- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1904-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13554-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“, If P
- Ieškovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- T. Ž., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
- Advokatai
- Kęstutis Žvinys
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Švaros broliai“ ir If P&C Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. Ž., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Švaros broliai“ (toliau – UAB „Švaros broliai“) ir If P&C Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje (toliau kartu – atsakovai), prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 304,02 Eur žalos atlyginimą, 100 Eur nuostolius už turto vertinimo ataskaitos parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė M. G. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Žvinys nurodė, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimų – palaiko reikalavimo dalį dėl 100 Eur nuostolių dėl turto vertinimo ataskaitos parengimo; ieškovei atsisakymo nuo dalies reikalavimų ir dalies bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (pradiniame ieškinyje, dublike, patikslintame ieškinyje) nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. atsakovės UAB „Švaros broliai“ tunelinėje plovykloje buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M550D XDrive (toliau – transporto priemonė). Transporto priemonės valdytojas atsakovei UAB „Švaros broliai“ pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovės atstovas sudarė padarytos žalos sąmatą ir pasiūlė sumokėti 335,79 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė ir jos įgaliotas asmuo su tokiu pasiūlymu nesutiko, kreipėsi į turto vertintoją, kuris 2021 m. balandžio 15 d. parengė turto vertinimo ataskaitą ir nustatė, kad transporto priemonės atstatymo kaštai lygūs 1 754 Eur (su PVM) sumai. Atsakovė žalos neatlygino. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Švaros broliai‘ ir jos civilinės atsakomybės draudikas yra solidariai atsakingi kartu su trečiuoju asmeniu T. Ž. ir jo civilinės atsakomybės draudiku, kuris atlygino 1 449,98 Eur žalos dalį, todėl ieškovė nuostolių dėl turto vertinimo ataskaitos parengimo reikalauja tik iš atsakovų. Atsakovė UAB „Švaros broliai“ neužtikrino saugos reikalavimų ir nepasirūpino, kad būtų įrengti saugumą užtikrinanti sistema, kuri stabdytų konvejerio transportavimo procesą konvejerio gale atsiradus kliūčiai. Prašoma priteisti 100 Eur suma patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį, laikytinos būtinomis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Švaros broliai“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pradinį ieškinį, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį) nurodė, kad tai, jog paslaugos teikimo metu buvo apgadinta transporto priemonė, nereiškia, kad paslauga buvo suteikta netinkamai, t. y. transporto priemonė apgadinta sąveikaujant keliems didesnio pavojaus šaltiniams – ieškovės transporto priemonei ir trečiojo asmens T. Ž. transporto priemonei. Paaiškino, jog susidūrimas įvyko automatinėje automobilių plovykloje, bet ne sąveikaujant su ja, tokiu būdu, dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakingas T. Ž. , kuris neišvažiavo iš plovyklos, blokavo išvažiavimą, ir kurio civilinės atsakomybės draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju bei ieškovei išmokėjo draudimo išmoką. Teigė, kad UAB „Švaros broliai“ neteisėtų veiksmų neatliko, visos sistemos veikė tinkamai, todėl negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus. Pabrėžė, jog atsakovė UAB „Švaros broliai“ ikiteisminėje stadijoje buvo pasiruošusi atlyginti dalį žalos, kad situaciją išspręstų taikiai, tačiau tai nereiškia, kad pripažino atsakomybę. Ieškovės kaltinimai atsakovei abstraktūs, nepagrįsti, ieškovė nenurodė, kokios technologinės priežastys ar plovyklos veikimo sutrikimai sąlygojo transporto priemonių susidūrimą. Atsakovės įsitikinimu, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo griežtosios atsakomybės nuostatos jos atžvilgiu negali būti taikomos, nes susidūrė automobiliai, sąveikaujantys tarpusavyje, t. y. šio įvykio priežastis sąlygota ne įrangos netinkamo veikimo, o dėl kito asmens veiksmų.
5. Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė; atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad yra apdraudęs atsakovės UAB „Švaros broliai“ veiklos civilinę atsakomybę, sutartyje numatyta 1 500 Eur išskaita. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo bylos nagrinėjimo metu, atsakovės UAB „Švaros broliai“ poziciją draudikas palaiko. Teigė, jog ieškovės transporto priemonė buvo apgadinta ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. T. Ž. civilinės atsakomybės draudikui pripažinus įvykį draudžiamuoju ir išmokėjus draudimo išmoką, bylinėjimasis yra betikslis.
6. Trečiasis asmuo T. Ž. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių įvyko transporto priemonių kontaktas, jo nepajuto. Manė, kad kažkas netvarkoje su atsakovės konvejeriu, nes yra buvę ir anksčiau, kai džiovinimo pabaigoje nuo konvejerio ratai tarsi prasisuka. Teigė, jog transporto priemonė neužgeso, stabdžio nespaudė, todėl nesupranta, kodėl atsakovė UAB „Švaros broliai“ nesutinka prisiimti atsakomybės ir geranoriškai išspręsti situaciją.
7. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-962-918/2022 ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 754 Eur žalos atlyginimo; likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
9. Teismas vertino, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalies (bendra atsisakomų reikalavimų suma 1 754,48 Eur) neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymą priėmė, ir civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).
10. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 12 d. ieškovei priklausanti transporto priemonė, vairuojama R. B., buvo plaunama atsakovės UAB „Švaros broliai“ tunelinėje plovykloje. Iš tunelinės plovyklos neišvažiavus trečiojo asmens T. Ž. vairuojamai transporto priemonei TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – transporto priemonė 2), ant plovyklos konvejerio buvusi ieškovės transporto priemonė ir išvažiavimo iš plovyklos ribose buvusi T. Ž. vairuota transporto priemonė 2, susidūrė.
11. Teismas pažymėjo, jog atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, kaip atsakovės UAB „Švaros broliai“ veiklos civilinės atsakomybės draudikas, negali būti laikomas solidariai atsakingas dėl ieškovei padarytos žalos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (nevykdęs teisinės pareigos) ir dėl tokių atsakovės veiksmų (net ir sąveikoje su kitų asmenų veiksmais) ieškovei būtų padaryta žala, todėl ieškinį atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje, atžvilgiu atmetė.
12. Teismas pabrėžė, kad atsakovės UAB „Švaros broliai“ vykdoma veikla (automatinių plovyklų verslas) yra susijusi su didesnio pavojau šaltinių padaroma žala kitiems, kadangi atsakovė valdo didesnio pavojaus šaltinį – atitinkamus automatinius mechaninius įrenginius, kurių visiškai kontroliuoti negali ir nekontroliuoja (procesas yra automatizuotas). Vadinasi, jai, kaip šių įrenginių valdytojai, atsakomybė už patikėtam turtui padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles atsiranda be kaltės, nustačius kitas tris deliktinei atsakomybei taikyti reikalingas sąlygas (veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir žalą) bei, atitinkamai, nenustačius jos atsakomybę visiškai ar iš dalies eliminuojančių aplinkybių, įvardintų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje – nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
13. Teismas laikė, kad atsakovės UAB „Švaros broliai“ pateikta 2016 m. gruodžio 27 d. EB atitikties deklaracija, pagal Mašinų direktyvą 2006/42/EB ir Elektromagnetinio suderinamumo (EMS) direktyvą 2014/30/EB (toliau – atitikties deklaracija) savaime nepatvirtina, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, ar pateiktoje atitikties deklaracijoje nurodyti įrenginiai faktiškai yra sumontuoti tunelinėje plovykloje, kurioje įvyko ginčo įvykis, nepasirūpino papildomų jutiklių įrengimu, kurie fiksuotų, ar visa transporto priemonė nuriedėjo nuo konvejerio ir atlaisvino išvažiavimą iš tunelinės plovyklos, taip pat nepasirūpino, kad atsiradus kliūčiai, konvejeris automatizuotu būdu būtų stabdomas, todėl, teismas vertino, kad atsakovė UAB „Švaros broliai“ neįvykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai; atsakovė UAB „Švaros broliai“ nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų pašalinta arba maksimaliai sumažinta galimybė padaryti žalą, be to, tunelinės plovyklos taisyklėse esantis nurodymas, teigiantis, jog išvažiavimo blokavimo atveju visada kaltu bus laikomas išvažiavimą blokavęs vairuotojas, traktuotinas kaip bandymas visą atsakomybę perkelti kitam subjektui ir laikytinas kaip neatitinkantis sąžiningo elgesio standarto.
14. Teismas vertino, jog tunelinės plovyklos naudotojai taip pat turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, plovykla naudotis pagal skelbiamas taisykles ir instrukcijas (transporto priemonei stovint ant konvejerio negesinti transporto priemonės variklio, nestabdyti transporto priemonės, pabaigus plovimo programą operatyviai išvažiuoti iš plovyklos ir neblokuoti išvažiavimo).
15. Teismas darė išvadą, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinių – atsakovės eksploatuojamos automatinės tunelinės plovyklos ir trečiojo asmens T. Ž. valdytos transporto priemonės 2 – sąveikos, kadangi tunelinėje plovykloje transporto priemonei esant ant konvejerio, transporto priemonės vairuotojai tokios transporto priemonės taip pat kontroliuoti ir valdyti negali.
16. Teismas pažymėjo, jog ieškovė į turto vertintoją kreipėsi 2021 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus 3 dienoms po įvykio. Pretenzijoje, adresuotoje atsakovei UAB „Švaros broliai“, ieškovės įgalioto asmens buvo nurodyta apie trečiojo asmens blokuotą išvažiavimą iš plovyklos, tačiau ieškovė dėl žalos atlyginimo į T. Ž., kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiką, nesikreipė ir nesudarė galimybės draudikui apžiūrėti transporto priemonę. Taigi, teismas laikė, kad ieškovė, skubotai kreipdamasi į turto vertintoją, kartu prisiėmė ir papildomų išlaidų atsiradimo riziką, todėl aplinkybė, kad ieškovės įgaliotam asmeniui netiko (net ir esant požymių dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio) atsakovės UAB „Švaros broliai“ įgalioto subjekto pateiktas žalos įvertinimas, nesudarė pagrindo vienašališkai savo nuožiūra parinkti turto vertintoją ir dėl to patirti papildomas išlaidas. Tokiu būdu, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė prašomų priteisti 100 Eur nuostolių būtinumo, todėl, nepaisant to, kad tokio pobūdžio išlaidos formaliai patenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto apibrėžtį ir yra protingo dydžio, šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinos, todėl reikalavimą atmetė (CPK 178 straipsnis).
17. Teismas sprendė, jog formaliai šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovei žalą bylos nagrinėjimo metu iš esmės atlygino subjektas, kuriam ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų. Kita vertus, šiuo teismo sprendimu, nors ir buvo atmesta ieškinio reikalavimo dalis, tačiau iš esmės pripažinta, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakinga ir atsakovė UAB „Švaros broliai“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl, teismas vertino, kad tokioje situacijoje formaliai matematiškai paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos pagal trečiojo asmens patenkintų reikalavimų dalį ir teismo atmestą reikalavimų dalį, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Tokiu būdu, patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Švaros broliai“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-962-918/2022 dalį iš sprendimo motyvuojamosios dalies panaikinant šiuos motyvus: „Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Švaros broliai“ nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, nepasirūpino įrengti papildomus jutiklius, kurie fiksuotų, ar visa transporto priemonė nuriedėjo nuo konvejerio ir atlaisvino išvažiavimą iš tunelinės plovyklos, taip pat nepasirūpino, kad atsiradus kliūčiai, konvejeris automatizuotu būdu būtų stabdomas. Atsakovė UAB „Švaros broliai“ nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų pašalinta maksimaliai sumažinta galimybė padaryti žalą, taigi atsakovė neįvykdė teisinės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė UAB „Švaros broliai“ tunelinės plovyklos taisyklėse nurodė apie tai, kad išvažiavimo blokavimo atveju visada kaltu bus laikomas išvažiavimą blokavęs vairuotojas. Teismo vertinimu, toks deklaratyvus nurodymas, nepaliekant galimybės įvertinti priežastis, dėl kurių buvo blokuotas išvažiavimas, traktuotinas kaip bandymas visą atsakomybę perkelti kitam subjektui ir neatitinka sąžiningo elgesio standarto.“; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-962-918/2022 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės M. G. atsakovei UAB „Švaros broliai“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovei UAB „Švaros broliai“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad dėl žalos kaltas ne tik trečiasis asmuo T. Ž., kurio valdytos transporto priemonės 2 valdytojų civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas (trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“) pripažino T. Ž. atsakomybę dėl įvykio ir atlygino ieškovei ieškiniu prašytus nuostolius, bet ir atsakovė UAB „Švaros broliai“, nors ir nepaskirsčius tarpusavio kaltės laipsnio, visgi susiklostė situacija, kad ieškovei žalą atlyginęs trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ dėl teismo konstatuotų faktų ir teisinių santykių įgytų tarpusavio atgręžtinius reikalavimus atsakovės UAB „Švaros broliai“ atžvilgiu (CK 6.9 straipsnis). Tokiu būdu, atsakovė UAB „Švaros broliai“ turi materialųjį teisinį suinteresuotumą, jog sprendimo motyvuojamoji dalis, susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, būtų pakeista arba panaikinta.
20. Byloje nebuvo jokio ginčo dėl minėtos atitikties deklaracijos sąsajumo su byla ar duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad plovykloje sumontuota kokia nors kita įranga, o ne ta, kurios atitiktį teisės aktams patvirtina teismui pateiktas dokumentas, t. y. nei dalyvaujantys byloje asmenys kėlė klausimą, kad minėta atitikties deklaracija nesusijusi su bylai aktualiomis aplinkybėmis, nei pats pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kuriais būtų nustatytos aplinkybės, siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nebuvo jokio ginčo ar net keliamų abejonių, jog pateiktas įrodymas (atitikties deklaracija) yra susijusi su ginčo įvykiu / konkrečia plovykla, atsakovė negalėjo numatyti esant pagrindą teikti kokius nors papildomus įrodymus ar paaiškinimus, patvirtinančius atitikties deklaracijos sąsajumą su ginčui aktualia automobilių plovykla, todėl mano, kad buvo pažeistas draudimas teismui priimti siurprizinį sprendimą.
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad saugumo priemonės tunelinėje plovykloje nebuvo įdiegtos, neatitinka bylos medžiagos, kita vertus, teismo nurodymas tam tikrų priemonių kaip „privalomų“ nėra pagrįstas teise – norminiai aktai nenustato konkrečių privalomų draudiminių įvykių prevencijos priemonių, kurios turėtų būti privalomai diegiamos tokio pobūdžio objektuose, todėl tokios priemonės gali būti parenkamos ir diegiamos paslaugos teikėjo nuožiūra, o jų neįdiegimas (atitinkamai – galimas nesuveikimas) konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip paslaugos teikėjo neteisėti veiksmai, lemiantys jo civilinę atsakomybę. Privalomo trečiojo asmens nurodomo susidūrimo prevencijos sistemos diegimo nenumato ir gamintojas.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Švaros broliai“ nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad būtų pašalinta arba maksimaliai sumažinta galimybė padaryti žalą, tačiau teismo posėdyje atsakovės UAB „Švaros broliai“ įgaliotas atstovas S. V. (kuris teismo posėdyje dalyvavo teismo iniciatyva tuo tikslu, kad paaiškintų automobilių plovyklos techninius klausimus), paaiškino, kad papildomos priemonės, susijusios su sklandžiu automobilių plovyklų darbu, įskaitant ir saugumo priemones, yra įdiegtos. Teismui paaiškinta, kad atsakovė yra papildomai (nors gamintojas to nereikalauja) įdiegusi specialias 7 priemones (daviklius), kurios gali padėti išvengti tam tikrų avarinių situacijų, atsiradus nenumatytoms priežastims, rūpinantis proceso saugumu. Atsakant į teismo užduotus klausimus buvo paaiškinta, kad davikliai sumontuoti konvejerio gale, kurie fiksuoja automobilio judėjimą, ir kilus tam tikroms situacijoms konvejeris stabdomas; įranga stabdoma automatiškai, nors ir darbuotojas turi galimybę sustabdyt. Taigi, nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas rūpestingumo ir atidumo pareigų pažeidimą, vertino, kad šios atsakovės atstovo nurodytos priemonės nebuvo įdiegtos.
23. Paslaugos saugumas priklauso ne tik nuo paslaugos teikėjo, bet ir nuo to, kaip plovykloje elgiasi klientai. Būtent todėl viena iš taikomų saugumo priemonių yra elgesio plovykloje taisyklių nustatymas ir nurodymas visiems besinaudojantiems paslauga, kurių tinkamai laikantis, tokio pobūdžio incidentai / žalos negalimi (nebūtų prielaidų jai atsirasti).
24. Vien tai, kad plovykloje įvyko dviejų automobilių susidūrimas, nesuponuoja pagrindo konstatuoti atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Byloje yra nustatyta, kad automobilių susidūrimas ir žala ieškovės automobiliui kilo dėl to, kad priekyje važiavęs trečiojo asmens automobilis, pažeidžiant tunelinės plovyklos taisykles, tunelio gale blokavo išvažiavimą. Iš teismo sprendimo matyti, kad pats pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovės pozicijai, kad yra pagrindas trečiojo asmens T. Ž. civilinei atsakomybei dėl ieškovei padarytos turtinės žalos; tą pripažino ir T. Ž. civilinės atsakomybės draudikas (trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“), ieškovei atlyginęs automobilio sugadinimo žalą.
25. Paaiškino, kad taisyklėse yra nurodyta, jog užkirtus kelią konvejerio pabaigoje ar išvažiavime iš jo susidūrus automobiliams, kaltas yra užkirtusio automobilio vairuotojas, tačiau nenurodoma, kad tai atvejis be išimčių (kad visada yra būtent taip), kaip galima suprasti iš teismo sprendimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad trečiojo asmens T. Ž. valdoma transporto priemonė sustojo ir neišvažiavo (blokavo išvažiavimą) iš plovyklos, tokiu būdu nesilaikyta tunelinės plovyklos naudojimosi taisyklių, dėl ko ir įvyko šis įvykis. Byloje nėra nustatyta, kad T. Ž. valdoma transporto priemonė negalėjo pajudėti ir išvažiuoti iš plovyklos dėl kokių nors nuo paslaugos teikėjo priklausiusių kliūčių.
26. Jeigu ir būtų pripažinta UAB „Švaros broliai“ civilinė atsakomybė, atsakovė nuo civilinės atsakomybė turėtų būti atleista dėl aukščiau nurodytų trečiojo asmens T. Ž. veiksmų, dėl kurių atsakovė neatsako (CK 6.253 straipsnio 4 dalis), arba jos kaltės laipsnis pripažintinas minimaliu, nesant pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Švaros broliai“ kaltės.
27. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė jokio netinkamo atsakovės procesinio elgesio, kuris keltų abejonių atsakovės sąžiningumu. Atsakovės pozicija dėl jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų nesikeitė nuo pat bylos iškėlimo. Tuo tarpu ieškovė ne vieną kartą ieškinį tikslino, neįvertino reikšmingų aplinkybių, atsakovais trauktinų asmenų, reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir pan. Galiausiai, ieškovė sąmoningai delsė priimti žalos atlyginimą. Toks ieškovės netinkamas procesinis elgesys, kurį pripažino ir pirmosios instancijos teismas, ir lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Dėl to teismo vertinimas, kad abi šalys yra lygiai kaltos bylinėjimosi išlaidų kontekste, yra neatitinkantis paties teismo nustatytų aplinkybių ir negali būti laikomas pagrįstu vien sąžiningumo ir protingumo principais. Priešingai, ieškovei atsisakius ieškinio dalies, o kitą dalį atmetus, t. y. ieškovės reikalavimus atsakovės atžvilgiu atmetus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-962-918/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29. Byloje nėra ginčo, kad tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu ieškovės įgaliotas asmuo ir atsakovė UAB „Švaros broliai“ derėjosi dėl žalos atlyginimo. Taigi, pati apeliantė pripažino savo kaltę dėl žalos padarymo ieškovės automobiliui, tik nesutiko su žalos dydžiu.
30. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. atsakovė, vykdydama transporto priemonės plovimą konvejeriniu būdu, neužtikrino saugos reikalavimų, kad iš konvejerio nuriedėjusiam automobiliui sustojus ir užtvėrus kelią, konvejeris sustotų, nekeldamas pavojaus kitiems paslaugų gavėjams ir jų automobilių nedaužytų vieno i kitą.
31. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo T. Ž. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ant konvejerio juostos įrengti automobilio rato fiksatoriai, kurie stumia automobilio ratą, yra labai maži ir nepritaikyti sunkesnėms transporto priemonėms, dėl ko baigus plauti, sunki transporto priemonė nėra išstumiama iš plovyklos. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės UAB „Švaros broliai“ atstovas įmonės vadovas, kuris nurodė, kad būtent šioje plovykloje, kur įvyko ginčo įvykis, dažnai įvyksta susidūrimai. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės UAB „Švaros broliai“ vadovui buvo žinomos priežastys, dėl kurių apgadinamas plovyklos klientų turtas, tačiau jos nėra nešalinamos, t. y. elgiamasi nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Švaros broliai“ yra atsakinga už padarytą žalą ieškovės turtui, kurią atlygino trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“.
32. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylos kontekste teisinės reikšmės neturi, kurio iš didesnio pavojaus šaltinių valdytojų kaltės laipsnis yra didesnis, kurio iš jų veiksmai ar neveikimas turėjo didesnę įtaką žalai atsirasti: tokie klausimai galėtų būti aktualūs nebent tuo atveju, jei draudimo išmoką išmokėjęs trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ siektų įgyvendinti CK 6.9 straipsnyje numanias galimybes dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų.
33. Kadangi atsakovės UAB „Švaros broliai“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, todėl juo siekiant išvengti atsakomybės už pareigą teikti saugias paslaugas klientams, neturėtų būti tenkinamas, nes priešingu atveju, būtų pažeista imperatyvi įstatymo nuostata, įpareigojanti elgtis atsargiai, nepadarant niekam žalos, o padarius žalą – ją atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
36. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad žala ieškovei buvo padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinių – atsakovės eksploatuojamos automatinės tunelinės plovyklos ir trečiojo asmens T. Ž. valdytos transporto priemonės – sąveikos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M550D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio metu valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), vairuojama R. B., buvo plaunama atsakovės UAB „Švaros broliai“ tunelinėje plovykloje. Iš tunelinės plovyklos neišvažiavus trečiojo asmens T. Ž. vairuojamai transporto priemonei 2, ant plovyklos konvejerio buvusi ieškovės transporto priemonė ir išvažiavimo iš plovyklos ribose buvusi T. Ž. vairuota transporto priemonė 2, susidūrė.
38. Transporto priemonės 2 valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 3 d. apdrausta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, draudikas ADB „Gjensidige“; atsakovės UAB „Švaros broliai“ nuo 2021 vasario 19 d. iki 2022 m. vasario 18 d. civilinė atsakomybė buvo apdrausta If P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje.
39. ADB „Gjensidige“ ieškovei išmokėjo 1 449,98 Eur draudimo išmoką.
40. Ieškovės užsakymu UAB „Verlita“ turto vertintojas M. Ž. 2021 m. balandžio 15 d. parengė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės kėbulo. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad vertinimo tikslas – transporto priemonės nuostolių vertės nustatymas. Transporto priemonės vertinimo pažymoje turto vertintojas nurodė, kad transporto priemonės bazinė vertė, remiantis VšĮ „Emprekis“ žinynu – 23 550 Eur, transporto priemonės atkuriamoji vertė – 1 754 Eur (įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu). Atsakovė UAB „Švaros broliai“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad vertinimo ataskaita tik vienas iš būdų nuostolio dydžiui įrodyti, be to, vertinimo ataskaita parengta skaičiuojant maksimalius dydžius, nevertinamas nusidėvėjimas. 2021 m. balandžio 23 d. atsakovė UAB „Švaros broliai“ nurodė, kad artimiausiu metu ieškovei pateiks pasiūlymus dėl žalos atlyginimo. 2021 m. balandžio 29 d. atsakovė UAB „Švaros broliai“ informavo ieškovę, jog sutinka geranoriškai kompensuoti 335,79 Eur sumą.
Dėl atsakovės UAB „Švaros broliai“ civilinės atsakomybės
41. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
42. Taigi, neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-539/2012). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
43. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
44. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas griežtosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės, mechanizmų) padarytą žalą atvejis, nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
45. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, neturi įtakos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020 24 punktą).
