Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-6942-1070/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
e2-6942-1070/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02326-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6942-1070/2019Teisminio proceso Nr.2-69-3-02326-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.8.4; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant S. M.,dalyvaujant ieškovui G. V. ir jo atstovei advokatei J. S.,išvadą teikiančios institucijos atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti jo ir atsakovės D. V. nepilnametės dukros S. V., gim. 2003 m. birželio 25 d., gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės ir šalių nepilnametės dukros S. V. bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje (1-7 b. l.).

1. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė 2003 m. lapkričio 20 d., santuokoje jiems gimė trys vaikai. Be to, šalys iki santuokos susilaukė dukros S. S. (V), kuri nuo kūdikystės gyveno kartu su ieškovu ir atsakove jo bute. Ieškovas augino S. S. (V) nuo kūdikystės. Šalys kartu augino keturis vaikus, ir visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini). 2017 m. atsakovė susirado kitą vyrą ir išėjo pas jį gyventi. 2018 m. vasario 20 d. šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje visų santuokoje gimusių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas vaikams. Tačiau šalys nepasisakė dėl S. S. (V) gyvenamosios vietos ir išlaikymo, nors ji liko gyventi kartu su ieškovu, kuris ja rūpinosi ir išlaikė. Atsakovė, pradėjusi gyvenimą su kitu vyru, po santuokos su ieškovu nutraukimo nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, išlaikymo nei vienam iš vaikų neteikė. Kadangi atsakovė visiškai nesirūpino S. S. (V), o kiekvieną dieną reikėjo spręsti įvairių buitinių ir kitokių klausimų, ieškovas nusprendė įsidukrinti S. S. (V), kad jos nepaimtų iš šeimos. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovas S. S. (V) prašymu 2018 m. liepos 23 d. įformino tėvystę S. S. (V) atžvilgiu, nesikreipdamas į teismą. S. S. (V) pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą, kad ieškovas būtų pripažintas jos tėvu ir būtų įrašytas jos gimimo įraše kaip tėvas, kad jos pavardė būtų pakeista į (duomenys neskelbtini), o atsakovė davė tam sutikimą. Atsakovei išsikėlus iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pradėjus gyventi su kitu vyru, ji nepaėmė kartu su savimi S. V. ir nedeklaravo jos gyvenamosios vietos kartu su ja (ieškove). S. V. gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Šalys gyvena atskirai daugiau nei metus, nuo to laiko S. V. ir kiti vaikai nesimatė su atsakove, kuri nesidomi vaikais, nedalyvauja jų auklėjime. Ieškovas vienas išlaiko visus vaikus. Atsakovės bendravimas su dukra S. V. apsiriboja tik telefoniniais pokalbiais, kurių iniciatore būna dukra. Atsakovė neteikė išlaikymo S. V., todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš D. V. teismo įsakymo išdavimo tvarka. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas S. V.. Atsakovė šiuo metu nepalaiko ryšių su ieškovu, yra supykusi dėl to, kad jis padavė teismui pareiškimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Šalių nepilnametė dukra S. V. visą laiką gyveno su ieškovu, ji yra labai prisirišusi prie jo, tarp jų yra šilti ir tamprūs santykiai. Ieškovas rūpinasi S. V., išlaiko ją, užtikrina tinkamas jos gyvenimo sąlygas. Ieškovas domisi dukros gyvenimu, pažangumu, elgesiu mokykloje, dažnai lankosi mokykloje, palaiko nuolatinį ryšį su dukros klasės vadove, stengiasi užimti vaiko laisvalaikį. Nors po šalių ištuokos tarp jų nebuvo rašytinio susitarimo dėl S. V. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau, sprendžiant iš atsakovės konkliudentinių veiksmų, akivaizdu, kad ji palikusi dukrą gyventi su ieškovu, sutiko ir sutinka, kad S. V. gyventų su ieškovu. Dukra S. V. taip pat sutinka, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Ieškovo teigimu, nenustačius dukros gyvenamosios vietos su juo, jis negalės tinkamai įgyvendinti savo kaip S. V. tėvo teisių ir pareigų. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovei sudaryti notariškai patvirtintą susitarimą dėl S. V. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau atsakovė atsisako tai padaryti. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, jis neprieštarauja, kad atsakovė maksimaliai dalyvautų vaiko auklėjime bei su ja bendrautų, atsižvelgiant į dukros norą bei įprastinį dienos tvarkaraštį, ieškinyje nurodytu grafiku.

2. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė byloje rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad atsakovės D. V. šeimai socialines paslaugas teikia Prienų rajono savivaldybės administracija (41 b. l.). Kauno miesto VTAS neturi duomenų apie nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus G. V. šeimoje. Be to, Skyrius išsiaiškino nepilnametės S. V. nuomonę dėl pareikšto ieškinio ir pateikė į bylą S. V. rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, kad labiau nori gyventi su tėvu G. V., kad su tėvu sutaria gerai, konfliktų nekyla, o su D. V. ji susitinka ir bendrauja retai. Paskutinė kartą S. V. matė motiną 2018 m. vasarą, telefonu bendrauja kartą į mėnesį. S. V. norėtų dažniau bendrauti su motina, kad motina dažniau domėtųsi ja. S. V. norėtų matytis su motina 2-3 kartus į mėnesį, geriausiai – savaitgaliais. S. V. paaiškino, kad ji nenori, jog būtų nustatytos konkrečios ir pasikartojančios bendravimo su motina dienos (64, 65 b. l.).

3. Atsakovė D. V. nepateikė byloje atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai (ieškinio kopija, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (40 b. l.).

4. Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. prašė patenkinti jo ieškinį ir nustatyti nepilnametės S. V. gyvenamąją vietą su juo. Patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad jis nežino, ar S. V. yra jo biologinė dukra, tačiau neatmeta tokios galimybės. Ieškovo teigimu, jis myli ir rūpinasi S. V. kaip savo dukra ir nedaro skirtumo tarp jos ir kitų vaikų. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės nėra ginčo dėl bendravimo su S. V.. Kai dukra paprašė nuvežti ją pas motiną, ieškovas nuvežė ją pas atsakovę. Be atsakovės sutikimo ieškovas negali atlikti jokių veiksmų vaiko naudai, pavyzdžiui, jam nepavyko vienam sutvarkyti reikalų dėl paso vaikui išdavimo. Dukra bendrauja su atsakove žinutėmis, ieškovas nedraudė ir nedraudžia atsakovei bendrauti su dukra. Ieškovas palaiko ryšius su vaiko klasės vadove, direktore, lanko mokinių tėvų susirinkimus. Ieškovui yra skirtas trijų kambarių butas, kuriame dabar yra daromas remontas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė J. S. prašė patenkinti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Papildomai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, todėl ieškovas atsisako reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas supranta šio reikalavimo atsisakymo pasekmes.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovas M. K. nurodė, kad atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką atitinka vaiko interesus. Kitas ieškinio reikalavimas yra pateiktas, atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, todėl Skyrius palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti.

7. Atsakovė D. V. į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko. Apie posėdį jai pranešta tinkamai (54, 62 b. l.). Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos dalis pagal ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukiama.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės S. V. tėvai (14 b. l.). Ieškovas ir atsakovas buvo susituokę, jų santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-349-925/2018(16-20 b. l.). Šalys, nutraukdamos santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neaptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimų.

9. Nepilnametė S. V. po tėvų santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su ieškovu jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kur nuo gimimo buvo deklaruota ir S. V. gyvenamoji vieta (9 b. l.). Iš į bylą pateiktos 2018 m. spalio 18 d. pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad ieškovo šeimą sudaro keturi vaikai, tarp jų – S. V. (buvusi S. S.) (12 b. l.). Iš Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro charakteristikos nustatyta, kad S. V. mokosi daugiafunkcinio centro (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena su tėvu G. V., kuris dirba. Šeima yra socialiai remiama, S. V. santykiai su tėvu geri. G. V. bendrauja su klasės auklėtoja telefonu, domisi dukros elgesiu, mokymosi rezultatais, lankomumu, dalyvauja klasės mokinių tėvų susirinkimuose bei kituose renginiuose. 2018 m. G. V. išrinktas 9a klasės mokinių tėvų komiteto pirmininku. S. V. motina D. V. nė karto neskambino klasės auklėtojai, nesidomėjo dukros pasiekimais mokykloje, nedalyvavo tėvų susirinkime, nebuvo atvykusi į mokyklą (11 b. l.).

10. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (21 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymu pagal G. V. pareiškimą iš atsakovės D. V. priteistas 150 Eur išlaikymas S. V. iki vaiko pilnametystės bei 1350 Eur išlaikymo įsiskolinimas (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. eL2-34212-528/2018).

Dėl nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

12. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

13. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

14. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. V. nuo pat gimimo iki šalių santuokos nutraukimo gyveno su abiem tėvais, po santuokos nutraukimo S. V. liko gyventi su tėvu G. V.. Atsakovė, gavusi šios bylos ieškinio kopiją, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas sprendžia, kad ji neprieštarauja tam, jog nepilnametės S. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Pati S. V. raštu taip pat nurodė, kad nori gyventi su tėvu G. V. (žr. sprendimo 3 punktą).

15. Byloje esantys įrodymai (mokyklos-daugiafunkcinio centro pateikta S. V. charakteristika, pažyma apie G. V. šeimos sudėtį, ieškovo paaiškinimai, nepilnametės S. V. rašytiniai paaiškinimai, duomenys apie S. V. pažangumą mokykloje) sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas tinkamai atlieka savo kaip S. V. tėvo pareigas. Ieškovas rūpinasi dukros gyvenimo sąlygomis, aktyviai domisi jos veikla ir pasiekimais mokykloje, dalyvauja mokyklos, kurioje mokosi S. V., veikloje. Ieškovas taip pat užtikrina vaiko materialinį aprūpinimą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas bei tai, kad ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl išlaikymo S. V. priteisimo iš atsakovės D. V..

16. Nurodytų aplinkybių (sprendimo 15, 16 punktai) pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovas užtikrina visas nepilnametės dukros S. V. gyvenimo sąlygas ir tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl S. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis; CK 3.174 straipsnis).

Dėl ieškovo atsisakymo nuo reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką

17. Pagal CK 3.175 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

18. Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašė nustatyti S. V. ir atsakovės bendravimo tvarką, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovė, atsižvelgdama į tai, kad pati S. V. nepageidavo, jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka su motina, atsisakė ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad šis atsisakymas neprieštarauja nepilnametės S. V. interesams, kadangi ieškovas neriboja dukros ir jos motinos bendravimo.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete S. V., ieškovas neriboja dukros galimybių bendrauti su motina, bei į išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomonę, konstatuoja, kad ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką neprieštarauja nepilnametės S. V. interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (CPK 294 straipsnis). Todėl ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo nustatyti atsakovės ir nepilnametės S. V. bendravimo tvarką priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

21. Šioje byloje ieškovas buvo atleistas nuo valstybės išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 4 d. sprendimu (25-27 b. l.). Į bylą pateikti įrodymai, kad dėl ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė turėjo 257,79 Eur išlaidas (66 b. l.).

22. Ieškovui atsisakius nuo vieno iš dviejų ieškinio reikalavimų bei patenkinus likusį ieškinio reikalavimą, darytina išvadą, kad pradinis ieškinys patenkintas 50 proc. Todėl iš atsakovės valstybės naudai turi būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 128,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo bei 2,54 Eur procesinių dokumentų šioje byloje siuntimo išlaidų atlyginimo.

23. Teismas, nustatęs kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas, priteistinas iš atsakovės, yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, šių išlaidų atlyginimo nepriteisia. Todėl iš atsakovės valstybės naudai turi būti priteista iš viso 203,90 Eur (75 Eur+128,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, gavusi byloje pareikšto ieškinio kopiją, iš esmės neprieštaravo ieškiniui, dėl to byla buvo išnagrinėta gana operatyviai, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, priteisia iš atsakovės 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, atleisdamas ją nuo dalies išlaidų, turėtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui, bei žyminio mokesčio mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 96 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

priimti ieškovo G. V. atsisakymą nuo ieškinio, pareikšto atsakovei D. V., reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-6942-1070/2019 dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Patenkinti ieškinį.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su G. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant jį pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina