- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-174-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11388-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- Vytautui Juškai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14840-866/2012 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Vytautui Juškai dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 574,96 Lt skolą, 2 118,15 Lt delspinigių, 275,65 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „TELE2” ir Vytautas Juška 2001-05-03 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „TELE2” teikė atsakovui ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas su UAB „TELE2“. Už teikiamas paslaugas atsakovas nemokėjo ir įsiskolino UAB „TELE2“ 574,96 Lt. 2009-03-31 sutartimi reikalavimo teisė iš pirminio kreditoriaus UAB „TELE2” buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovui UAB „Gelvora“.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 574,96 Lt skola, 98,63 Lt delspinigių, 275,61 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 857,59 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-08-17, iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo bei 28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas iki šiol neatsiskaitė su UAB „TELE2“, tuo jis nevykdė prisiimtos prievolės, todėl iš atsakovo ieškovui, kaip UAB „TELE2“ teisių perėmėjui, priteisė 574,96 Lt skolą. Konstatavo, kad ieškovo paskaičiuota delspinigių suma atsakovui kaip vartotojui yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas vertinamas kaip sutarties silpnesnioji šalis, ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažino iki protingo maksimalaus dydžio, t.y. 98,68 Lt sumos, juos skaičiuodamas už šešis mėnesius (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 98,68 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 2 118,15 Lt delspinigių ir papildomai iš atsakovo priteisti 2 019,52 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodė, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kuris numato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šiuo atveju nei viena šalis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas, savo iniciatyva taikydamas Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. pažeidė Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą. Be to, skolos priteisimo bylos nepriskiriamos toms kategorijoms, kuriose teismas privalo veikti ex officio, todėl teismui savo iniciatyva taikyti Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo delspinigius, skaičiuodamas juos už 6 mėnesių laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistinų netesybų sumą vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEB lizingas“ v. UAB „BST Baltic“, bylos Nr. 3K-3-460/2010). Tai ypač svarbu, kai delspinigių dydis yra nustatytas vartojimo sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovas yra silpnesnė šių teisinių santykių šalis – vartotojas, todėl bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, vartotojo teisių apsaugai turi būti teikiamas prioritetas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kokie yra reikalaujami delspinigiai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2001-05-03 iki 2002-04-30, t.y. už metus laiko. UAB „TELE2“ savo reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui perleido tik 2009-03-31, o ieškovas į teismą kreipėsi daugiau nei po trijų metų – 2012-08-16. Dėl šios priežasties delspinigiai už visą šitą laikotarpį buvo skaičiuojami nepagrįstai, o atsakovas negali būti atsakingas už tokį neprotingai ilgą UAB „TELE2“ ar UAB „GELVORA“ delsimą įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
Taigi, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas delspinigių sumą sumažino vadovaudamasis būtent Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., o Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. buvo pasirinktas tik kaip kriterijus nustatant kokio dydžio delspinigių suma turi būti priteista iš atsakovo. Tokios pat pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1008-262/2013 (2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis). Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingas, nei anksčiau teismo iš esmės analogiškoje byloje padarytas, išvadas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo didinti priteistos delspinigių sumos.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.