Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
1A-446-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevicius, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
R. G., Kretingos rajono apylinkes
Kategorijos
Pranešejas V. Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-113/2010

Teisejas P. Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9.;

2.3.6.4.4.; 2.4.1. (S)KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. spalio 14 d.

Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teiseju Eduardo Maškeviciaus, Remigijaus Preikšaicio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelenienei,gynejui advokatui M. V.,išteisintajam R. L.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios R. G. ir Kretingos rajono apylinkes prokuraturos apeliacinius skundus del Kretingos rajono apylinkes teismo 2010-06-10 nuosprendžio, kuriuo R. L. išteisintas pagal BK 164 str., nesurinkus pakankamai irodymu del jo kaltes.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

R. L. buvo kaltinamas tuo, kad pagal teismo sprendima venge moketi lešas vaiko išlaikymui: žinodamas, kad pagal Skuodo rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendima privalo moketi lešas dukros E. L., gim. 2007-01-28, išlaikymui po 300 Lt, indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka, kas menesi R. G. naudai iki E. L. pilnametystes, nuo 2008 m. gegužes menesio iki 2010 m. kovo 5 d. venge pareigos moketi lešas vaiku išlaikymui.

Šalies argumentai

Nukentejusioji R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkes teismo 2010-06-10 išteisinamaji nuosprendi ir R. L. atžvilgiu priimti apkaltinamaji nuosprendi. Nurodo, jog R. L. vengia išlaikyti ju dukra E. L., nes nesistengia susirasti legalaus darbo, dirba neoficialiai. R. G. pažymi, jog jiems dar kartu gyvenant, R. L. susirasdavo legaliu darbu, taciau nesistengdavo ju išlaikyti, surasdavo priežasciu iš ju išeiti, ir tokiu budu vengdavo alimentu mokejimo buvusiai žmonai. Laikotarpiu, kai neturedavo jokio pajamu šaltinio, gyvendavo iš jos gaunamu pašalpu už vaikus. Nukentejusioji pažymi, jog R. L. baudžiamosios bylos nagrinejimo teisme metu buvo nusisamdes advokata, be to, praše paso kopijos tam, kad galetu igyti teise variruoti transporto priemone, bei ne karta buvo išvykes nelegaliai dirbti i Baltarusija, todel mano, jog šios aplinkybes paneigia tai, kad jis neturi jokiu pajamu ir yra nemokus. Nurodo, kad nesutampa R. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu. R. G. prašo atsižvelgti ir i tai, kad jis turi pakankamai lešu kelionems i užsieni, atostogoms, vairuotojo pažymejimui, važinejasi automobiliu, i kuri reikia pilti degalus, nusisamde advokata, iš dalies išlaiko G. B. ir jo bendrus vaikus, išlaiko buta Klaipedos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), be to, išlaiko savo naujaja šeima – sugyventine ir neseniai gimusi kudiki.