46. Byloje nustatyta, kad su tikslu gauti transporto priemonės plovimo paslaugą į paslaugos teikėjo (atsakovės) automatinę plovyklą 2021 m. balandžio 12 d. buvo atvežta ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Šios paslaugos suteikimo metu transporto priemonė buvo apgadinta trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės 2 – automobiliams esant ant atsakovės konvejerio tarp ieškovei priklausančios transporto priemonės ir trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės 2 įvyko kontaktas, kai džiovinimo pabaigoje nuo konvejerio prasisuko trečiojo asmens T. Ž. vairuojamos transporto priemonės 2 ratai, tai patvirtina byloje esantis vaizdo kamerų įrašas. Dėl šio įvykio trečiojo asmens draudikas ADB „Gjensidige“ ieškovei išmokėjo 1 449,98 Eur draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovė pateikė atsakovei UAB „Švaros broliai“ ieškinį dėl žalos ir nuostolių atlyginimo (2022 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – palaikė reikalavimo dalį dėl 100 Eur nuostolių dėl turto vertinimo ataskaitos parengimo) teigdama, jog atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ieškovės turtui, kurią atlygino trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, kadangi atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pripažino, jog atsakovė UAB „Švaros broliai“ nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, nepasirūpino įrengti papildomus jutiklius, kurie fiksuotų, ar visa transporto priemonė nuriedėjo nuo konvejerio ir atlaisvino išvažiavimą iš tunelinės plovyklos, taip pat nepasirūpino, kad atsiradus kliūčiai, konvejeris automatizuotu būdu būtų stabdomas, todėl laikė, kad žala trečiajam asmeniui (ieškovei) buvo padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių (trečiojo asmens T. Ž. vairuojamos transporto priemonės 2 ir atsakovės UAB „Švaros broliai“ tunelinės plovyklos ir joje esančių mechanizmų (įskaitant konvejerį, ant kurio plovimo metu stovėjo automobiliai) sąveikos. Atsakovė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, motyvuodama tuo, jog ji rūpinasi proceso saugumu, t. y. davikliai, kurie fiksuoja automobilio judėjimą, ir kilus tam tikroms situacijoms konvejerį stabdo, yra sumontuoti konvejerio gale; įranga stabdoma automatiškai; trečiojo asmens kaltę patvirtina automatinės plovyklos taisyklių nepaisymas, t. y. trečiasis asmuo blokavo išvažiavimą, tai pripažino ir trečiojo asmens draudikas.
47. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Švaros broliai“ vykdoma veikla (automatinių plovyklų verslas) taip pat yra susijusi su didesniu pavojumi padaryti žalą kitiems šaltiniu, nes ji valdo didesnio pavojaus šaltinį – atitinkamus automatinius mechaninius įrenginius, kurių visiškai kontroliuoti negali ir nekontroliuoja (procesas yra automatizuotas). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovei, kaip šių įrenginių valdytojai, atsakomybė už patikėtam turtui padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles atsiranda be kaltės, nustačius kitas tris deliktinei atsakomybei taikyti sąlygas (veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir žalą) bei, atitinkamai, nenustačius jos atsakomybę visiškai ar iš dalies eliminuojančių aplinkybių, įvardintų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje – nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas atsakovės atsakomybę visiškai ar iš dalies eliminuojančių aplinkybių nenustatė.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek byloje esantis vaizdo kamerų įrašas, tiek trečiojo asmens parodymai, patvirtina, kad žalos padarymo momentas įvyko transporto priemonei 2 esant ant konvejerio, kai transporto priemonės vairuotojai tokios transporto priemonės kontroliuoti ir valdyti negali, tokiu būdu, transporto priemonės 2 ratams prasisukus ir visiškai nenuvažiavus nuo konvejerio (susidūrimo metu transporto priemonės 2 galinė dalis dar tebebuvo ant konvejerio), transporto priemonės 2 vairuotojas užblokavo išvažiavimą, tuo tarpu konvejeris atsiradus kliūčiai, nei automatizuotu, nei mechaniniu būdu stabdomas nebuvo. Sutiktina su atsakove, kad nors byloje ir nėra ginčo dėl minėtos atitikties deklaracijos sąsajumo su byla ar duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad plovykloje sumontuota kokia nors kita įranga, o ne ta, kurios atitiktį teisės aktams patvirtina teismui pateiktas dokumentas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės pareigos elgtis rūpestingai nevykdymą siejo išimtinai su įrodymais, kurie leidžia teigti, kad tokie jutikliai sumontuoti nebuvo, nes, kaip minėta, atsiradus kliūčiai, konvejeris automatizuotu būdu stabdomas nebuvo, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepasirūpino įrengti papildomus jutiklius, kurie fiksuotų, ar visa transporto priemonė nuriedėjo nuo konvejerio ir atlaisvino išvažiavimą iš tunelinės plovyklos, taip pat nepasirūpino, kad atsiradus kliūčiai, konvejeris būtų stabdomas automatizuotu būdu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Švaros broliai“ nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų pašalinta arba maksimaliai sumažinta galimybė padaryti žalą, taigi atsakovė neįvykdė teisinės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
50. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad nėra jos kaltės dėl ieškovės apgadintos transporto priemonės, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
51. Pažymėtina, jog apeliantės argumentai dėl teismo posėdyje atsakovės UAB „Švaros broliai“ įgalioto atstovo S. V. (kuris teismo posėdyje dalyvavo teismo iniciatyva tuo tikslu, kad paaiškintų automobilių plovyklos techninius klausimus) paaiškinimo, kad papildomos priemonės, susijusios su sklandžiu automobilių plovyklų darbu, įskaitant ir saugumo priemones, yra įdiegtos, t. y. atsakovė papildomai (nors gamintojas to nereikalauja) yra įdiegusi specialias 7 priemones (daviklius), kurie fiksuoja automobilio judėjimą, ir kilus tam tikroms situacijoms konvejeris yra stabdomas, todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas rūpestingumo ir atidumo pareigų pažeidimą, vertino, kad šios atsakovės atstovo nurodytos priemonės nebuvo įdiegtos, atmestini kaip paneigti byloje esančiais įrodymais (vaizdo kamerų įrašu ir trečiojo asmens paaiškinimais). Papildomai pažymint, jog teismui nustačius, kad asmuo naudoja potencialiai pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų paslaugų teikimą), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti, reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų nėra esminis, kadangi net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos padarinius – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Taigi atsakomybės be kaltės atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę, kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę. Pažymėtina, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese neįrodinėjo ieškovės kaltės, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nebuvo.
