Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau- Institucija) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad jis 2011-10-31 10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė šalia stovintį automobilį, dėl to buvo apgadinti du automobiliai. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, nepažymėjo eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklėse numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. N-444-2387/2010) yra nurodęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog teismas pagrįstai R. K. pripažino kaltu, padarius ATPK 127 str. 2d. numatytą pažeidimą bei skyrė jam baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankami vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo R. K. nutraukė. Teismo išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepagrįsta bei prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kur apibrėžiama, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo veika atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį R. K. privalėjo pranešti policijai.

Teismų praktikoje, aiškinant ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimta laikyti, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Remiantis teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusio eismo įvykyje poveikio.

Be to, kaip pagrįstai skunde nurodo Institucija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. N-444-2387/2010) yra nurodęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės.

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad R. K. neneigė kaltės, padarius eismo įvykį, t.y. neneigė atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2d. Kaip matyti iš Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. K. tarnybinio pranešimo (b.l. 5) bei Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. tarnybinio pranešimo (b.l. 8), R. K. paaiškino eismo įvykio aplinkybes, nors jam net nebuvo pranešta apie eismo įvykio vietą ir laiką, apgadinto automobilio modelį ir spalvą. Iškvietus R. K. ir paklausus, ar jis žino, dėl ko kviečiamas, jis paaiškino, kad žino. Paaiškino, kad nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, raštu išdėstė visas įvykio aplinkybes. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 2-3), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 4) bei transporto priemonės techninės apžiūros akto (b.l. 11) matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, apgadinimai aiškūs, žymūs, tiek vieno, tiek ir kito automobilio išsidėstę dideliame plote, braukiamojo pobūdžio. Nurodyta, jog apgadintas „VW Passat“ kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinės durelės, galinis bamperis. „Mitsubishi Pajero“ nustatyti šie defektai – braukimo žymė ant priekinio bamperio dešinio kampo prie rato arkos. Apgadinimai (tiek pagal aukštį , tiek pagal jų pobūdį) atitinka „VW Passat“ apgadinimus. Be to, transporto priemonės techninės apžiūros akte duodama išvada, jog įbrėžimai gilūs, žymūs, kontakto nejusti negalėjo (b.l. 11). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia automobilius apžiūrėjusių policijos pareigūnų išvada. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, jog R. K. suvokė, kad padarė eismo įvykį, suvokė kad buvo automobilių kontaktas, tačiau nevykdė KET 234 p. numatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Abiejų automobilių apgadinimai gana ryškūs, atitinka eismo įvykio mechanizmą, todėl R. K. aiškinimas pirmosios instancijos teisme, kad jis naujų apgadinimų nepastebėjo ar susidūrimo nejuto, vertintini kritiškai.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad R. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, byloje nėra duomenų, kad vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepaneigia aplinkybės, kad R. K. suvokė, jog buvo jo ir kito automobilio kontaktas, ir nepaneigia aplinkybės, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodamas, kad turi pareigą pranešti apie įvykį policijai, tačiau nepranešęs.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad R. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir turi būti nubaustas. Todėl skundžiamas teismo nutarimas dalyje, kurioje R. K. administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo jis baustinas ir už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs.

Skiriant nuobaudą R. K. atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjo veikoje nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Todėl pažeidėjui skiriama straipsnio sankcijoje pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Paskirtoji nuobauda subendrintina su ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracine bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą dalyje dėl bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutarimą.

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtą nuobaudą subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir R. K. galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.