Kretingos rajono apylinkes prokuraturos prokuroras I. Valužis apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkes teismo 2010-06-10 nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo R. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. del to, kad jis pagal teismo sprendima vengia moketi lešas vaiko išlaikymu bei paskirti jam bausme: laisves apribojima dveju metu laikotarpiui, ipareigojant nuo 22 val. iki 06 val. buti namuose, jei tai nesusije su darbu; neatlygintinai išdirbti 100 valandu per vienerius metus sveikatos priežiuros, globos ar rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis. Prokuroro manymu, teismo priimtas nuosprendis nepagristas ir nemotyvuotas, nuosprendyje išdestyti teiginiai neatitinka teisiamojo posedžio metu duotu R. L. parodymu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisetai pripažino, kad R. L. išlaikymo neteike del sunkios materialines padeties, nes neturejo pastovaus darbo, kadangi tokiu aplinkybiu R. L. teisiamojo posedžio metu nenurode. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad R. L. dirba nelegaliai, ir, nors uždirba salygiškai nedaug (20-30 Lt per diena), vis tiek turi pareiga išlaikyti visus savo vaikus, proporcingai nepilnameciu vaiku poreikiams bei jo paties turtinei padeciai. Prokuroro manymu, R. L. teismo nutarimu nustatytos pareigos moketi vaikams išlaikyma nevykdo piktybiškai, nesant tam jokiu svarbiu priežasciu: jis oficialiai nedirba, darbo biržoje nebuvo registruotas iki pat 2009-10-08 kaip ieškantis darbo asmuo, byloje nera duomenu, kad R. L. butu nedarbingas del sveikatos bukles, todel priežasciu, kurias butu galima pripažinti pateisinamomis, nera. Be to, R. L. teismo nustatytos pareigos nevykdo turedamas realia galimybe ja vykdyti, nes gauna pajamu už nelegalu darba. Prokuroro teigimu, tikroves neatitinka ir nuosprendyje nurodytas teiginys, kad R. L. be E. L. turi išlaikyti dar du vaikus, kuriems taip pat turedamas duoda pinigu. Nurodo, kad iš tiesu R. L., kaip pats nurode, turi 5 vaikus, taciau retkarciais piniginiu lešu skiria tik jo ir G. B. dviems vaikams. Nepagristas ir teismo teiginys, jog pagal pateikta itarima nera galimybes nustatyti laikotarpio, pagal kuri R. L. venge moketi lešas dukros išlaikymui, kadangi teisminio nagrinejimo metu R. L. nurode, jog jam buvo žinoma teismo posedžio del vaiko išlaikymo data, jis posedyje nedalyvavo, taciau teismo sprendimas buvo atsiustas jo mociutei, kuri ji informavo apie teismo sprendimo turini, apie mineta sprendima ji informavo ir nukentejusioji R. G. Todel prokuroras konstatuoja, jog šio trunkamojo nusikaltimo pradžios laikas yra visiškai aiškus ir tiksliai apibrežtinas: Skuodo rajono apylinkes teismo 2009-01-20 sprendime byloje Nr. 2-22-41/2009 nurodyta, kad iš R. L., išieškotinas išlaikymas dukrai E. L., kas menesi po 300 litu iki dukros pilnametystes, periodiniu išmoku išieškojima pradedant nuo 2008-05-07. Mano, jog kaltinime galimai netiksliai (per placiai) nurodytas nusikalstamos veikos periodas negalejo buti vertinamas kaip kliuvinys apkaltinamojo nuosprendžio priemimui. Prokuroras nurodo, jog byloje surinkti duomenys leidžia kategoriškai tvirtinti, kad R. L. žinojo savo pareiga išlaikyti dukra E. L., turejo galimybe teikti toki išlaikyma proporcingai savo turtinei padeciai bei pajamoms, taciau samoningai to venge. Pažymi, jog R. L. pareigos išlaikyti R. L. nevykde net iš dalies, t. y., gaudamas pajamas už nelegalu darba, visiškai neskyre lešu savo dukros E. L. išlaikymui. Prokuroras nurodo, jog pagal BK 164 str. asmuo neatsako tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaika nera vykdoma del svarbiu priežasciu, pvz. asmuo nedirba del ligos, paskirta laisves atemimo bausme, yra kitu svarbiu priežasciu, atimanciu galimybe dirbti, o jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergas ar kitaip apgaules budu vengia moketi alimentus, jis atsako už vengima išlaikyti vaika.

Teismo posedžio metu išteisintasis R. L. ir jo gynejas praše apeliacinius skundus atmesti, prokurore praše apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, juos tinkamai ivertino ir padare pagrista išvada, kad nebuvo surinkta pakankamai irodymu, jog R. L. ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 164 str.