52. Nepaisant šiuo teismo sprendimu nustatyto atsakovės veiksmų neteisėtumo, tunelinės plovyklos naudotojai taip pat turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, plovykla naudotis pagal skelbiamas taisykles ir instrukcijas (transporto priemonei stovint ant konvejerio negesinti transporto priemonės variklio, nestabdyti transporto priemonės, pabaigus plovimo programą operatyviai išvažiuoti iš plovyklos ir neblokuoti išvažiavimo). Byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo išvažiuodamas iš plovyklos užblokavo išvažiavimą, tuo tarpu žalą sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau tai savaime nereiškia, kad kitas sąveikoje buvusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (solidarus bendraskolis) yra atleidžiamas nuo atsakomybės.
53. CK 6.270 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei žala buvo padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinių – atsakovės eksploatuojamos automatinės tunelinės plovyklos ir trečiojo asmens T. Ž. valdytos transporto priemonės – sąveikos, ko pasekoje, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakinga ir atsakovė UAB „Švaros broliai“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Atsakovė teigė, jog atsakovės pozicija dėl jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų nesikeitė nuo pat bylos iškėlimo, tuo tarpu ieškovė ne vieną kartą ieškinį tikslino, neįvertino reikšmingų aplinkybių, atsakovais trauktinų asmenų, reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir pan., be to, ieškovė sąmoningai delsė priimti žalos atlyginimą. Toks ieškovės netinkamas procesinis elgesys, kurį pripažino ir pirmosios instancijos teismas, ir lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, teismo vertinimas, kad abi šalys yra lygiai kaltos bylinėjimosi išlaidų kontekste, yra neatitinkantis paties teismo nustatytų aplinkybių ir negali būti laikomas pagrįstu vien sąžiningumo ir protingumo principais, priešingai, ieškovei atsisakius ieškinio dalies, o kitą dalį atmetus, t. y. ieškovės reikalavimus atsakovės atžvilgiu atmetus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.
55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).
56. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
57. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, buvo pagrindas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
58. Nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė situacija, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas atsakovei UAB „Švaros broliai“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nepagrįstai neigė savo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybę, nors ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje sudarė įspūdį, jog žalą taikiai susitarus ketina atlyginti. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinį pateikė skubotai (ieškinys teismui pateiktus per vieną mėnesį nuo įvykio), neįvertinusi reikšmingų aplinkybių, kokiems asmenims ir kokio pobūdžio reikalavimai galėtų ir turėtų būti reiškiami, neįsitikinusi, kad nuostolių dydis gali būti nustatytas ir reikalavimai gali būti patenkinti ir neteismine tvarka (be to, ieškovei žalą bylos nagrinėjimo metu iš esmės atlygino subjektas, kuriam ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų – trečiojo asmens draudikas). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimo dalis, tačiau iš esmės pripažinus, kad dėl ieškovei padarytos žalos yra atsakinga ir atsakovė UAB „Švaros broliai“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, sutikti su atsakovės pozicija, jog ieškovė yra kalta dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo ir dėl to turėtų atlyginti kitos šalies (atsakovės) bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo, kadangi tai neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų, patvirtinančių apeliacinėje instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė.
62. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-962-918/2022 palikti nepakeistą