procese, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.