BK 164 straipsnis numato atsakomybe už pareigos pagal teismo sprendima išlaikyti vaika, moketi lešas vaikui išlaikyti ar teikti kita butina materialia parama vaikui vengima. Baudžiamoji atsakomybe už vengima išlaikyti vaika iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tycia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareiga pagal isigaliojusi teismo sprendima išlaikyti vaika ar teikti jam kita butina materialia parama, ir galedamas ta pareiga vykdyti, jos samoningai nevykdo. Atsakomybe pagal BK 164 straipsni kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaika visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomyben pagal BK 164 straipsni asmuo negali buti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaika nera vykdoma del svarbiu priežasciu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis ir minetos pareigos nevykdymo priežastimis gali buti laikomos: visuotine bedarbyste, nedarbingumas del ligos, sunki finansine padetis šeimoje ir pan. Taciau, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergas ar kitaip apgaules budu vengia moketi alimentus, jis atsako už vengima išlaikyti vaika (LAT nutartis byloje Nr. 2K-124/2008). Del kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrecios bylos aplinkybes, ivertines byloje surinktu duomenu visuma. Pažymetina tai, jog teismo sprendimu civilineje byloje nustatytu dydžiu ir galimybiu jam moketi priteistas sumas klausimo teismas baudžiamojoje byloje nesprendžia, taciau tikrina, ar kaltininko nurodytos nemokejimo priežastys buvo objektyviai pateisinamos.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad R. L. neteike išlaikymo savo dukrai del sunkios materialines padeties, nes neturejo pastovaus darbo, veliau buvo registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Ši teismo padaryta išvada, jog išteisintasis del sunkios materialines padeties neturedamas realios galimybes vykdyti teismo nustatyta pareiga ir teikti E. L. nustatyto dydžio išlaikyma, apeliaciniuose skunduose išdestytais motyvais bei apeliacines insatncijos teismo posedžio metu nebuvo paneigta. Kolegijos manymu, tiek prokuroras, tiek nukentejusioji R. G. yra neteisus teigdami, jog byloje nustatyta, kad R. L. dirbo nelegaliai ir laikotarpiu nuo 2008 m. gegužes menesio iki 2010 m. kovo 5 d. turejo nelegaliu, taciau pastoviu pajamu. Butent tokiu duomenu baudžiamojoje byloje ir nera nustatyta, šie teiginiai grindžiami asmeniniais R. G. spejimais, abejonemis, paties išteisintojo R. L. abstrakciais pasisakymais. Iš byloje esanciu duomenu matyti, jog R. L. nuo dukters gimimo, t. y. nuo 2007-01-28, oficialiai buvo isidarbines penkis kartus, kas rodo jo pastangas susirasti nuolatini darba bei tai, jog jis nevengia dirbti oficialiai ir rodyti savo pajamas. Sunki valstybes finansine padetis ir apskritai ekonomine situacija šalyje gali buti laikoma svarbia priežastimi, kuri trukdo asmenims vykdyti tam tikrus finansinius isipareigojimus ir netgi teismo nustatytas pareigas. Todel, kolegijos manymu, byloje nera irodytas faktas, jog R. L. turejo objektyvia galimybe vykdyti teismo sprendima, taciau samoningai ir piktybiškai susilaike nuo šios pareigos. Iš to seka, kad byloje nera nustatytas ir šio nusikaltimo sudeciai butinas subjektyviosios puses požymis – kaltininko tycia, t. y. piktybinis, samoningas, žinant savo pareiga, kad yra teismo sprendimas del alimentu ir galint ta pareiga ivykdyti, jos nevykdymas. Apeliacines instancijos teismo manymu, nei kaltinamajame akte, nei veliau teisiamojo posedžio metu nebuvo konkreciai nurodyta, kaip reiškesi R. L. vengimas moketi alimentus, tycia (piktybiškumas) jo veiksmuose bei visi tai pagrindžiantys duomenys.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007-02-13 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-65/2007) teigiama: „savokos „piktybinis“ ir „samoningas“, kurios vartojamos apibudinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, subjektyviosios puses požymius, šiuo atveju laikytinos iš esmes tapaciomis, nes piktybinis vengimas išlaikyti vaika – tai samoningas, žinant apie savo pareiga pagal teismo sprendima išlaikyti vaika, tokios pareigos nevykdymas. Taigi atsakomybe už vengima išlaikyti vaika pagal BK 164 straipsni iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tycia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareiga pagal isigaliojusi teismo sprendima išlaikyti vaika moketi lešas vaikui išlaikyti ar teikti kita butina materialia parama vaikui, ir galedamas ta pareiga vykdyti, jos samoningai nevykdo“. Nesant byloje irodymu del R. L. galejimo vykdyti pareiga, t. y. mokumo, negalima pripažinti ir jo samoningumo vengiant išlaikyti dukteri. Prokuroras apeliaciniame skunde pabreže, jog skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Taciau pažymetina, jog šio nusikaltimo sudeties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas samoningai, budamas darbingas ar turedamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamu priežasciu vengia išlaikyti vaika. (LAT nutaris byloje Nr. 2K-7-68/2009). Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai 2010-06-10 nuosprendyje pažymejo, jog R. L. nebuvo ispetas apie baudžiamaja atsakomybe pagal BK 164 str. ir nurodo, jog ši aplinkybe negali buti kliuviniu apkaltinamojo nuosprendžio priemimui. Kolegijos manymu, prokuroras neteisingai suprato ir interpretavo ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sakini. Teismu praktikoje panašaus pobudžio bylose yra laikomasi nuostatos, jog nustatinejant kaltininko tycia yra svarbi aplinkybe, kad jam yra žinomos vengimo moketi alimentus pasekmes, kadangi jis galbut ne karta buvo ispetas del atsakomybes už alimentu nemokejima, ar už šio nusikaltimo padaryma praeityje jau buvo teistas. (LAT nutartis byloje Nr. 2K-695/2007).

Pagal BPK 20 straipsnio 3 dali irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes byla išspresti teisingai. Šioje byloje kaip visuma ištyrus ir ivertinus paties išteisintojo R. L., nukentejusiosios R. G., liudytojos G. B. parodymus bei byloje esancius rašytinius irodymus, kolegija daro išvada, jog vengimo išlaikyti nepilnameti vaika faktas nera tinkamai irodytas. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti R. L., nustacius, kad nesurinkta pakankamai irodymu, pagrindžianciu jo kalte del vengimo išlaikyti vaika, yra teisetas ir pagristas. Teiseju kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkes teismo ištirtu irodymu bei abejoti apylinkes teismo padaryta išvada.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentejusiosios R. G. ir Kretingos rajono apylinkes prokuraturos apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisejai Eduardas MaškeviciusRemigijus Preikšaitis